2013 m. balandžio 24 d., trečiadienis

Sidabras, arba kiti stikliniai geležys

Kas:  paroda SIDABRO AMŽIUS Rusų dailė Baltijos šalių kolekcijose. 1890–1930
Kur: Radvilų rūmų muziejus   
Kada: 2013/04/06

http://www.ldm.lt/RRM/Sidabro_amzius_2012.htm 


Paroda - itin vertinga, išskirtinis įvykis Vilniaus dailės kalendoriuje . Vis tik dailėtyros požiūriu ji - eklektiška, profaniškai išeksponuota. Eilinis įrodymas, jog didžioji dalis Lietuvos muziejininkų silpnai gaudosi šiuolaikinio meno stilistiniuose skirtumuose, raidos etapuose  ir netgi vertėse. Neįmanoma įsivaizduoti  solidžių galerijų salėse vienoje erdvėje akademikų ir impresionistų drobių, subendrintų pagal  vienintelį - istorijos chronologinį  - kriterijų. Gal  per balandžio 1-ąją, kažkam pašmaikštavus,  Klodas Mone atsidurtų šalia užkietėjusio akademinio V.F.Buržė (Bourgeois), po viena stilistine vėliava.  Daugiau nei keistuoliška, jog  stilistiniai ir ideologiniai oponentai, netgi estetiniai priešai betarpiškai atstovauja tą patį laikmetį. Neįtikėtina, bet Radvilų rūmuose susieina I.Repinas ir B.Kustodijevas su Michailu Larionovu . Pasirodo, mūsų muziejininkams pakanka fakto,jog  jie - amžininkai.Kažkodėl nereikšminga, jog dailininkai buvo iš skirtingų planetų, gynė priešiškas meno orientacijas, kūrė skirtingose barikadų pusėse.



 Patiko A.Sakalausko paaiškinimas nepažinusiems teatro: "Šapranauskas buvo aktorystėje  Feraris,o vaidino zuikius'".Nepažįstantiems dailės irgi "ant pirštų" paaiškinsiu, kas užkliuvo ekspozicijoje. Dailės istorijos požiūriu įžeidu  po viena vėliava pristatyti I.Repiną su V.Surikovu  ir lučistą  M. Larionovą , kaip nevalia į vieną gardą įkelti karves ir flamingus, po vienu viršeliu išleisti ir viename kontekste subendrinti  A.Venclovą ir R.Gavelį, paserviruoti vienam proginiam stalui  kulebiaką ir kamambero sūrį.

Mintys į šoną : Nesikabinėčiau, jei nebūtų "Sidabro amžiaus" etiketės. Nebūtų apmaudžios apibrėžties klaidos, jei paroda būtų įvardinta tiksliai  "Rusų dailė Baltijos šalių kolekcijose". Sidabro amžių aršiai ginsiu nuo profanacijų. Mat su šia unikalia epocha turiu  intymių sąsajų. Kursinis apie O.Mandelštamą, diplominis apie XX amžiaus   meno ir literatūrinių leidinių kritikos tėkmes. Sidabro amžiaus literatūra ir poezija, podraug su amerikiečių ir anglų modernia literatūra, davė bene stipriausią  postūmį  intelektualiam-humanistiniam  pasaulio pažinimui. Jame,  tarkim, M. Ivaškevičiaus tekstams iš principo negali atsirasti nei laiko, nei noro. Teneįsižeidžia puikus pop-rašytojas, ne kritikuoju, o savikritiškai pasiteisinu, kodėl jo neskaitau.
Net patriotizmo perteklius neprivers  menkintis. Priešingai, mano galva, mityba vertingiausiais pasaulinės kultūros produktais ir lobiais užaugina itin reiklų vartotoją, pajėgų ginti etninę kultūrą. Tautinės mokyklos ideologai būtent tokią tautinio švietimo traktuotę turėjo omenyje. Bet, kaip visada, reformatorius iškreipė vykdytojai, suvokę tautinį švietimą siauriausia, primityviausia prasme. Maitinami vien vietinės kultūros vaisiais užauginami  siaurapročiai nacionalistai, kuriuos nuo fašistų skiria tik vienokai ar kitokia jų  lyderio orientacija. Dar daugiau esama tautinė mokykla užaugina kosmopolitų - tai etninės kultūrinės dietos aukos, palūžusios sandūroje su stipresnėmis  svetimšalėmis kultūromis.    

Art: K.Somov

Panehirika Sidabro amžiui: tai-  unikalus, ne vienintelis, reiškinys pasaulio kultūroje, kuri sužydi fantastiškais, genialiais  vardais-žiedynais staigiuose epochų lūžiuose .Revoliucijos išvakarėse Rusijoje sužibėjo plejada genialių poetų, filosofų,avangardo dailininkų. Vardinu ryškesnius - tiems, kas žengs pirmą žingsnį į XX amžiaus  pirmųjų kelių dešimtmečių  liepsnojančią Rusijos kūrybinę žemę: M.Cvetajeva, A.Achmatova, V.Chlebnikovas, O.Mandelštamas, B.Pasternakas, Gumiliovas, filosofai Berdiajevas, Merežkovskis ir kt.. Priešrevoliucinis oras griūnančioje carinėje imperijoje suskambėjo, kosmiškai sprogo  fenomenaliais balsais, spalvomis ir priešakine pasaulėžiūra.Jų idėjinis parakas buvo - griauti formalizuotus akademinius standartus, kurti ateities žmogui, atsiremiant į amžinos klasikos kanonus, gimdyti naujas formas. Kiekvienąsyk prieš  sanklodų istorinius staigius lūžius, prieš kruvinas priešybių kovas visuomenėje tokie reiškiniai kartosis ir ateityje. Taip buvo Čilėjė prieš Pinočeto chuntą, taip buvo  prieškario Lietuvoje prieš kruvinąją okupaciją, prieš netikėtai atpūstą Nepriklausomybės atgavimą. Mūsų  "Sidabro amžius" - V.Daunio almanachai "Veidai", kuriuose net ne keturvėjininkų šėlsmas, o XXI a. lietuviškojo mentalo raidos gairės-tornadai siaučia.

Sidabro amžiaus ypatybė - daugialypė žanrų įvairovė ir naujų formų gimimas bei atviras protestas prieš senas akademines formas. Sidabro amžiaus sąvoka labiau apibrėžia  unikalų tarpsnį rusų poezijoje, kurioje tuometu sužibo plejada ryškiausių vardų, maitinančių iki šiol pasaulio kultūrą.Rusų dailės avangardas - tai  ne "sidarbro amžius", nes joje nebuvo "aukso amžiaus", kuris akivaizdus rusų 18-19a  poezijoje ir literatūroje.
Art:M.Larionov


 Lyginant Pabaltijo muziejininkų pateiktus parodai darbus, išryškėjo latvių ir estų įžvalgų pirmenybė - ką įsigyti ir ką saugoti. Mūsiškiams imponuoja formatas - kuo didesnis paveikslo plotas,kuo daugiau jam sunaudota dažų,kuo daugiau apie autorių parašyta akademiniuose oficiozuose,  tuo didesnis šansas,kad jis atsidurs mūsų muziejų  saugyklose. Latviai pristatė rusų avangardą. Lietuviai - akademikus, kurių ne tik vertė, bet ir kaina ilgainiui kris, nepaisant pirminių investicijų į priemones ir autorių vardų dažną paminėjimą bibliotekose.. Provincialaus neišmanymo prioritetus liudijo ir , ekspozicijos architektūra: ryškesni , akademiškesni sukabinti centre. Mažesnio formato, įdomiausi avangrado darbai sugrūsti į tamsų koridoriuką arba sukabinti tamsiausiose pukių muziejaus salių kertėse. Užtat visame gražume , dienos šviesoje, centrinėse salėse sukabintas  engriškasis akademinis realizmas.  Tarsi tarybinių cenzorių šmėklos vėl prisikėlė ir diktavo atranką: "menas priklauso liaudžiai, lauk - abstrakcijas ir kapitalizmo puvėsius." Pykau, kad nenurodė net paveikslų sukūrimo metų .Ei, kuratoriai, tai  labai svarbu! Nepadoru net aiškinti - kodėl.

  
 Dailės mylėtojams parodą BŪTINA aplankyti dėl M.Šagalo, N.Gončarovos, M.Larionovo, K.Somovo, Petrovo-Vodkino , simbolistų N.Rericho ir M.Vrubelio  originalų.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą