Kas:Paskutinis žingsnis
Rež:Ali Mosaffa
Aktoriai: Leila Hatami, Ali Mosaffa, Alireza Aghakhani, Hamed Behdad
Kada: 2013.03.23
Vertinimai:10 iš 10
http://www.kinopavasaris.lt/filmas?id=1361805827
Filmas - vienos atsitiktinės mirties priežasčių kino tyrimas, atliktas Dž.Džoiso "Uliso" maniera. Tuo - išskirtinis, intelektualus,savotiškas kino sudoku, bandymas parodyti sąmonių sąveikas per veidrodinius jų atspindžius žmonių sąlyčiuose.
Studijų laikais mėgiamiausias žaidimas su bendrakurse būdavo improvizuoti, žygiuojant į univerą, žinomą literatūrinį ar kino siužetą kurio nors genijaus stiliumi. Tarkime, Ana Karenina - Felinio, Mažasis Princas - Hofmano. Intelektas lavėjo kaip ant mielių, ir ilgiausi Maskvos atstumai neprailgdavo:))
Ali Mosafa virtuoziškai supina paprastos istorijos kino vijas. Pabaigoje lyg neišvengiamai turėtum prisikasti prie galutinio atsakymo - dėl ko pagrindinis herojus jėgų žydėjime nukrenta nuo stačių laiptų ir užsimuša. Tačiau tikrasis gyvenimo, Likimo vijų priežastingumas yra painesnis.Galutinių atsakymų jame nebūna, tik įvykio faktas. Priežastingumo pėdsakai istorijos veikėjų sąmonės veidrodžiuose susikryžmina ir susidubliuoja. Mirtis fiksuojama kaip finalinis akordas, kaipPASKUTINIS ŽINGSNIS, į kurį atvedė nuosekli biografijos epizodų seka ir (ne)meilės tėkmė.
Epizodas-pakopa - tai pagrindinio herojaus, architekto Košrovo klaidingai suprojektuoti namo laiptai su lemtinguoju paskutiniu laipteliu. Jo žmonos aktorės Leilos netyčinis smūgis į smilkinį poros skandalo metu. Melagina vėžio diagnozė, dėl kurios Košrovas ekscentriškai puolė, kaip mažas vaikas, žaisti su mirtimi - varinėti su riedlente, griuvinėti ant asfalto, džipuoti kalnų serpantinuose ir kaltis su vaikystės skriaudikais. Pakopa - daktaro atėjimas filmuotis kartu su Leila. Leilos nostalginės nuotaikos, reanimuojančios pirmąją meilę ir atstumtą jaunuolį.. Daktaro skyrybos ir grįžimas namo. Košrovui prarasti Leilos jausmai. Košrovo beprasmybė be Leilos meilės..... Kada, kas užsakė MIRTIES AKIMIRKĄ? Kieno ji buvo užprogramuota? Šiais labirintais klaidžios ir ieškos atsakymų vis daugiau menininkų. Jau nebesvarbu detektyvinis faktas: dėl kieno kaltės nukrito nuo laipto ir rastas su žaizdota galva, kas žudikas. Įdomiau - rasti Mirties atskaitos pirminį tašką, užuomazgą žmonių gyvenimų vijose ir jausmų susikirtimuose.
Ali Mosafa kūryba persmelkta literatūrinės pasaulėžiūros. Jis semantiškai, kaip literatūrinius tekstus sujungia į logines grandines veikėjų tikrovės ir jų sąmonės srautų epizodus. Gaunasi rišli trispalvė mozaika,kurioje fraktalinasi Laiko tėkmėje Leilos, Ali ir Daktaro meilės trikampis. Literatūriškumas - ir gausybėje kino citatų (žodžių- kino statinio plytų) iš Irano režisierių darbų, iš Almodovaro,K.Reygado, F.Felinio,D.Linčo filmų.
Žanriniu požiūriu filmas susišaukia su F.Felinio "8 1/2" . Autobiografinis, nufilmuota pauzė norint pažvelgti į savo kūrybą iš šalies. Net režisieriaus mama, garsi persų literatūros profesorė atvaizduota, įamžinta Filmas irgi filmuojamas kito, vidinio filmavimo procese. Simptomatiška scena , kur herojus (Ali Mosaffa režisavo pagal savo scenarijų, pats vaidino su savo žmona) maivosi prieš veidrodį : "Aš- mirtininkas". Daugiaprasmė metafora. Kiekvienas nekomercinis režisierius miršta kurdamas ir kuria apie mirtį, kaip gyvenimo sąskaitininkę ir daktarę.Kiekvienas Irano kino kūrėjas - mirtininkas, nes vaikšto peilio ašmenimis pasmerktoje,nukryžiuojamoje šalyje, didingoje Persijoje, kurią Kristaus tauta skubiai-tūžmingai-vaizdingai-godžiai iškelia kaip visuotinį, pagrindinį karo taikinį naujų laikų Golgotoje. Kiekvienas mylintis - mirtininkas, nes širdimi ir krauju tapo paveikslą, kuris pasiliks po mirties kaip vienintelis alibis, įrodymas, jog Ali tikrai gyveno, nes mylėjo Leilą.
A.Mosaffa nuėjo dar toliau už kino pirmtakus trindamas įsigalėjusias, dirbtinas, išprotautas ribas tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Tikroji mirtis ateina , kai nematai vidine rega artimo, mylėto veido,jo niekaip neįstengi prisiminti, kai dėl to nė kiek nesijaudini, tai sukelia tik juoko priepuolius. " Negaliu prisiminti tavo veido", - juokiasi Leila. Vadinasi, jos vyras jai tikrai miręs.Jos pasaulyje jo nebėra. Neturi reikšmės, ar faktiškai , formaliai konstatuota jo mirtis, ar įvardintos jos priežastys.
Rež:Ali Mosaffa
Aktoriai: Leila Hatami, Ali Mosaffa, Alireza Aghakhani, Hamed Behdad
Kada: 2013.03.23
Vertinimai:10 iš 10
http://www.kinopavasaris.lt/filmas?id=1361805827
Filmas - vienos atsitiktinės mirties priežasčių kino tyrimas, atliktas Dž.Džoiso "Uliso" maniera. Tuo - išskirtinis, intelektualus,savotiškas kino sudoku, bandymas parodyti sąmonių sąveikas per veidrodinius jų atspindžius žmonių sąlyčiuose.
Studijų laikais mėgiamiausias žaidimas su bendrakurse būdavo improvizuoti, žygiuojant į univerą, žinomą literatūrinį ar kino siužetą kurio nors genijaus stiliumi. Tarkime, Ana Karenina - Felinio, Mažasis Princas - Hofmano. Intelektas lavėjo kaip ant mielių, ir ilgiausi Maskvos atstumai neprailgdavo:))
 |
| Art: RIZA ABASSI "Two lovers", Iran, period 1501-1722 |
Epizodas-pakopa - tai pagrindinio herojaus, architekto Košrovo klaidingai suprojektuoti namo laiptai su lemtinguoju paskutiniu laipteliu. Jo žmonos aktorės Leilos netyčinis smūgis į smilkinį poros skandalo metu. Melagina vėžio diagnozė, dėl kurios Košrovas ekscentriškai puolė, kaip mažas vaikas, žaisti su mirtimi - varinėti su riedlente, griuvinėti ant asfalto, džipuoti kalnų serpantinuose ir kaltis su vaikystės skriaudikais. Pakopa - daktaro atėjimas filmuotis kartu su Leila. Leilos nostalginės nuotaikos, reanimuojančios pirmąją meilę ir atstumtą jaunuolį.. Daktaro skyrybos ir grįžimas namo. Košrovui prarasti Leilos jausmai. Košrovo beprasmybė be Leilos meilės..... Kada, kas užsakė MIRTIES AKIMIRKĄ? Kieno ji buvo užprogramuota? Šiais labirintais klaidžios ir ieškos atsakymų vis daugiau menininkų. Jau nebesvarbu detektyvinis faktas: dėl kieno kaltės nukrito nuo laipto ir rastas su žaizdota galva, kas žudikas. Įdomiau - rasti Mirties atskaitos pirminį tašką, užuomazgą žmonių gyvenimų vijose ir jausmų susikirtimuose.
Ali Mosafa kūryba persmelkta literatūrinės pasaulėžiūros. Jis semantiškai, kaip literatūrinius tekstus sujungia į logines grandines veikėjų tikrovės ir jų sąmonės srautų epizodus. Gaunasi rišli trispalvė mozaika,kurioje fraktalinasi Laiko tėkmėje Leilos, Ali ir Daktaro meilės trikampis. Literatūriškumas - ir gausybėje kino citatų (žodžių- kino statinio plytų) iš Irano režisierių darbų, iš Almodovaro,K.Reygado, F.Felinio,D.Linčo filmų.
 |
| Art: Ghazaleh Bahirale,Iran |
Žanriniu požiūriu filmas susišaukia su F.Felinio "8 1/2" . Autobiografinis, nufilmuota pauzė norint pažvelgti į savo kūrybą iš šalies. Net režisieriaus mama, garsi persų literatūros profesorė atvaizduota, įamžinta Filmas irgi filmuojamas kito, vidinio filmavimo procese. Simptomatiška scena , kur herojus (Ali Mosaffa režisavo pagal savo scenarijų, pats vaidino su savo žmona) maivosi prieš veidrodį : "Aš- mirtininkas". Daugiaprasmė metafora. Kiekvienas nekomercinis režisierius miršta kurdamas ir kuria apie mirtį, kaip gyvenimo sąskaitininkę ir daktarę.Kiekvienas Irano kino kūrėjas - mirtininkas, nes vaikšto peilio ašmenimis pasmerktoje,nukryžiuojamoje šalyje, didingoje Persijoje, kurią Kristaus tauta skubiai-tūžmingai-vaizdingai-godžiai iškelia kaip visuotinį, pagrindinį karo taikinį naujų laikų Golgotoje. Kiekvienas mylintis - mirtininkas, nes širdimi ir krauju tapo paveikslą, kuris pasiliks po mirties kaip vienintelis alibis, įrodymas, jog Ali tikrai gyveno, nes mylėjo Leilą.
 |
| Art: Sahar Mokhtari (Iran) |
A.Mosaffa nuėjo dar toliau už kino pirmtakus trindamas įsigalėjusias, dirbtinas, išprotautas ribas tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Tikroji mirtis ateina , kai nematai vidine rega artimo, mylėto veido,jo niekaip neįstengi prisiminti, kai dėl to nė kiek nesijaudini, tai sukelia tik juoko priepuolius. " Negaliu prisiminti tavo veido", - juokiasi Leila. Vadinasi, jos vyras jai tikrai miręs.Jos pasaulyje jo nebėra. Neturi reikšmės, ar faktiškai , formaliai konstatuota jo mirtis, ar įvardintos jos priežastys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą