2015 m. gruodžio 15 d., antradienis

Filharmonijos feikai, arba čigonų triukai

Kas: simfoninis koncertas, M.K. Čiurlionio simf. poemos "Pasaulio sutvėrimas" premjera
Atlikėjai: Lietuvos nac.simf. orkestras ir smuikininkė I. Armonaitė  
Dirigentas: Modestas Pitrėnas
Kur: Nac.filharmonija
Kada:2015.12.05


Trūksta žodžių, likau po koncerto be amo.  Ar gerb. M. Pitrėnas ką nors yra girdėjęs apie autorių teises? apie autorystės teorijas? Iš patirties žinau,kad  fušeriuotojams greičiau dašunta, ką jie daro negero, kai subaksnoji į jų pačių artimą aplinką. Mat pradėjus  filosofuoti apie autorystę, jiems nepritrūksta   nedoros minties vingrybių įrodyti, jog  - na ir kas, kur parašyta, kad negalima, juk Čiurlionis miręs, neapsigins, o jo anūkas aferai pasirašė?!

Baksnoju: įsivaizduokime koncertą, kuriame be balso ( nes susirgo, neparengė, o  tik planavo)   stovi ir  įtaigiai žiopčioja pripažinta, garsi  vokalistė J.Leitaitė, o už ją iš užkulisių  nuostabiai  dainuoja I. Prudnikovaitė. Tačiau klausytojas apgaulės nežino, ir visą savo meilę ir aplodismentus skiria J. Leitaitei. Tai  būtų  kriminalas kultūroje, pats tikriausias. Bet tokį čigonišką triuką įmanoma tik įsivaizduoti, nes nei  I. Prudnikovaitė , nei J. Leitaitė tam niekada nepasirašys, mat gerbia ir savo talentą, ir klausytojus, ir profesinę etiką.


 Beje, Didžiojoje Britanijoje už  autorių teisių pažeidimą  gresia baudžiamoji atsakomybė. Nesinorėtų, kad  Nacionalinė Filharmonija virstų komerciniais  "bohemiečiais", kurie be gėdos  susišluoja iš   naujausių Europos operų pastatymų  režisūrinius konceptus ir idėjas, greitomis sumiksuoja ir iškiša kaip autorinius pastatymus, kaip premjeras. Aukštojoje kultūroje nėra ir nebus vietos falsifikacijoms.  Liūdnai pagarsėjusio D.Mažinto konceptas - praslysti kaip nors it Mikei Melagėliui     - trumpalaikis, nes melo kojos visada trumpos. Menas - tai ne Gariūnai.   


Foto D. Matvejevo. M. Pitrėnas ir A. Malcys
Rinkodaros požiūriu  koncerto anonsas buvo jėgingas ir tobulas.  Neva pirmąsyk atliekama niekada neskambėjusi M.K. Čiurlionio simfoninė  poema  "Pasaulio sutvėrimas", premjera skiriama M. K Čiurlionio 140-osioms metinėms.  Atradimo šlovė, patriotinis žygdarbis ir rinkodarinė paraiška gauti ordinus iš popierinį tautiškumą propaguojančios valdžios. Dėl tokio neeilinio įvykio  vertėjo mandagiai prakentėti I. Armonaitės(žymiosios, bet  pavargusios ir nesceninės mokytojos)  apgailėtinus , padrikus, neintepretuotus  strykavimus  iš  I. Stravinskio  " Concerto in D" partitūros. I. Armonaitė irgi buvo puiki rinkodara, nes salė žėrėjo jos mokinių   dėkingomis šypsenomis , jie užvertė  mylimą pedagogę gėlėmis, taigi ir užpildė  dažnai apytuštę  didžiąją muzikos salę.

M.Pitrėno parengtas kūrinys "Pasaulio sutvėrimas" sujaudino iki širdies gelmių.Kiek darbo! Nušlifuotas kiekvienas taktas, net pūtikai intonavo,  naujasis orkestro skambesys buvo nepriekaištingas , prilygo garsiausiems šiuolaikiniams pasaulio orkestrams - vientisu,aksominiu garsu, susiklausymu.  Tai  jau nebebuvo atskirų artistų sambūris, o vientisas, nugludintas, gyvas ir subtilus muzikos pajautų kūnas. Tikras stebuklas, kaip per tokį trumpą laiką dirigentas sugebėjo pakeisti  firminį domarkinį  orkestro skambesio stilių į grakštųjį  hyperintelektualųjį pirtrėniškąjį!
Atlikimas buvo rafinuotai tobulas , net pasitenkinimo ašaros ištryško dėl  muzikavimo  grožio.

Ir pats  neeilinis kūrinys - vertas atskiros studijos.Jame  per jausmines reminescencijas susilydė Vilniaus  ir  genijaus M. K. Čiurlionio istorija. Lenkų mazurkos, rusų  maršai ir bažnytiniai choralai, lietuvių sutartinių polifonija - istoriniai sostinės gaisai susipynė į  jaudinamą muzikinį paveikslą, sukuriantį kelionės laike ir  gilios skvarbos į genijaus pasaulius nepamirštamą įspūdį. Tądien ryte fotografavau apleistą Panerių dvarą,  Kauno gimnazijos direktoriaus ir lietuvių  prieškario švietėjų rezidenciją . Išgirstas kūrinys intonavo , liudijo ir  dvaro praeities skambesį. Pakerėta salė sutiko premjerą ovacijomis. Kartu su visais buvau pakylėta ir dėkinga už muzikos šventę, už M. Pitrėno naująjį sezoną.
 Grįžusi po koncerto puoliau gilintis - kada gi , kuriuo gyvenimo tarpsniu M.K. Čiurlionis parašė Pasaulio sutvėrimą, kur buvo saugojami rankraščiai, dėl kokių priežasčių kūfrinys nesuskambėjo anksčiau?  Skubėjau prisiliesti prie originalo ištakų.

Tačiau originalo nebuvo. Pasirodo, kompozitorius yra padaręs  klavyrui  eskizą su 1965 taktais, užrašytais grafitu. Eskizai - tai  pabiros nuotrupos, fragmentai iš visos jo kūrybos. Pasirodo, genijaus  aūkas Rokas Zubovas savo nuožiūra suintonavo šiuos fragmentus  ir įgrojo, kaip jam atrodė, nepasitaręs su seneliu, neatsiklausęs jo leidimo . O  tikrasis poemos autorius ir  gruodžio pradžioje išgirsto kūrinio kompozitorius ARVYDAS MALCYS  pagal įgrotą improvizaciją sukūrė atskirą , puikų autorinį kūrinį. Tačiau  koncerto programėlės paraštėse jis kukliai ir KLAIDINGAI yra  pristatytas kaip aranžuotės , t.y. instrumentuotės redaktorius, nors yra tikrasis autorius.


Art: Nic Cave.Speak louder

Iš tiesų dalyvavome  ir bisavome A. Malcio kūriniui M.K. Čiurlionio motyvais.  Kartus nusivylimas dėl pompastiško išdūrimo nusodino įkvėpimą, kurį dovanojo  sufalsifikuota premjera. Kodėl negalima buvo pavadinti A.Malcio išties vertingo ir originalaus kūrinio "Čiurlionio parafrazėmis", reminescencijomis, koliažais ???!!!!! Juk dialogai - modernios kūrybos ašis ir versmė, priimtini ir įteisinti,  plačiai įsigalėję. Kam reikėjo fušeriuoti autorystę ir dergti genijaus atminimą melagystėmis dėl jo neva sukurtų kūrinių, slėpti  talentingą šiuolaikinį autorių  ir jo įstabų veikalą ???idžiavyrio nugaros? ???  Tik dėl rinkodaros?  Tačiau A. Malcį muzikos mylėtojai žino ir vertina. Jam nebereikia slėptis už didžiųjų nugarų.Kas sumanė tokį čigonišką projektą ??? Triuko autorių - į viešumą!!!!!!  NA GRYNŲ GRYNIAUSIAS  TARYBINIS VINTAŽAS. 


 Mintys į šoną : prie Stalino uždrausti ir nespausdinami didieji rusų poetai A. Achmatova, Pasternakas, kad prasimaitintų ,vertė nacionalinių mažumų poetus - osetinus, jakutus, dagestaniečius. A.Achmatova yra išvertusi 150 poetų iš 78 kalbų. Garbė - versti Šekspyrą,  pakilti iki jo aukštumų, atvesti jį į kitą kalbą.Pažeminimas dėl išgyvenimo savo didžiuoju talentu tempti iki  geros poezijos jurtos laukinuką, kaip įrodymą, kaip  didžioji Rusija "kultūrina" mažuosiu brolius, kad jų žvirbliai staiga tampa  poezijos gulbėmis. A. Achmatova nekentė prievolinių vertimų, bet  tik iš jų sugebėjo išgyventi, parduodavo talentą po svetimu vardu, tiksliau - darė  vardus poezijoje  partijos atrinktiems  pakraščių "dainiams."      
Kaip tarybinį kultūros falsifikatą  prisimenu G. Jautakaitės koncertą Maskvos Didžiojoje Konservatorijos salėje . Deja, nepamenu,kūrinio premjeros pavadinimo , atmintis ištrynė tarybinį feiką,  lyg V. Ganelino? Sulėkėme   nekantraudami pusė salės  lietuvių studentų - didžiuotis, mėgautis, šlovinti ją . Tačiau saugumas išsigando  lietuvių vienybės akcijų ir protestų prieš okupaciją,  prieš pat koncertą pakišo  vietoj G. Jautakaitės niekam nežinomą kamerinę rusų solistę. Išfeikino. Kaip ir Filharmonija su M.K. Čiurlionio neva nežinomos simfonijos  premjera  

 




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą