2012 m. liepos 16 d., pirmadienis

Pompastika be širdies

Kas: P. Makartnio oratorija "Esse Cor Meum" (Tai mana širdis),2006
Kur: Pažaislio vienuolynas
Kada : 2012/07/15
Atlikėjai:
dirigentas Jurijus Serovas , vertinimas : 2 iš 10
solistė Lauryna Bendžiūnaitė sopranas  10 iš 10
Kelno choras, Niurnbergo filharmonijos choras
 Bendras  premjeros vertinimas: 4 iš 10


 Dirigentui J.Serovui  pajutau išsyk antipatiją, vos tik pobaisiu "zė  rЫЫЫz  brытыыыш kompozЫЫЫЫшын" akcentu ,  neva kaip savo mintis pacitavo www.classic-online.ru  portalo svetimą komentarą apie P. Makartnio oratorijos sukūrimo aplinkybes. Neturint  minčių - oriau patylėti, per muziką parodyti ir pilnai atskleisti, ką asmeniškai
 reiškia žymaus Bitlų dainiaus įstabus kūrinys. Be to, jei ausis nepagauna kitos kalbos garsų  melodikos, ar ji išgirs, perteiks subtilesnį muzikos kūrinį?

Deja... J.Serovas parodė hm... ir atskleidė... geriau būčiau jo negirdėjusi... kad kirto iš peties...  kietai, kaip  tragišką maršą sukapojo  P.M. jausmų  melodingąją  lyrišką pynę.Perfrazavo mylinčios brito širdies meilės dainą kone į Arapkino  karinį maršą "Slavės atsisveikinimas" (Прощание славянки) .

P. Makartnis ilgai  - net 8 metus ! - rašytu kūriniu  ne atraudojo ir nesielvartavo - jis ATSISVEIKINO,  išjautė, nusiuntė  amžinybei  paskutinį , liūdnai šviesų, jausmingą  dainą- laišką mirusiai žmonai Lindai, be krislo juodos gėlos ar niūraus tragizmo. Muzikinis laiškas  sklidinas  nemarios, besąlygiškos meilės ir jausmo, tarsi  padėka vienintelei, kaip susitaikymo su   netektim mažorinis  atodūsis,  lyg ašaros, virtusios gėlių rasa.Mažorinis, poetinis In memoriam.

Begaliniai mėgstu šį kūrinį. Nuolat perklausau  su Keite Rojal (Kate Royal). Grynas jausmas, jaudinančios meilės triumfas. Sudėtingas kūrinys - jame nėra aiškios struktūros, nėra  idėjos. 4 dalių  formos net forma nepavadinsi.Gal -  Odisėjaus 4-iais oriniais laipteliais, kuriais jis  leidosi  paskui Euridikę . Bet... meilės partitūroje, nostalgiško jausmo plėtotėje ir negali būti apibrėžtų struktūrinių elementų. Drįsčiau teigti, šio kūrinio neįmanoma atlikti neįsijautus, nenuoširdžiai, formaliai. Nejauti - nesiimk. Deja, būtent taip, ultraprofesionaliai,  solidžiai, tačiau be krislo nuoširdumo gražią  kregždėtą  sekmadienio pavakarę,  neįprastai švarioje Pažaislio vienuolyno auroje, oratoriją sudainavo vokiečių choristai.

 J. Serovas visiškai nesuvaldė  fantastiškų chorų. Klausimas, ar apskritai  jo batutai P.M. sakralių ašarų vėrinys??? Vienok  - diriguoti savo tėtuko išugdytam orkestrui, namų aplinkoje, tarp savų,  Sankt Peterburge. Visai kas kita -  open air festivalyje, itin išrankiai publikai. Choras nesusidainavo, orkestras su juo nesusigrojo.  Rezultatas - padrikas nusiūbavimas-nulingavimas į pievas, be visuminio sąskambio. Viena iš nesėkmės priežasčių: kamerinis kūrinys netinka didelei erdvei, išsklaidančiai intravertišką muziką  pavėjui, be publikos akustinio atgarsio.   
Lauryna Bendžiūnaitė

Jausminė  širdies muzika - klastinga atlikimui. Partitūra lyg  ir paprastutė. Tačiau  atkartojus  (veikiau - pavarius) taktus mechaniškai, nesujungus NATŪRALIAI ir  gamtiškai melodikos nuolydžių ir glotnių pakilimų, gaunasi  padrikas garsų kratinys. Neįsijautus, be atviros širdies- gaunasi pliūūrė.Vien protu, išmąstant, intelektualiai atsiribojus  - dingsta, išsisklaido  ta nematoma, pakylėta  širdies muzika, sujungusi  Lindą su Polu .

Pykstu ant J.Serovo. Vežiau į Pažaislį šeimą, kad irgi drauge išgyventų, patirtų  šviesų  oratorijos katarsį. Deja, mechaniškas  rusas varė su interpretacija smarkiai pro šalį, ne į  P. Makkartnio temą,  nepagavo kūrinio dvasios. Mano galva -  jo fiaskas. Britų šiuolakinės muzikos žinovo autoritetas neįgalina atleisti vadžių ir bet kaip pasirodyti  mažoje šalyje su giliomis chorinės muzikos tradicijomis.

Pirmo ryškumo žvaigždė Lauryna Bendžiūnaitė   - vienintėlė, kuri skleidė įkvepiančią Polo meilės šviesą, dovanojo oratorijos premjeros solo partiją lietuvių klausytojams. Nepriekaištingai, lygiai taip aukštai, kaip   tąsyk  karpė dangų vienuolyno kregždės. Aksominiu lakštingalos balsu ji užglaistė, sušvelnino, išgrynino choro tragedizuotą,  patosinę,  fundamentalią intonaciją. Skambėjo krištolu, atskirai nuo visų. Ji vienintėlė  sąžiningai išdainavo: "Ecce Cor  Meum".  Dėl jos vienos vertėjo atvažiuoti. Nepalyginamai stipresnė už Keitę Rojal. Jos atliktą partiją įsirašysiu oratorijos atmintyje.   
   
Keista , kodėl nedavė  premjeros parengti aukščiausios kokybės  Kauno chorui?  bent jau sudiriguoti lietuvių dirigentui, o ne bevardžiam muzikos prodiuseriui, vidutinės rankos  rusų pianistui?Klausimai be atsakymų....







  


Oratorijos tekstas 
dirigentas J.Serovas
Ecce Cor Meum Behold my heart Ecce Cor Meum Behold my heart There in the future we may be apart Here in my music I show you my heart
Ecce Cor Meum Behold my heart Ecce Cor Meum Behold my heart There in the future we may be apart But here in my music I show you my heart
Ecce Cor Meum Behold my heart Ecce Cor Meum Behold my heart When in the future we are apart Music will show you my heart
Ecce Cor Meum Behold my heart In the future we may be apart Here in my music I show you my heart Ecce Cor Meum Behold my heart Ecce Cor Meum Behold my heart Ecce Cor Meum Show you my heart Music will show you my heart Truth is only reality Nature truly is what we are [ From: http://www.metrolyrics.com/ecce-cor-meum-behold-my-heart-ecce-lyrics-paul-mccartney.html ] Peace is only nature at rest Love is our true nature Love is all
Truth and nature bring us peace and love Love is our true nature Love is all Love is our true nature Love is all
Peace and love are all we long for Peace and love Truth is only reality Nature truly is what we are Peace and love are always our true nature Love is all
Human nature, our true nature Love at peace with nature Human nature, human nature
Therefore every one of us Has to find a strong foundation for a love Help us find a strong foundation for a love
Although life sometimes is hard we still pull through Without truth false shades nothing else remains Without truth false shades nothing else remains But still we are able to pull through Even though we may have nothing else Nothing ever remains And then our feelings are threatened Unless we can pull through To the opposite side Nothing else remains






Komentarų nėra:

Rašyti komentarą