2014 m. vasario 7 d., penktadienis

Hirosima, lįsk,po velnių, iš vonios!!!

Kas: spektaklis "Hiroshima, mon amour" 
Kada: 2014/02/05
Kur:  Vilnius, Latako 1, R. Abukevičiaus teatras- ateljė
Režisierius – Ramūnas Abukevičius.
Vaidina: Edita Niciūtė, Antanas Kišūnas.
Vertinimai: komercinių produktų nevertinu, kainą teatro trupė atiidirbo, jai be pretenzijų :))) 

http://www.ramuno-atelje.lt/index.php/apie-spektaklius/83-hiroshima-mon-amour

 Pažiūrėjus spektaklio nuotraukas, kilo  įtarimų kad bus "soft-porno" su Margaritos Diuras meilužių tekstais. Ne, net  iki Amsterdamo  viešų porno teatrų reklamos  komiksų netraukė. Raudonųjų žibintų  kvartalo  centrinėje alėjoje   parsiduodančios studentės pozuoja gatvės žiopliams   erotiškiau, žaismingiau  ir  teatrališkiau. Vilniuje patekau į  klojimo teatro ir  pirties bičiulių draugijos prezentacijų sintezuotą teatrą.  Kaip  kaimo klojimo teatre - isteriški bobos klyksmai iš vonios ir  įniršusio  pusplikio diedo riaumojimai iš babuiniško pavydo.Kaip Pirties Bičiulių  Draugijoje -  laužytos porinės pozos ant tatamio ir taškiniai masažai, o aplink - stebintys vanojimo ritualą  pirties (teatro) bičiuliai  Tik vietoj vantų Aktorė vanojo kompleksų  įraudintą meilužį nuostabiais, išpuoselėtais  geltonaisiais plaukais.

Nebuvo net užuominos į M.Diuras meilužių dramatiškus jausmus, įsiplieskusius ant Hirosimos pelenų

Intonaciškai ir stilistiškai prancūzės scenarijus pavirto į tipinę, atpažįstamą ilgametę lietuvių adjulterinę porą. Jis ateina sekso ir biologiškai siunta, kad Ją  turi  dar kiti konkurentai. Ji.,it valdinga įnoringa fifa,  išdidžiai demonstruoja investicijas į lakų-dažų-kosmetikos-kirpimo-peniuarų-erotinių apatinių  industriją ir vaidina sau pačiai romantines iliuzijas.
Aktorių vaidyba - pasibaisėtina, nekomentuotina. Bet ir neturiu jokių pretenzijų, nes ne už mokesčių mokėtojų lėšas ten patekau, savo noru, be klaidinamos reklamos,  įlipau į.... Esu tikra, jog  korporatyvuose, užsakytose  gastrolėse jie - populiarūs, paklausūs. Man pasisekė:  pralindau į tolimiausią kampą  jaukiame kambaryje, kuriame ankštai susėdo  20 žiūrovų. Inteligentai, mylintys teatrą ir garsius  užsienio autorius. Kai porelė kaimietiškai  sustaugdavo vienas ant kito vilkų balsais - susigūždavau  ir  slėpdavausi nuo tvinksinčios erdvėje  juodai bordinės agresijos už plačios kaimyno nugaros. Kai Mylimoji užsikirsdama, nelygu mokyklos skaitovų konkurse, iš atminties, patetiškai deklamavotekstą,  -  už tos pačios nugaros naršiau išmaniuoju , kad  neterščiau vaizduotės niekalais ir  neprapultų laikas.

Nauda: grįžusi  namo puoliau  reanimuoti pridobtus estetinius pojūčius Aleno Rene (Alain Resnais) kino  šedevru  "Hirosima, mano meile".          

Pirmąsyk  lankiausi R. Abukevičiaus teatre- ateljė. Puiki idėja ir vieta. Ir spektaklio idėja -  nepėsčia. Tereikėjo parinkti  talentingų, derančių tarpusavyje aktorių porą, kurie žiūrovui parodytų MEILĘ ANT LAIKO AŠMENŲ, ANT TRAGEDIJOS SMAIGALIO. Gavosi chalatinis-treninginis ( aktorių apranga), lėkštas,  ŠAIŽUS vyro-žmonos namų  skandaliukas ant tatamio su romantizuotomis pretenzijomis į kamerinį  intymą. Ar galima pavadinti režisūra emocinį zoologijos sodą :  štai  suvedami 2 žmonės  liestis ir aistrintis ir žiūrima it pro rakto skylutę, kaip jiems gaunasi glostytis. Režisierius nepakrovė ju vaizduotės konceptais,  motyvacijomis ir legendomis.  Jie suvaidino, kaip sugebėjo, tekstą. Ir žiūrovų vaizduotė liko nebyli į emocinius 2-jų vaidintojų turškalus.

 Jei trupė būtų drąsesnė, galėtų tapti  stilingo erotinio teatro pradininkais, diegti  masėms aukštesnę  eroso estetiką, taip priešintis  naminiam smurtui prieš moteris. Beje, ir pats spektaklis - gryniausia  namudinio smurto forma. Niekada nedalyvauju šeimyniniuose skandaluose. Čia pataikiau į epicentrą. vaidinimas  prasideda   koridoriuje. Žiūrovai stovi susiglaudę. Aktorė isteriškai klykia vonioje, o jos vyrelis  plėšia lietuvišku  liaudies papročiu duris.Žiūrovams tenka, nuleidus akis,  namudines "razborkes" stebėti rankos atstumu.        

Kadras iš filmo "Hirosima, mano meile"
Mintys į šoną: su drauge vakar gvildenome jos meilės reikalus. Bendra išvada:  dabartinis jos kadras  - trauminis, nes  neišmokytas mylėti, neišmano kaip kurti santykius su moterimi, nes neturėjo gražių pavyzdžių  -  tėvų jausminės sanglaudos, filmų apie  romantišką meilę, knygų apie vyro meilės vaidmenis. Jam niekas nedavė orientyrų, kaip daugmaž nekiauliškai elgtis, kad moteris nesifrustruotų ir būtų laiminga. O mokytis iš asmeninių  klaidų, kai tave palieka, - per skausminga, ir gyvenimo neužteks pasidžiaugti  natūraliais, jaudinamais  susikalbėjimais.  

 R Abukevičiaus pastatymas, deja, nemoko mylėti, neatveda į  šviesius meilės rūmus. Galbūt sugrąžina į "Žmonių" žurnalo meilužių  falšyvas fotosesijas, atgaivina senobiškų Klojimo teatrų dvasią .