2013 m. rugsėjo 27 d., penktadienis

Kaimo studija'5 : raudoni angelai

Kada: 2013/09/26

Dėl kompromisų pasirinkau temą "Angelai". Kultūra tai -  abipusiai tolerantiški  dialogai. Jei katalikiškos pakraipos bibliotekoje dominuoja, yra iškeliamas kaip stabas Kristaus mitas, vadinasi, reikia gerbti  šią vietinę mitologiją, skirti ir jos pažinimui dalį temų.
Art:Hans Memling. Angels

Susirinko pradinukų branduolys.Mat vyresni  parvažiuoja į kaimą 15 val autobusu, nespėja ateiti. Janekas atbėga uždusęs  apie 16 val, kažką  greitomis perkandęs.
 Parinkau pavyzdžių , įkėliau į kompą , kaip kiti vaikai atvaizduoja Angelus. Peržiūrėjome, aptarėme  klasikinį  Angelo vaizdinį tarp žvaigždžių, su naktiniais marškiniais, sparnais ir garbanotais plaukais. Jie neskubėjo , delsė prie baltų A3 "Belyje nochi" gamybos lapų. Paklausiau , ar tiki Angelais? Tyla. Agata suabejojo: "Nežinau, jų nemačiau ,kad tikėčiau."
Papasakojau tikrų  istorijų iš savo gyvenimo, kai maldos išgelbėjo kritiniu momentu. Kad kiekvienas  turim Angelą sargą, kad atsiranda šalia kraštutinio pavojaus akimirką ir pakiša pagalvę, pakužda, kur slėptis ar kokio šiaudo griebtis. Jie vis vien sėdėjo su teptukais  užsispaudę ir laukė dar paaiškinimų, kas gi tos mitinės būtybės, kurių nėra matę ir net sapnavę. Mat vargšų vaikai nėra įdomūs bažnyčiai, jų sąmonė neindokrinuota krikščioniškos pasaulėjautos  vaizdiniais, jie net iš fantazijų neturi ko pasisemti.
Aurelijos gerasis Angelas
Toliau aiškinau :" Jūs -  laimingi, nes turite gerus tėvelius ir draugus. Jie jus saugo nuo nelaimių, jie  jūsų  tikrieji Angelai Sargai. Tačiau visada gali nutikti bėdelių, kuriose vien  tik dangiški Angelai tegelbės." Manau, šie paaiškinimai neįstrigo jų atmintyje. Juk tikime tuo, ką patys patyrėme, išgyvenome, susidūrėme gyvai.Irgi netikiu ufonautais, nes jų nesutikau, ir kitų liudijimai man - tuščia vieta. Kaip  mažiesiems studijos tapytojams - Angelai.


Sukonkretinau užduotį: " Drakonai, gyvatės ir krokodilai yra požemiuose. Jie juodi. O Angelai gyvena Danguje, todėl jiems reikalingi sparnai  judėti ore. Dailininkai juos vaizduoja su sparnais.Jie skleidžia daug šviesos,nes yra Gėris, o gėris šviečia , spinduliuoja daug daug meilės. Iš jų sklinda  daug šviesos spindulių, o virš galvos yra NIMBAS, nes jie šventi. Visi šventi yra su nimbu, o nešventi - be jo. Nagi pabandom juos atvaizduoti."



Edos  Angelas, švytintis visomis spalvomis 
Dvi mergaitės, kurios su močiutėmis, matyt, dažniau yra lankiusios Turgelių bažnyčioje ( 10km nuo kaimo), Angelus tapė ružavus su šviesiai žydrais sparnais. Atkartojo matytų paveikslėlių švelnųjį koloritą. Siūliau kitiems sparnus palikti  akinamai baltus, neužlieti spalvomis. Gi ir paukščių sparnai balti. Ne, pusė išliejo  GELTONUS SPARNUS. Na tikrai, gi mūsų visų centrinis  šviesos šaltinis - Saulės žvaigždė. O jos spektras - geltona-oranžinė. Geltona spinduliuoja meilės šviesą.
Art: Donnabella angel
Trys mergaitės Angelų suknias nutapė ryškiai raudonas, kaip gaisrines.Dar mėginau stabdyti - gi Angelas baltas, kaip sapnas. Ne, pasirodo - raudonas. Atliepdama vaikų minčių seką, supratau, kodėl. Raudona -  archetipiškai siejama su pavojumi, su trykštančiu krauju, su SOS signalu. Pavojaus akimirką šokteli adrenalinas, sveikas žmogus išrausta, marsiškai kovoja už gyvybę, kaip dembaviškė Evelina bagažinėje.Marso spektras- raudonas. Ir gelbėtojai, tie, kas skuba mums padėti, žinoma, spinduliuoja raudoną spalvą vaivorykštės spektre.Raudona gelbėtoja Pamela - teisingesnis įvaizdis, nei Baltoji burtininkė fėja.

Jie mane įtikino,  tikri gelbėtojai Angelai - su raudonais apdarais.Kaip gerieji gaisrininkai.
  Smalsiai stebėjau, kaip brūkšniuos  geltonus spindulius?  Parodžiau, kaip tą efektą galima išgauti perbraukiant sausu vatos  krapštuku per užspalvintą foną. Ne, spinduliavimą taškavo kaip tikri IMPRESIONISTAI, išgaudami auros mirgėjimo įspūdį.
Judesys pamokoje - privalomas. Įsismarkavę taškuoti, pakilo iš vietų, kratė teptukus, taškė vieni kitų veidus. Papasakojau, kad Anglijoje vaikai per šventes išsitapo veidus kaip indėnai.Agata patvirtino, kad : taip, taip, ji buvo pas brolius Karalystėje, ir jai nuspalvino veidą. Eda įsijautusi išpaišytą Angelo spinduliais  savo veidą nuplovė šeimininkės kibirėlyje  su šulinio geriamu vandeniu.

Niekas nenorėjo gražiai pabaiginėti mistinių būtybių atvaizdų. Įkalbinėjau, kad gražiausius  darbus nuvešiu į parodas, jų autorius visureigiu pavėžinsiu personaliai. Ne, jie stvėrė po kitą  lapą ir nutapė  neraginami drugelius. Sujaudino dailininkų tyras betarpiškumas.Juk drugeliai ir yra  angeliški Gamtos ženklai. Jie suskrenda ten, kur nėra agresijos ir konfliktų, išreiškia ir įkūnija jausmų harmoniją, trapias ramybės ir meilės akimirkas. Drugelių neprisišauksi jėga  į kruvinas skerdynes ar rėksmingus vaidus.

Nuo vaidų mane apgynė ne popieriniai ryškiaspalviai drugiai su angelų sparnais, o patys vaikai. Patalpų valdininkė, pamačiusi kibirą su spalvotu vandeniu, pratrūko emocijose .Stresas, sutrikau , kaip visada, atsidūrusi konflikto zonoje. Negalėjau prie vaikų atsikirsti tapačia agresyvia intonacija,  pastatyti į vietą, jų gąsdinti.  Turėjau savo pavyzdžiu įrodyti, kaip gi veikia Angelai sargai, kai į mus skrieja neapykantos strėlės. Teisinausi, jog taip, neapsižiūrėjome, vaikai turi teisę į klaidą, kad labai labai atsiprašome, kad kitąsyk atsivešiu savo vandenį bidonuose ir kibirus, ir niekam neužkliūsim. Vaikai nepaprašyti žaibiškai sutvarkė priemones, nuvalė  stalą , sukrovė mano mantą ir pakvietė į lauką, kad nereikėtų mykti atsiprašymuose prieš kaltintoją: " Mokytoja, važiuojam pasivažinėti" .

Skubėjau vakare į renginį.Bet jie jau buvo susispaudę automobilyje. Kaip dažnai pasitaiko, pamiršau jį užrakinti. Negi vysi įsakmiai laukan? Pamokos finalas bus užjuodintas, be laimės katarsio. Diana priminė: "Sakėte,kad vynuogių  dar atsinešite." Ne, vynuoges jau nurinkom, vynas buteliuose burbuliuoja. "Tada duokit vyno paragauti!". Ne, vynas vaikams dar uždraustas,nes vaikų organizmui mirtini nuodai.Nuo vyno galima numirti, ir net Angelai negelbės. Jie jau įtraukė į savo žaidimų scenarijų. Gerai,  vietoj vynuogių ragausim aktinidijų. Pakeliui  skandavome beprotiškai sunkų žodį AK-TI-NI-DI-JA.



Art:Hans Memling. Angel with olive
  Susipažinome su pakelės kaimų pavadinimais. Mintyse sukosi  gąsdinami aplinkinių įspėjimai, liaudies stereotipai: "neprisileisk vaikų per arti, nusiaubs sodą, kentėsi." Hmm... jei paukščių būriai nulesa uogas , negi vaikams gaila? Turėjom tik 5 min aktinidijoms prisiskinti. Po pirmos šalnos jos suminkšėjo, nusaldėjo. Pamatę didelį sodybos pastatą ėmė tardyti: "Parodyk, o kas viduje? " Nieko, tik lova, stalas, tualetas  ir molbertas. "O kur tavo vyras?". Jis yra, vakare atvažiuoja ir saugo su šautuvu sklypą. "O jis baisus?". Hmmm... Susigretino  klausimas ir išvakarėse matyto danų filmo "Medžioklė" siužetas apie vaikus mylintį vyrą, darželio auklėtoją, kurį kaimo bendruomenė melagingai apkaltina pedofilija ir persekioja. Apdairiai susivokiau, jog nereikia erzinti demonų  tamsiose liaudies  galvose: "Taip, mano vyras baisokas. Net aš jo prisibijau. Jis nemėgsta vaikų, su jais nežaidžia ir nedraugauja.Taigi mes jo ir nematysim."

Sulipant atgalios grįžimui, panelės bjauriai  susikivirčijo, kuri sėdės priekyje. Įspėjau, kad niekur nevažiuosiu, nes pykčiuose man stoja širdis. Galiu apalpti, ir jie pasiliks vieni naktį prie apalpusios mokytojos vienkiemyje, į kurį užklysta vilkai. Akimoju susidrausmino. Pakeliui pasibandėme pirmąsyk demokratijos. Paprašiau  ant lygiųjų pakelti rankas, kas už tai, kad niekada nesipyktumėm ir viską išspręstumėm draugiškai, pasitarę? Šešetukas  vieningai pakėlė rankas. Vadinasi, nubalsuota: pykčiai ir rietenos tarp mūsų  uždrausti visiems laikams. Nes pas peštukus neatskrenda  į pagalbą nei Angelai , nei drugeliai.Valio, patvirtinta vienbalsiai!



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą