Kas: egzistencinė komedija "Detektyvas Daunas"
Rež: Bård Breien, NOrvegija, 2013
Kada: 2013/11/14
Aprašas: mielas, nepriekaištingo išsiauklėjimo, inteligentiškas, pašauktasis( beveik genialus) seklys Robertas turi vieną fizinį trūkumą. Jis - daunas, t.y. įsigalėjusiu tradiciniu požiūriu yra protiškai atsilikęs. Pirmoji atskleista byla ir neįtikėtiniai sėkmingas, nepriklausomas gyvenimas įrodo, kad Cirko epochoje į tikslą ir finansinę laisvę išveda ne intelekto perteklius, o visagalė Meilė. Robertas labai mylėjo tėvą, iš dideliausios sūniškos meilės pavyzdingai pasirūpino jo ir kitų gerų žmonių gerove.
http://www.scanorama.lt/lt/filmas/detektyvas-daunas
Filmas - absoliutus gėris . Praėjus savaitei po peržiūros, komiški Roberto nuotykiai, jo kūdikio žvilgsnis ir atlapos replikos šildo, sugrąžina šypseną,kelia vidinio juoko bangas susidūrus su rimtaveidžiais moralistais ar finansiniais kurmiais. Detektyvo Dauno firminis, profesionaliai "žudantis" klausimas : "Ar tu myli... ją, jį, juos, šitą, kitą ar aną va?" neklystamai veikia ir realioje, ne kino, tikrovėje kaip naujausias technologinis indikatorius. It pažangiausias testas žaibiškai leidžia susiorientuoti aplinkybėse, ką jos žada : ar verta prasidėti, įsijungti į veiksmą, susijungti į porą, tikėtis bendro gražaus rezultato?
Štai netyčia pasitaikęs paveikslų rėmintojas nemyli parduodamų rėmų, nežino, nei iš ko jie padaryti, nei kuo padengti, nei koks stiklas tinka. Vadinasi, ir man jo rėmai neprilips. Štai pažįstama mama beprotiškai myli dukrą, vadinasi, jai negailėsiu dalinti laiko ir paaiškinimų, ką mergaitei lavinti. Paaiškinimai per meilę bus teisingai suprasti, teisingai įgyvendinti ir - jų šeimoje atsiras daugiau gėrio ir laimės. Štai garsus teatro režisierius interviu pareiškia, kad nemyli žiūrovo, kad žiūrovas jam nereikalingas, kad jis daro meną dėl meno. Nemyli manęs??????? Vadinasi, - ir jo spektaklis nepatiks, nejaudins, nėra čia ko gaišti laiką tuščiai nesąmonei. Manregis, viskas , kas nemeilė - yra klišas nesusipratimas, nesąmonė, neverta net nusišnypštimo.
Jei Robertas imtųsi tirti Rygoje sugriuvusio PC tragediją, pirmiausia užduotų kertinį klausimą Maximos direktoriui: ar tu mylėjai savo kasininkes? užduotų klausimą statybininkams-projektuotojams: ar stipriai mylėjote savo amatą ir tą smėlio tvartą, kurį greitomis surentėte? Atsakymai nurodytų,kieno bedugnėje kišenėje ieškoti užprogramuoto nemeile nusikaltimo ištakų.
Žvelgiant iš daunų taško pasaulio tvarka yra veidmainiška, prisitaikėliška , dėl to - absurdiška. Šią mintį iliustruoja komiška scena. Susenusi mis, ex-gražuolė, prabunda lovoje, kurioje išvakarėse vaidino aistrą Robertui, trokšdama iš jo išvilioti lagaminėlį su milijonais. Virš jos nustebę - angelai, sutrikusios intelektinės raidos jaunuoliai, vadinami daunais. KOkia ji atgrasi, parsidavusi ir godulio vidujai supūdyta geruolių, naivuolių fone. Beveik kaip Šalaševičiūtė vaikų teisėse.NOrs pagal esamus visuomenės standartus daunai laikomi luošiais, vertais pasigailėjimo , o gudri turtuolė, apgaudinėjanti daunus, - prasisiekusi, nes turi maksimalų materialų komfortą,turtą, aukštą padėtį ir - svarbiausia - daug pinigų:)))
Po filmo vieningai su gretimu žiūrovu nusprendėme, kad lietuviai nepagaus kampo, nesijuoks, net gali pasibaisėti, kad režisierius tyčiojasi iš neįgaliųjų. Suprantama, kol tradicionalistų smegeninėse žmonės yra sugraduoti pagal protą ir fizinius normatyvus, kol jie sustatyti pakopomis ant visuomenės hierarchijos lentynėlių, tol daunams skirtas - psichinių ligonių izoliacinis segmentas.. Segmentas su griežta intrukcija, kad nevalia jų laikyti žmonėmis, bendrauti ant lygiųjų .. KOl dauguma leips, graudensis dėl panevežiečio A. Aleksandravičiaus fotomenų, kur vaikai su psichikos sutrikimais yra pačiu grubiausiu būdu, kaip nebylūs bevaliai daiktai, panaudoti VIP'ų ir paties autoriaus komercinei reklamai, tol B. Brejeno filmas tokio antihumanistinio meno gerbėjus žeis ir piktins. Bet kokia nekriminalizuotų žmonių tarpusavio atskirtis - yra blogis.
Juk sugretinti kadre širdingą sielos žmogutį , turintį kūno ydą, su sveiku šaunuoliu - žemina.Pašalinių gailestis ir užuojauta, kai jos neprašai, o džiaugiesi gyvenimu toks, koks gimei, - yra rafinuota paniekos forma. Kaip B. Diumonto siaubūnėmis šaržuotos beprotės "Kamiloje Klodel". Naujas kinas - atskleisti jų patrauklų žmogišką veidą, parodyti iš vidaus jų gyvensenos grožį,so ne gotiškai bjaurėtis.
Mano galva, daunai turi būti laikomi lygiaverčiais pagal teises žmonėmis, visapusiškai adaptuotais savarankiškam gyvenimui.B.Brijeno mintis - šiuolaikinis norminis individas jau turi ko mokytis iš daunų - meilės, stiprių jausmų, šeimyniško pieraišumo, grynų atvirų emocijų reiškimo. Juk
nuslopintos, kontroliuojamos emocijos - tiesus kelias į depresijas ir vėžius.
Mintys į šoną: Požiūrį į daunus kažkada esmingai pakeitė, nušvietė Sankt Peterburgo astrologas. fizikos mokslų daktaras S.Šestopalovas, Jelenos Rerich mokinys, daug bendravęs su Rerichų pora, gyvenęs jų namuose. Anot Rerichų vizijinės vedų kosmogonijos, daunai -tai jaunos sielos, kaip pereinamoji pakopa nuo gyvūnų prie žmonių, neturi žmogiškos gyvenimiškos patirties inkarnacijose. JIe gimsta, kaip palaimos dovana aukšto sąmoningumo geraširdžių porose. Tik tokie žmonės geba juos pralavinti kasdieniuose įgūdžiuose, būti apsauga nuo žmogiško žiaurumo.
Režisūrinis sumanymas - dar universalesnis, nei daunų humanizavimas. Pragmatikų, liguistų turto kaupikų ir valdytojų, IQ fetišistų ir karjeros darytojų pasaulį ima valdyti, užkariauja - JONELIS KVAILELIS , na tas trečiasis brolis su pačiuožusiu stogu. Neišmanusis planktonas. Gramatiškai pažeidžiamas, neišsilavinęs, be diplomų, neapsiskaitęs, Donskio antipodas, nekonvencialus, neprognozuojamas, išoriškai tragikomiškas, vidujai - įstabiai dvasingas, įžvalgus, širdingas gerietis. Durnius, apsėstas svajonės būti... žymiu detektyvu, kosmonautu, elito ponu, garsiu dailininku, gal net Prezidentu ( o ką - Obama ne iš panašių kvailių luomo?).
Neįtikėtina, nelogiška,net labai keista, bet naujame pasaulyje būtent tokiems kvailiams labiausiai sekasi . Mat jų mąstymas - originalus, vadinasi ir idėjos - nestandartinės, darbo metodai - išjausti ir individaulūs, dėl ko greičiau duoda rezultatą su mažiausiom sąnaudom.
Šerloko Holmso metodas buvo - deduktyvinis. Roberto - emocinis. Jis įsijaučia į dingusio sportininko gyvenimą, net apsirengia jo drabužiais, TRANSPERSONALIZUOJASI, dėl ko nesunkiai aptinka dingusiojo pėdsakus. Kiek rimtų profų su akademiniais metodais yra pajėgūs transpersonalizuotis? arba per meilę tiriamam dalykui suvokti jo esmę, o ne sukalkuliuoti statistinius išorinius parametrus?
Stoju be išlygų Roberto pusėn, kai intelekto sužaloti "profesionalai" siūlo į mūsų kaimo labdaros renginius kviestis profesionalius aktorius. Na kurioje kūno dalyje slepiasi jų intelektas, kai tvirtina, jog nepažįstami žmonės už pinigus gali vaikams suteikti šventėje daugiau laimės nei meno vadovai, kurių meilė vaikams ir atskleidžia, kas juos labiausiai nudžiugins?
Norvegų režisierius užtikrintai, su puikiu humoru,sprogdina visuomenės sutartines , DIRBTINES DOGMAS.Jo ankstesniame darbe "Negatyvaus mąstymo menas" meistriškai išpreparuotas socialinės rūpybos etinis falšas, nuo ratukinių neįgaliųjų sielos žaizdų yra nuplėšiami tarnybinės paguodos kenksmingi (nes formalūs) kompresai . "Detektyvo Dauno" idėja irgi pakankamai revoliucinga, kaip šmaikštus dūris pinigų godulio apsėstoms "normalioms" visuomenėms.
Mintys į šoną:Užpernai Jungtinėje Karalystėje išvadavo iš aklavietės daunų ekksursija. Važiavau traukiniu iš Bafo į Londoną, pas draugę. Su išankstiniu bilietu, ausinuku ir nepamenu kokio kubiečio romanu Inostrankėje. Atsiribojusi puikaus romano erdvėje nepastebėjau ( nežinojau!nebuvau įspėta!) persėdimo. Vietoj Padingtono stoties išlipau ... Sauthemptone, mieste, iš kurio išplaukė Titanikas. Sutrikusi, iš užrašų mėginau suvokti, kur gi esu? Vienintelis pastebėjo, kad esu "in trouble",- rimtuolis daunas.Jis sustojo, atsilikęs nuo grupės kitų ekskursantų ir įdėmiai stebėjo,kaip aiškinu draugei mobiliuoju, jog tikrai tikrai esu Padingtone, nes biliete jis parašytas, ir kontrolierius kompostavo bilietą paskutinėje stotelėje. Draugė Londone šaukė: kur tu, nematau???! Nepažįstamas daunas be žodžių suprato, kad pasimečiau ir man reikia pagalbos. Nubėgo paskui grupės vadovę ir atitempė ją už rankovės. Ši išsiaiškino klaidą, atsivedė samarietę stoties policininkę, ši padėkojo daunui už rūpestį , apkabino mane ir įsodino, susitarusi su kito traukinio kontrolieriais, be bilieto į Londono traukinį,vis kartojo: ar viskuo esu patenkinta? ar man gerai? Įprastinį tautinį kontrastą - Londone patyriau lietuvio intelektualo, "normalo", draugės vyro patyčią: " pati, matyt, esi daunė, kad jie sava laiko..." Matyt...:))))))
Rež: Bård Breien, NOrvegija, 2013
Kada: 2013/11/14
Aprašas: mielas, nepriekaištingo išsiauklėjimo, inteligentiškas, pašauktasis( beveik genialus) seklys Robertas turi vieną fizinį trūkumą. Jis - daunas, t.y. įsigalėjusiu tradiciniu požiūriu yra protiškai atsilikęs. Pirmoji atskleista byla ir neįtikėtiniai sėkmingas, nepriklausomas gyvenimas įrodo, kad Cirko epochoje į tikslą ir finansinę laisvę išveda ne intelekto perteklius, o visagalė Meilė. Robertas labai mylėjo tėvą, iš dideliausios sūniškos meilės pavyzdingai pasirūpino jo ir kitų gerų žmonių gerove.
http://www.scanorama.lt/lt/filmas/detektyvas-daunas
 |
| Filmo režisierius su pagr. aktoriumi Svein Andre Hofso Mindre . |
Filmas - absoliutus gėris . Praėjus savaitei po peržiūros, komiški Roberto nuotykiai, jo kūdikio žvilgsnis ir atlapos replikos šildo, sugrąžina šypseną,kelia vidinio juoko bangas susidūrus su rimtaveidžiais moralistais ar finansiniais kurmiais. Detektyvo Dauno firminis, profesionaliai "žudantis" klausimas : "Ar tu myli... ją, jį, juos, šitą, kitą ar aną va?" neklystamai veikia ir realioje, ne kino, tikrovėje kaip naujausias technologinis indikatorius. It pažangiausias testas žaibiškai leidžia susiorientuoti aplinkybėse, ką jos žada : ar verta prasidėti, įsijungti į veiksmą, susijungti į porą, tikėtis bendro gražaus rezultato?
 |
| Kadras iš filmo |
Štai netyčia pasitaikęs paveikslų rėmintojas nemyli parduodamų rėmų, nežino, nei iš ko jie padaryti, nei kuo padengti, nei koks stiklas tinka. Vadinasi, ir man jo rėmai neprilips. Štai pažįstama mama beprotiškai myli dukrą, vadinasi, jai negailėsiu dalinti laiko ir paaiškinimų, ką mergaitei lavinti. Paaiškinimai per meilę bus teisingai suprasti, teisingai įgyvendinti ir - jų šeimoje atsiras daugiau gėrio ir laimės. Štai garsus teatro režisierius interviu pareiškia, kad nemyli žiūrovo, kad žiūrovas jam nereikalingas, kad jis daro meną dėl meno. Nemyli manęs??????? Vadinasi, - ir jo spektaklis nepatiks, nejaudins, nėra čia ko gaišti laiką tuščiai nesąmonei. Manregis, viskas , kas nemeilė - yra klišas nesusipratimas, nesąmonė, neverta net nusišnypštimo.
Jei Robertas imtųsi tirti Rygoje sugriuvusio PC tragediją, pirmiausia užduotų kertinį klausimą Maximos direktoriui: ar tu mylėjai savo kasininkes? užduotų klausimą statybininkams-projektuotojams: ar stipriai mylėjote savo amatą ir tą smėlio tvartą, kurį greitomis surentėte? Atsakymai nurodytų,kieno bedugnėje kišenėje ieškoti užprogramuoto nemeile nusikaltimo ištakų.
 |
| Art: R. Sližys. Kūdikio grupė |
Žvelgiant iš daunų taško pasaulio tvarka yra veidmainiška, prisitaikėliška , dėl to - absurdiška. Šią mintį iliustruoja komiška scena. Susenusi mis, ex-gražuolė, prabunda lovoje, kurioje išvakarėse vaidino aistrą Robertui, trokšdama iš jo išvilioti lagaminėlį su milijonais. Virš jos nustebę - angelai, sutrikusios intelektinės raidos jaunuoliai, vadinami daunais. KOkia ji atgrasi, parsidavusi ir godulio vidujai supūdyta geruolių, naivuolių fone. Beveik kaip Šalaševičiūtė vaikų teisėse.NOrs pagal esamus visuomenės standartus daunai laikomi luošiais, vertais pasigailėjimo , o gudri turtuolė, apgaudinėjanti daunus, - prasisiekusi, nes turi maksimalų materialų komfortą,turtą, aukštą padėtį ir - svarbiausia - daug pinigų:)))
Po filmo vieningai su gretimu žiūrovu nusprendėme, kad lietuviai nepagaus kampo, nesijuoks, net gali pasibaisėti, kad režisierius tyčiojasi iš neįgaliųjų. Suprantama, kol tradicionalistų smegeninėse žmonės yra sugraduoti pagal protą ir fizinius normatyvus, kol jie sustatyti pakopomis ant visuomenės hierarchijos lentynėlių, tol daunams skirtas - psichinių ligonių izoliacinis segmentas.. Segmentas su griežta intrukcija, kad nevalia jų laikyti žmonėmis, bendrauti ant lygiųjų .. KOl dauguma leips, graudensis dėl panevežiečio A. Aleksandravičiaus fotomenų, kur vaikai su psichikos sutrikimais yra pačiu grubiausiu būdu, kaip nebylūs bevaliai daiktai, panaudoti VIP'ų ir paties autoriaus komercinei reklamai, tol B. Brejeno filmas tokio antihumanistinio meno gerbėjus žeis ir piktins. Bet kokia nekriminalizuotų žmonių tarpusavio atskirtis - yra blogis.
 |
| Art: R. Sližys |
Juk sugretinti kadre širdingą sielos žmogutį , turintį kūno ydą, su sveiku šaunuoliu - žemina.Pašalinių gailestis ir užuojauta, kai jos neprašai, o džiaugiesi gyvenimu toks, koks gimei, - yra rafinuota paniekos forma. Kaip B. Diumonto siaubūnėmis šaržuotos beprotės "Kamiloje Klodel". Naujas kinas - atskleisti jų patrauklų žmogišką veidą, parodyti iš vidaus jų gyvensenos grožį,so ne gotiškai bjaurėtis.
Mano galva, daunai turi būti laikomi lygiaverčiais pagal teises žmonėmis, visapusiškai adaptuotais savarankiškam gyvenimui.B.Brijeno mintis - šiuolaikinis norminis individas jau turi ko mokytis iš daunų - meilės, stiprių jausmų, šeimyniško pieraišumo, grynų atvirų emocijų reiškimo. Juk
nuslopintos, kontroliuojamos emocijos - tiesus kelias į depresijas ir vėžius.
Mintys į šoną: Požiūrį į daunus kažkada esmingai pakeitė, nušvietė Sankt Peterburgo astrologas. fizikos mokslų daktaras S.Šestopalovas, Jelenos Rerich mokinys, daug bendravęs su Rerichų pora, gyvenęs jų namuose. Anot Rerichų vizijinės vedų kosmogonijos, daunai -tai jaunos sielos, kaip pereinamoji pakopa nuo gyvūnų prie žmonių, neturi žmogiškos gyvenimiškos patirties inkarnacijose. JIe gimsta, kaip palaimos dovana aukšto sąmoningumo geraširdžių porose. Tik tokie žmonės geba juos pralavinti kasdieniuose įgūdžiuose, būti apsauga nuo žmogiško žiaurumo.
Režisūrinis sumanymas - dar universalesnis, nei daunų humanizavimas. Pragmatikų, liguistų turto kaupikų ir valdytojų, IQ fetišistų ir karjeros darytojų pasaulį ima valdyti, užkariauja - JONELIS KVAILELIS , na tas trečiasis brolis su pačiuožusiu stogu. Neišmanusis planktonas. Gramatiškai pažeidžiamas, neišsilavinęs, be diplomų, neapsiskaitęs, Donskio antipodas, nekonvencialus, neprognozuojamas, išoriškai tragikomiškas, vidujai - įstabiai dvasingas, įžvalgus, širdingas gerietis. Durnius, apsėstas svajonės būti... žymiu detektyvu, kosmonautu, elito ponu, garsiu dailininku, gal net Prezidentu ( o ką - Obama ne iš panašių kvailių luomo?).
Neįtikėtina, nelogiška,net labai keista, bet naujame pasaulyje būtent tokiems kvailiams labiausiai sekasi . Mat jų mąstymas - originalus, vadinasi ir idėjos - nestandartinės, darbo metodai - išjausti ir individaulūs, dėl ko greičiau duoda rezultatą su mažiausiom sąnaudom.
 |
| Aktorius Svein Andre Hofso su mylimają, drauge |
Stoju be išlygų Roberto pusėn, kai intelekto sužaloti "profesionalai" siūlo į mūsų kaimo labdaros renginius kviestis profesionalius aktorius. Na kurioje kūno dalyje slepiasi jų intelektas, kai tvirtina, jog nepažįstami žmonės už pinigus gali vaikams suteikti šventėje daugiau laimės nei meno vadovai, kurių meilė vaikams ir atskleidžia, kas juos labiausiai nudžiugins?
Norvegų režisierius užtikrintai, su puikiu humoru,sprogdina visuomenės sutartines , DIRBTINES DOGMAS.Jo ankstesniame darbe "Negatyvaus mąstymo menas" meistriškai išpreparuotas socialinės rūpybos etinis falšas, nuo ratukinių neįgaliųjų sielos žaizdų yra nuplėšiami tarnybinės paguodos kenksmingi (nes formalūs) kompresai . "Detektyvo Dauno" idėja irgi pakankamai revoliucinga, kaip šmaikštus dūris pinigų godulio apsėstoms "normalioms" visuomenėms.
Mintys į šoną:Užpernai Jungtinėje Karalystėje išvadavo iš aklavietės daunų ekksursija. Važiavau traukiniu iš Bafo į Londoną, pas draugę. Su išankstiniu bilietu, ausinuku ir nepamenu kokio kubiečio romanu Inostrankėje. Atsiribojusi puikaus romano erdvėje nepastebėjau ( nežinojau!nebuvau įspėta!) persėdimo. Vietoj Padingtono stoties išlipau ... Sauthemptone, mieste, iš kurio išplaukė Titanikas. Sutrikusi, iš užrašų mėginau suvokti, kur gi esu? Vienintelis pastebėjo, kad esu "in trouble",- rimtuolis daunas.Jis sustojo, atsilikęs nuo grupės kitų ekskursantų ir įdėmiai stebėjo,kaip aiškinu draugei mobiliuoju, jog tikrai tikrai esu Padingtone, nes biliete jis parašytas, ir kontrolierius kompostavo bilietą paskutinėje stotelėje. Draugė Londone šaukė: kur tu, nematau???! Nepažįstamas daunas be žodžių suprato, kad pasimečiau ir man reikia pagalbos. Nubėgo paskui grupės vadovę ir atitempė ją už rankovės. Ši išsiaiškino klaidą, atsivedė samarietę stoties policininkę, ši padėkojo daunui už rūpestį , apkabino mane ir įsodino, susitarusi su kito traukinio kontrolieriais, be bilieto į Londono traukinį,vis kartojo: ar viskuo esu patenkinta? ar man gerai? Įprastinį tautinį kontrastą - Londone patyriau lietuvio intelektualo, "normalo", draugės vyro patyčią: " pati, matyt, esi daunė, kad jie sava laiko..." Matyt...:))))))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą