2012 m. spalio 9 d., antradienis

Ego-išmata' vimai - "lengvi, lyg vėjo dvelksmas"

Kas: teatro  festivalio "Sirenos" piaro akcija prieš ir po  R. Castelluccio  dramos
Kur: Nacionalinis dramos teatras
Art porcelianas:Jesscia Harrison
Kada: per bobų vasarą '2012                      



Skambinu  tėvui (72m) :
-Neišmesk  analizų, kur nors kibire rink padžiovinimui. Dievo Sūnaus atvaizdą gal per kelis metus pati išmoksiu nutapyt , kaip printą ant svetainės sienos išdidinsim.

Tėvas, nustebęs: - Ką vėl TOKIO sumąstei? Juk komposto  gėlėms turi pakankamai. 

Aiškinu: -  Tai naujas krikščionių elito etiketas, privalomas slaugant karšinčius ligotus tėvukus . Gi žinai, esu neprakitška, negausiu kibiro su išmatom, kai jau ateis TA DIMENSINĖ TAVOJI VALANDA.Pasirūpink prašau,  iš anksto, o vaikus  atvesiu  iš savo  kaimo piešimo būrelio,  bus jiems smagus performansas, palaidys rudas špulkes  į mokytojos tapytą  portretą  kaip dartus. 

Tėvas dar nesupranta, mygia atsargiai : Apie ką tu čia? Išprotėjai? Taip tikėjau, kad pagaliau turėsi laiko menams, nušviesėsi. Prie ko čia tos špūlkės? 

Tikslinu scenarijų :- Paskaityk gerb, kun.J.Sasnausko, gerb.filosofės N.Vasiliauskaitės, gerb. menininko V. Šapranausko, gerb.teatrologės R.Oginskaitės ir būrio jaunų menininkų minčių apie italo spektaklį . Naujas, krikščioniškas, dieviškas movetonas : kai tu tuštinsiesi, keiksiu piktavalį Likimą ir negailestingąjį  Dievą už  senatvinės defekacijos nukrypimus, grūmosiu Kristui, o tu manęs atsiprašinėsi. Mes pakilsime iki moderniųjų krikščionių kultūros . Netinka,nedora, kaip anksčiau : kukliai droviai pampersus  ar basoną išnešt, kad niekas nematytų. Be š-do nebus dievo grūdo, neįvyks nei išrišimas nei mudviejų meilės pašlovinimas...  
  
Tėvas pratrūko  kvatotis ir šeimyniškai keiktis: Jptvmtj, eretike nepagydoma.  Sekmoką nupiešk su Kubilium vietoj Dievo kūdikio ant rankų.  Į juos abu jau šiandien galim mėtyti  "CITY Serviso" šilumos sąskaitų gniužulus. Jei dimensiškai apsidirbsiu - dėl jų durnumo. Ar žinai ką  trolis (leksika - ne mano, sorry)  vėl pridirbo su estais ?!! Vat dėl sekmoko ir kubilo gudrumo sėdėsim  visi  urmu - dimensiniai ir naujagimiai  -tokioje  energetinėje š-nos skylėj, kad  italiūkščiui nesisapnavo. Ir nedrįsk nieko mano bute mėtyti! Draudžiu, ar girdi?! kategoriškai! Remontui juk neužsidirbsi.     
 .............................................................

Cha-cha , it kokia kompartijos įgaliotinė fabriko frezuotoja žiopčiosiu pagal standartą:"spektaklio  nemačiau, bet žinau, nuomonę turiu." . 

Su  ironija stebėjau M.Budraičio vakchanališkos rinkodaros eksperimentus. Maniausi: "ot duoda, stanginasi  bičas pilnu storosios žarnos pajėgumu,  karabasiškai kovoja už savo teatro buratinus, kad  ateity ėst turėtų ką, kad žiūrovų netrūktų, kad kitąmet vėl gautų  drakonišką finansavimą. Šaunu,  VEKS'O grobuonių mokykla rado už save geresnių  pasiekėjų  ". Tokia ir turi būti naujoji rinkodara - karingai plakatinė. Metasi kariūnas  atlapota krūtine ant priešakinių katalikų-seimūnų-ateitininkų-dogmų-estetinio skonio- tikrų menininkų ambrazūrų  su riksmu : "Tai - menas. Tai - Kristus. Tai - apie krikščionis .To visuomenei reikia! Pauostykit ir - praragėkit ".   


Art: Milena Dragevich 
foto.Dm. Rod-kas


Rinkodaros projektas virto nac.skandalu, įtraukė visuomenės stulpus, privertė  ir mūsų  šeimą  bei draugus perkratyti vertybes, nusistatyti  aiškesnį santykį su "ekskrementais mene", su  " krikščionimis ir krikščionybe", su "šventenybių viešu niekinimu".

Mėšlas, purvas mene manęs nei trikdo , nei piktina, jei yra motyvuotas, jei yra  organiška, įtaigi meninio įvaizdžio dalis. Italų neorealizmas kine - lietus ir purvas.A.Tarkovskio  "A.Rubliovas" - purvas-kraujas- skausmo ašaros - ir, kaip kontrastas - akinama dangaus, menininko išsigryninimų šviesa . "Bado" valomos nuo taršalų airių kovotojų išmatos - buvo bene vienintėlis jų ginklas su sistema.
http://www.youtube.com/watch?v=K9IiUbBV4zc&feature=related

Tebūnie gamtinės išskyros, jei menininkas per jas išreiškia opią skaudamą  meninę tiesą. Glumino italo fabula. Paniškai bijau senatvės bejėgiškumo, priklausymo nuo kitų slaugos. Galbūt dėl to gyvenime godžiai tyrinėju pavyzdžius, kaip šeimos nario priežiūra atrodo kilniai, humaniškai, o kaip - atgrasiai, paniekinamai.. Štai inteligentiška  moteris: tiek britkinosi senstančia  motina , jog paskutinius alchaimerinius  senutės metus  mokėdavo giminėms už priežiūrą maisto daviniais, neaitrino "trapios" literatės vaizduotės - neužeidavo net į kambarį, kur senutė galavosi gulėdama nuoga ant ceratos, mat prižiūrėtojų patalynė nespėdavo džiūti mažyčiame balkone, pampersų nebuvo. Štai  krikščionių pora, karšino net 4 šimtamečius senukus  vienu metu. JŲ Kūčių vakarienė būdavo ypatingai iškilminga, jie į nieką niekuo nemėtė, neburnojo , tvarkingai, tyliai, TAURIAI ir švariai, kilniai ir žmogiškai  atliko  sūniškąją pareigą.  Nė žodžio apie tualetą ar senukų negalias. Santūriai lietuviškai, kaip vertybinis etalonas proanūkiams     

 Juk kai  TIKRAI, nuoširdžiai  myli, džiaugiesi  kiekviena minute gyvo laiko su brangiausiu žmogumi. Pampersų net nepastebi , su jais tvarkaisi kaip su laimės įrankiais - padėti, pagelbėti  atsidėkoti už laiką kartu . Pyktis atsiranda, kai turi daryti kažką, kas nepatinka, kas erzina, kas kertasi su ego tikslais ir norais.  Tada ieškai kaltų. Lengviausia apkaltinti   bendrą stabą dėl savo egoistinio pykčio, dėl neišgalėjimo susimokėti už gerą privačią priežiūrą, dėl priverstinio įkalinimo .   Kaip  bokso kriaušę  apšaudyti  kažką nepasiekiamo, rangu aukštesnio dėl psichinės iškrovos. Japonai taip daužo  nemielo boso iškamšą. Teatralizuotieji krikščionys , pasirodo, yra įmantresni - užmėšlina  švenčiausiąją  ikoną. Neva taip įrodo meilę Dievams,  atranda giluminę meilę tėvui. Vajetaujėzusmarija, į kokius marazmus  išvinguriuoja ego-proto labirintai!.

 Štai "Marvino kambaryje" karšinčio tėvo slauga pateikta poetiškai, šviesiai, MEILĖS, o ne EGO dimensijoje. Vietoj basonų turinio - žaismingi saulės zuikučiai,  kaip šeimos vertybes išraiškianti ŠVIESOS GALIA.Kur  jau Sirenų komanda atves į repertuarą pozityvą. Cha-cha, menka nusileisti iki  holivudo "cukrinių avinėlių", publika nuo gėrio  nepašiurps ir nevems, po to -ko gero - pasibjaurės černuchine (juodaskverne ir juodasirenine ) akademinio teatro  produkcija, pasišlykštės ir nebeis.   


Sirenų piaro skandale sujaudino keli aspektai.
1)Išmatų  įvaizdis sapnų archetipuose
2) Fekalijų vaidmuo italų ir lietuvių mitologijoje bei kultūroje, jų skirtumai
3) Kodėl vaidinimas  buvo atvežtas į Vilnių
4) Dominuojančio įvykio ir Vilniaus mistinis, dvasinis  santykis

Išmatų  įvaizdis sapnų archetipuose



Klasikinėje, tradicinėje sapnų simbolikoje  išmatos  sapnuojamos  visada prieš pinigus. Kuo didesnė krūva - tuo didesni pinigai artėja gyvenime. Dieviškoje sapnų architektonikoje parodyta  tikroji pinigų vieta žmonių gyvenime : kaip darbo rezultatas, bet š-do vertas, juk gimėme meilei, ne aukso veršio melžimui :)) Skandalo energijas irgi įsuko  dideli pinigai. Netikiu, kad kunigėliai ir davatkos ten protestavo dėl vaikų šviesių žvilgsnių ar dėl Kristaus vardo apgynimo,. Kur visi tie protestuotojai, dramaturgai ir  krikšč.meno mylėtojai  dingsta, susislepia , kai už lango kadien jų Ikonos atiminimas išniekinamas per vaikų  ir senelių badą ir šalčius????. Dėl  partinių  ar Seimo narių algos plaikstėsi muzikė Abramikienė ir "krikščionių krikščionis" LT aviatėvassūnusdievomotina viename asmenyje V. Žiemelis.


Fekalijų vaidmuo italų ir lietuvių mitologijoje bei kultūroje, jų skirtumai

Italų mentale silpnumas, artimųjų slauga  tarp keturių sienų yra kaip sakralūs šliūzai. Atskleidžia  slaugytojo ir neįgalaus artimojo pralaimėjimą, sielos katastrofą  stipriųjų, pergalių raškytojų visuomenėje. Įsivaizduoju, jog italams  spektaklis - intymo, ilgai slėptų skaudulių išviešinimas, lyg sprogęs pūlinys, parodantis juos ištižusius, net paniekinančius ikonas  akistatoje su šeimos pareiga.

  Lietuviams isteriniai suskydimai nešant artimojo kryžių - naujiena, svetimybė, virusas,  it  kultūrinis drastiškas kirtis per  papročių kamieną. Visuomenė  savigynoje pasišiaušė. Kruvinasis "aš - žudysiu" brendo verslininkas M.Budraitis su idėjiniu kirvuku, pagaląstu dar per žmonos  scenografės J.Paulėkaitės mistinę savižudybę, kirto per pamatinęs lietuvių šeimos vertybes , jas sumėšlino italų  eksportiniu svetimkūniu . Elitiniuose festivaliuose, kultūrų dialoguose tokios klaidos - neįsivaizduojamos. Lyg  į Meką atvežtum žydžių  striptizo šou. M. Budraiti, pabandyk, kad toks drąsus, į Siriją ar Gazos slėnį suvadybinti Kleizmerių stripą , ką?

Kai  fanatiškai kamuoja pelno/valdžios/pinigų troškulys, kultūrų dialogas nesvarbus. Svarbiau - pademonstruoti nebaudžiamą valdžią ir didelį didelį FUCK'ą visiems,  riebiai pridirbti ant kažkieno ilgai, su meile puoselėtų  kultūros pievų. 
 
Purvo, š-do įvaizdis italų mene siejamas su nušviesėjimu, grožiu, jis sutaiko su realybe, žadina jausmus ir stiprina tikėjimą, manau apie tai ir buvo  R.Castellucci drama. JIs mygė italams į skaudžiausią , slepiamą jų vietą. Galbūt taip subtiliai išreiškė gėjų  meilės fiziologinį rudąjį tragizmą, padėjo  ryškią plytelę į mizoginiškos kultūros žydrąjį statinį.    

Italas Piero Manzoni seniai, dar 1960-ais siūlė prokto- menininkams gražesnes  išraiškos pakuotes 



Lietuvių kultūroje nuogas užpakalis ar išmatos viešumoje  veikia kaip Če Gevaros  vympelas,. kaip sukilėlių signalas  - vienytis, burtis, už kažką kovoti ir kelti revoliucijas. Smagu skaityti, kaip skuba akistatose su itališkomis išmatomis  atsižymėti visi, kas tikisi  didesnių dividendų ir naudos iš šio skandalo . Graudu, kokie padlaižūnai  jaunieji menininkai : ir teatrą gina, ir krikščionims pataikauja: ":čia menas, nesmerkite,  jis tikraitikraitikrai apie Kristų, jo nė truputuką neįžeidžia, o taip pašlovina, nepykite". Negi kaulydami kultūros pinigų nepastebėjo, kad pavirto spardomomis nusižeminusiomis   kalėmis, vizginančiomis  ekstatiškai  uodegas dėl būsimo kaulo???? Skandale apsišvietė visi: kas, už ką ir su kuo.

Kodėl vaidinimas  buvo atvežtas į Vilnių
   
Teatras - gyvenimo veidrodis.Švelniausiieji , talentigiausieji Vilniaus  menininkai, neturintys  veks'inių  vilkiškų žabtų, meniškai mazgoja užpakalius seniems italams, vokiečiams, amerikonams. Jų socialinės (ne)savirealizacijos tragedijos vertos rimtos  lietuvių dramaturgijos. Kokias  tragedijas išgyvena jie, akistatoje su SVETIMAIS ANALIZAIS, žino tik Jėzus ir keturios jų raudų ir kančių  sienos. Kiek skaitau jų laiškus-išpažintis, jie nė trupučio neburnoja ant Švenčiausiojo , keikia vien asmeninį silpnumą,  kadaisinius klaidingus pasirinkimus ir pagrindinę jų svajonių žudikę - valdžią, nesugebančią  pakenčiamai valdyti ir sutvarkyti ekonomikos, tos bendros mūsų šeimų virtuvės

Už poros dienų  rinkimai. Ir vėl; teks šluostyti biuleteniais ir padidintais mokesčiais, vienos pusės UK  bilietais - užpakalius  karšintiems politikos seniams, sisteminių partijų lyderiams. Šluostyti ir  girdėti jų atsiprašinėjimus. Vietoj  neišvengiamų kaltinimų jiems jau kišamas  makiaveliškai,  kaip valstybinis narkotikas,  Dievo paveikslas ir  katalikų bažnyčia - kaip socialinis buferis, kaip  valstybės remiamas, populiariausias   psichoterapeutas NR 1. Sūnūs , 30-50-ečiai dar mėtys į šventus atvaizdus  tuo, kas po ranka pakliūva. Klaidinga , mistifikuota socialinių protestų forma ves į tai, jog pyktyje užraugti  jų vaikai susprogdins tą vienintėlį tėvų bėdų kaltininką, jiems jau nebešventą. Kur sprogdinamos ikonos - net Pasaulio galas nebeužsuka, jam ten nebėra ką veikti. Jei
ant  scenos kabotų   J. Racingerio ar jo pedofilų, V.Putino, B.Obamos  ar A.Kubliaus portretas - dramaturgija būtų išties moderniai aktuali, verianti širdį .Fokusuotų  teatro lazeriu visuotinį dėmesį ten, kur reikia. Bet... M. Budraitis ir jo komanda - gudručiai  patyrę paukštininkai , aukso vištų nežudo

Sėkmingos rinkodaros  rezultatas:visi ,susiskaldę  pradžioje, krikščionys susivienijo meilėje Kristui ir jo įvaizdžio dovanojamiems  beribiams pinigams. Didieji pinigai ir valdžia susivienijo diktatoriniam tautos dvasios jėgainių moderavimui.  Sekantis "Sirenų" festivalio finansavimas garantuotas. Bažnyčios frontali, nacionalinė  viešų ryšių  kampanija  pavyko!

R. Castellucci, be abejo, vienas įžvalgesnių  Vakarų teatro menininkų. Kaip chirurgas išpreparavo gaišeną, pinigų fekalijomis springstantį  juodajį Vakarų teatrą (žinau, yra ir baltasis...) Senukų  ir bejėgių slauga tampa  pagrindiniu visuomenės DVASINGUMO matu. Kai meilė tėvui tampa kančia ir protestu - išniekinamos kertinės šventenybės, suvarpomos  šeimos vertybės, ant kurių laikosi kultūra ir... DNR struktūra   PO to logiškai  seka ateinančių vaikų cinizmas ir sindikatinis fašizmas. R. Gavelis apie tai  įspėjo  "Vilniaus pokeryje".       
--------------------------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------
------------------------------------------------------------------------------
                                   APSIVALYMAS   
A+A  J.Paulėkaitė



Rašydama apie teatro mėšlą susiteršiau vidujai. Kaip apsivalymas atėjo sirietės SUHAIR SIBAI paveikslai. Šventos maldos, nutapytos it  išpirkimas, įprasminimas Sirijos vaikų kančių ir Žemės skausmo....




   
Emocinius laukus , prisilietusi prie naujųjų Sirenų kloakos, išsikuopiau J. Haidno MIšiomis ES- dur.
http://classic-online.ru/ru/listen/28076



O džiaugsmą sugrąžino EN -DEN -DU, nemaraus Šiaulių vaikų  ansamblio angelų balsai. Dieve, duok jiems  jėgų dainuoti tol,  kol išsimieš M. Budraičio  prišnerškti juoduliai mūsų visų bendroje  kultūros padangėje, meno eteryje ...  




 








Komentarų nėra:

Rašyti komentarą