Kaimo studija'9: undinės gyvena po Merkio tiltu

Art: Ralph Cahoon

Tema: Undinė

Art: Eda

Kada: 2013/11/21

Undinės neseniai užsiprašė Viktorija.Įtariau, ji mane nuskanavo iki vaikystės slapčiausių kambarių. H.K. Anderseno Undinėlė - mylimiausia pasaka. Gyvenimas parodė - ir DNR užšifruotas asmeninis mitas. Ilgainiui biografinės spiralės išėjo už vieno princo ribų. Renkuosi  susižavėjusi  žmogų, nepaisant lyties, tautybės  ir kilmės - ar tiek gražus ir socialiai narsus, nesavanaudis, kad gelbėčiau iš  būsimų pražūčių, išplukdyčiau į gyvenimą.. Truputuką egoistiškai sumaniau pažvelgti į vaikų  veidrodį, juk undinės kažkiek atspindės ir mano vidinių jūrų, jausmų,  žolynus.

Rengdamasi pamokai prisigeneravau minčių apie undinę, kaip moters simbolį.Gal mergaitės išreikš per ją savo moteriškumą?  Nagi  per daug išsilavinusio suaugusiojo smegenys - pelėsiniai. Vaikai yra vaikai, ir jokie moteriškumai, žydrumai ir kitokie genderizmo ideologų šakumai jiems nerūpi, nesuprantami ir nepageidaujami. Undinė - tai  vaikų pasakos herojė su savo ryškia istorija, mitu.      


Ant slenksčio  apspito berniukai iš mokyklinio autobuso. Išpūtę akis, springdami žiežirbavo įspūdžiais iš cirko vaidinimo, ką tik stebėto Vilniuje. Ten buvo magiška moteris kuri apsipylė ugnimis ir nesudegė. Durstėsi peiliais ir nepasipjovė. Gulėsi ant kardų ir nepersismeigė. Vaikščiojo pelių ašmenimis, stiklo šukėmis ir neįsibrėžė. Akrobatai šokinėjo per ugninius žiedus, ore skraidė žmonės-paukščiai. Ak, kaip jiems užpavydėjau ir užsinorėjau  su čiulpinuku rankoje į cirką, į vaikystės stebuklų šalį.

Jareko ugnine moteris iš cirko

Jarekui undinė - per mergaitiška. Paprašiau, kad  piešiniu pasidalintų įspūdžiais iš cirko. Cha-cha, jei kas šiandien  pagautų undinę, irgi  zombiai mauduoliai ( Dž. Džarmušo-O.Renuaro  terminas)  temptų  pramogai į cirką, į TV cirko dėžę, į privatų baseiną ar į laboratoriją didesniam finansavimui gauti.

Nesigavo nuslopinti liūdesio. Šalčininkuose šiandien laidojo artimiausią  sodybos kaimyną Stanislovą, arčiausiai gyvenusį  vyrą, kuris buvo pasirengęs su šautuvu  kad ir naktį atskubėti į pagalbą. Daug mums padėjo įsikuriant, geras, supratingas buvo šeimininkas.Mūsų pilies valdovas, Neptūnas ( pagerdavo daug ugininio vandens). Žiūrėjau į lango lijundrą ir dalinausi su vaikais atsisveikinimo graudžiomis nuotaikomis. Diana: "O kodėl tu ne laidotuvėse, važiuok, palydėk." Jums , gyviems, reikia švenčių ir cirko labiau, nei mirusiems. Mintimis  palydėsiu       
           

Art: Diana

Vaikai išrausė visą biblioteką, bet undinės atvaizdo nerado. Tačiau išmoko kaip ieškoti  knygų pagal autorius, susipažinome su  pasakoriaus pavarde -A_N_D_E_R S_E_N_A_S.  Paeskizavau pavyzdį.Undinė išsiskiria iš kitų žvynuota žuvies uodega ir ilgais banguotais plaukais. Pasakiškai graži, užburia  grožiu ir dainomis.Ją visi įsimyli. Nupieškite gražiausią undinę,  į kurią pažiūrėjus, širdis  spurdėtų iš meilės. " O koks prizas????" - choru išdainavo. Prizo nebus, padovanojau kiekvienam platesnio spektro  personalinę akvarelės dėžutę ( radau pigių - Naujamiesčio loftuose).

Eda sunerimo: "Kažką juk turime gauti?Parašyk  dešimtukus".  Esu nepaperkama , griežčiausia vertintoja, nežinau, kieno piešiniai galėtų įtikti. Turi laaaabai pasistengti, kad gautų  iš manęs dešimtuką.  
Balsiai , vardan didaktikos, pasamprotavau: "Na ir kas tau iš to 10-ko? Jį valgysi? juo pasipuoši  į mokyklą? jis tave mylės?". Agata, bendramintė,  pritarė: " niekada netapau dėl pažymio, tik dėl savęs , kad man pačiai patiktų." Reziumavome: dailininkas pats sau rašosi pažymius. Kitų vertinimai  jam neturi rūpėti, nes  taps  šuo - los dėl kaulo. Egzaminatoriai juk nežino, ko jis nepadarė, kiek dar galėjo. Pažymiai ir medaliai jo neaugina, tik veda į puikybę. 
  

Art: Agata

Piešė ir  įdėmiai klausėsi mano pasakojimo apie nelaimingą Undinėlės meilę, kaip ji paliko tėvo karaliaus rūmus , bežadė su geliančiom kojom  sekiojo paskui  mylimą žmogų.Paraginau susirasti knygą ir perskaityti.  Likau nesuprasta: " Tu ką????? Juk filmas yra !". Užginčijau: "skaitydami patys susikursite spalvotą filmą vaizduotėje. Tai žymiai įdomiau, nei gauti iš ekrano  svetimo žmogaus sukurtą pasakos paveikslėlį."

Sekdama pasaką gavau progą pamąstyti, kad šiuolaikinė moteris turi mokėti būti undine. Jos pasiaukojama meilė įkvepia, sergsti vyrų herojų  žygius, undiniškos dainos užliūliuoja vyrų adrenalininį karingumą, nėroviškos nuojautos atpažįsta vyro Likimą..


Agatos piešinyje švietė saulė. Nustebau: "kaip gali šviesti saulė po vandeniu?" . Autorė tylėjo. Žiūrovai spėliojo - gal čia toks šviesos stulpas, pasinėrus giliau matosi. Mūsų tarpe atsirado menotyrininkių konkurenčių. Eda: "JI iki pusės išnirusi virš vandens,  mėlynumas už nugaros - ne jūra, o krioklio vanduo krenta,  saulė ore  puikiai matosi.". Agatai palengvėjo: "Na bent viena suprato, ką norėjau  pavaizduoti. Tai krioklys, kaip gi jūs nematote."  Gavau vaikų pamokėlę - žiūrėti atidžiau, neskubėti užduoti kvailų klausimų, kurie kuriantį vaiką glumina, atitolina nuo mokytojo, verčia užsisklęsti. Menininkai, net mažieji, trokšta būti suprasti, kad kas taikliais žodžiais įvardytų jų sumanymus . 

Art: Ralph Cohoon

Tikrų undinių  dažytos kasos

Į pabaigą atplaukė  į kambarį  gyvos undinės. Dvynių baltos kasos buvo nudažytos mėlynai ir žaliai. Jų vyresnė sesė, būsima kirpėja išbandė nuplaunamus dažus. Kur važiuosim? Nagi - ieškoti undinių! Kur jos galėtų slėptis? Jarekas: "Turgelių prūde?". Choras: "Prūde rūmų nebūna". Gal Merkyje?  Konsensusas: po Merkio tiltu!   
  

Art: Ralph Cohoon

Tiltas - 2 lentos ir turėklai. Dar vienas vaikų nebylus niuksas -   ar dera mokytojai su aukštakulniais sliuogti per slidžias lentas? MOkytojo batai turi būti tokie, kad neklibinkščiuodama pereitum ir ugnį ir vandenį Turėjau pasirinkimą: stebėti, kaip jie mojuoja  nuo kito kranto arba rizikuoti.. Pravertė orientacinio įgūdžiai  Kitapus aptikom šaltinį, sužinojom, kad šaltinio vanduo - gydo, sveikas, tyras ir gėlas, iš po akmenų. Penktą valandą jau beveik sutemo, undinių sraunioje upėje nesimatė. Priskynėm joms  pakrantės gėlyčių - ir paleidom pasroviui, kad pasidabintų plaukus.          

Ieškom undinių Merkyje

Dar privažiavom mūrinį koplytstulpį  vidury laukų. Be užrašo nesupratom, kokia pasakų  gipsinė dažyta lėlė, kuris iš begalinio šventųjų luomo  mojuoja viršuje rankomis po kryžium ? Jarekas nelipo iš automobilio, matyt,  bijojo tamsos.

Grįžtant  Eda ėmė inkšti, ašaroti : nenorim namo, pasivažinėjam dar kur nors? Ne, tamsoje niekur nevažiuosiu, mėgstu dienos šviesą, nesu naktinėtoja, dėl jų nesaugu, gi vilkai ir banditai  išeina į medžioklę. Užteko jų cypimo prie Vilkiškių dvaro. "Necypsime, prižadame!" Netikiu:))) Suvaldė  visureigio keleivių maldas  mažiausioji, Valerija  su mėlynais plaukais: " Nutilkite, tamsoje nesimato duobių,  nepastebėsite, įkrisite ir susižalosite, o Saulę pasodins  į kalėjimą. Be jos  neišmoksime piešti."   Autoritetas nepriklauso nuo amžiaus:))) Kaulytojai pritilo, o Eda  vis kombinavo: "grįžtam į biblioteką ir dar  ką nors tapom  arba visi kartu pasėdim, ką nors pažaidžiam".  Kokie nemieli jiems turi būti namai, kad taip žeminasi, prašo buvimo kartu išmaldos. 

Art: Norman Rockwell

 Mažieji draugai  akivaizdžiai nenorėjo grįžti namo, išsiskirti.  Dar paprašė apsukti ratą aplink "sovchozo" fermos griuvėsius. Neskubėjo lipti, apdalino oro bučinukais.  Išrūkdama iš kaimelio pasijaučiau undinė, kuriai  galbūt teks dėl meilės jiems atsisakyti  polėkio laisvės, lipti į krantą, ir eiti sunkiai  nesupratingų dvikojų  socialiais takais, parūpinant  patalpas dažnesnėms pamokoms ir vasaros centrams.  Vakare 15 min portale susipažinau su Eriko Bėronto,   pretendento į NMA vadovus, nuotrauka. Juk nusibaigsiu rašinėdama, kaulydama, bet iš tokio tipo  kaimo princų ir princesių  neformaliam ugdymui negausim nė trintuko.