2012 m. gruodžio 26 d., trečiadienis

Sergejus Krylovas & Co

Kas: "Šventiniai divertismentai"
Kur: Vilniaus filharmonija
Kada:2012/12/26
Vertinimai: 
Sergejus Krylovas (smuikas): 10 iš 10
Džeraldas Bidva  (smuikas): 2  iš 10
Sergejus Krylovas
Gunta Davidčuka-Gelgotienė  (sopranas, Latvija): 5 iš10     

Pirmosios koncerto dalies neužskaitau. Švenčių proga nesinori gadinti muzikantams gero nusiteikimo neigiamais komentarais. Na, tarkim,tai buvo pusėtinas  publikos apšildymas antrajai daliai. A.Korelio (Corelli) "Kalėdų koncertą"
orkestras be dirigento atliko valdiškai, be spalvų, nykiai, net padrikai,  lyg orkestrantams būtų iki gyvo kaulo įgrįsę tai, ką jie daro. J.S.Bacho Brandenburgo koncerto solistas, orkestro koncertmeisteris  Džeraldas Bidva buvo neparengęs. Smuikininkas techniškai grybavo lyg pirmąsyk skaitytų iš lapo. B. Dvariono muzkos mokyklos vyresnių klasių moksleiviai Brandenburgo koncertus  atlieka ne tik švariau, bet ir muzikaliau, ne kaip pataikaujanti  ceremonijos dalyviams pianissimo kapela  laidotuvių rūmuose. 

Antroje dalyje grojo jau kitas orkestras. Tas pats kamerinis, bet  dirigentas Krylovas tarytum juos būtų atgaivinęs, pakylėjęs. Kitas skambesys, ryškios spalvos ir firminis  aksominis, šiltas , preciziškas lietuvių  kamerinio skambesys. Sergejus Krylovas kaip visada - aukštumoje.Esu jo fanė, žaviuosi gracinga, plasnojančia atlikimo maniera, fenomenaliai greitu, paganinišku tempu, spindulingomis kūrinių  interpretacijomis  Charizmatiškas smuikininkas. Sulig jo išėjimu salė nušvinta, orkestras tampa vientisu gyvu organizmu, kvėpuoja vieningai pagal muziką, ne pagal  vartomą puslapiais partitūrą. Net Dž. Bidva Vivaldžio duete neslidinėjo apgraibom,  išgrojo nepaknopstinius pasažus. 
Gunta Davidčuka

Mocarto Menuete solavo Latvijos sopranas Gunta Davidčuka. Įspūdingo grožio atlikėja, grakšti lyg nendrė  fėja-coliukė. Žiūrint į ją kilo mintis, kaip svarbu  naujų laikų artistui turėti puikius sceninius duomenis, būti vizualiems ir stilingiems - scenogeniškiems. G.Davidčuk  įvaizdis - itin stilingas,  traukia ir džiugina akį. Gražu, meniška, estetika pamaloninta. To paties nepasakytum  apie  silpną, miniatiūrinį (net mizerną)  kamerinį vokalą. Skaidrus tylus kaip coliukės krištolas,  riboto diapazono,  vaikiško rytmečio spalvyčių. Be energijos, be gilesnio jausmo ir niekuo neišskirtinis, tvarkingas. Net Mocartui per blankus.
Džeraldas Bidva

Šalia sėdėjo amerikietis pensininkas, mielas baltapūkis  raudonžandis seneliukas,  atklydęs iš Virginijos valstijos.  Vienas pusmetį keliauja po pasaulį, tris dienas skyrė Vilniui, tiek pat Varšuvai. Į filharmoniją užklydo kaip į kalėdinį koncertą geros muzikos paklausyti. Ir kaip? "Ne, kažkaip nekalėdiška", - diplomatiškai pastebėjo.
Sutinku su juo . Pirmoji dalis buvo net ne filharmoniška. Antrąją  dalį nutvieskė  žaižaruojančiu talentu S. Krylovas. Su juo viename komplekte galima priimti bet ką,kad ir ženkliai žemesnio lygio.     



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą