Kas: spektaklis "Hiroshima, mon amour"
Kada: 2014/02/05
Kur: Vilnius, Latako 1, R. Abukevičiaus teatras- ateljė
Režisierius – Ramūnas Abukevičius.
Vaidina: Edita Niciūtė, Antanas Kišūnas.
Vertinimai: komercinių produktų nevertinu, kainą teatro trupė atiidirbo, jai be pretenzijų :)))
http://www.ramuno-atelje.lt/index.php/apie-spektaklius/83-hiroshima-mon-amour
Pažiūrėjus spektaklio nuotraukas, kilo įtarimų kad bus "soft-porno" su Margaritos Diuras meilužių tekstais. Ne, net iki Amsterdamo viešų porno teatrų reklamos komiksų netraukė. Raudonųjų žibintų kvartalo centrinėje alėjoje parsiduodančios studentės pozuoja gatvės žiopliams erotiškiau, žaismingiau ir teatrališkiau. Vilniuje patekau į klojimo teatro ir pirties bičiulių draugijos prezentacijų sintezuotą teatrą. Kaip kaimo klojimo teatre - isteriški bobos klyksmai iš vonios ir įniršusio pusplikio diedo riaumojimai iš babuiniško pavydo.Kaip Pirties Bičiulių Draugijoje - laužytos porinės pozos ant tatamio ir taškiniai masažai, o aplink - stebintys vanojimo ritualą pirties (teatro) bičiuliai Tik vietoj vantų Aktorė vanojo kompleksų įraudintą meilužį nuostabiais, išpuoselėtais geltonaisiais plaukais.
Nebuvo net užuominos į M.Diuras meilužių dramatiškus jausmus, įsiplieskusius ant Hirosimos pelenų
Intonaciškai ir stilistiškai prancūzės scenarijus pavirto į tipinę, atpažįstamą ilgametę lietuvių adjulterinę porą. Jis ateina sekso ir biologiškai siunta, kad Ją turi dar kiti konkurentai. Ji.,it valdinga įnoringa fifa, išdidžiai demonstruoja investicijas į lakų-dažų-kosmetikos-kirpimo-peniuarų-erotinių apatinių industriją ir vaidina sau pačiai romantines iliuzijas.
Aktorių vaidyba - pasibaisėtina, nekomentuotina. Bet ir neturiu jokių pretenzijų, nes ne už mokesčių mokėtojų lėšas ten patekau, savo noru, be klaidinamos reklamos, įlipau į.... Esu tikra, jog korporatyvuose, užsakytose gastrolėse jie - populiarūs, paklausūs. Man pasisekė: pralindau į tolimiausią kampą jaukiame kambaryje, kuriame ankštai susėdo 20 žiūrovų. Inteligentai, mylintys teatrą ir garsius užsienio autorius. Kai porelė kaimietiškai sustaugdavo vienas ant kito vilkų balsais - susigūždavau ir slėpdavausi nuo tvinksinčios erdvėje juodai bordinės agresijos už plačios kaimyno nugaros. Kai Mylimoji užsikirsdama, nelygu mokyklos skaitovų konkurse, iš atminties, patetiškai deklamavotekstą, - už tos pačios nugaros naršiau išmaniuoju , kad neterščiau vaizduotės niekalais ir neprapultų laikas.
Nauda: grįžusi namo puoliau reanimuoti pridobtus estetinius pojūčius Aleno Rene (Alain Resnais) kino šedevru "Hirosima, mano meile".
Pirmąsyk lankiausi R. Abukevičiaus teatre- ateljė. Puiki idėja ir vieta. Ir spektaklio idėja - nepėsčia. Tereikėjo parinkti talentingų, derančių tarpusavyje aktorių porą, kurie žiūrovui parodytų MEILĘ ANT LAIKO AŠMENŲ, ANT TRAGEDIJOS SMAIGALIO. Gavosi chalatinis-treninginis ( aktorių apranga), lėkštas, ŠAIŽUS vyro-žmonos namų skandaliukas ant tatamio su romantizuotomis pretenzijomis į kamerinį intymą. Ar galima pavadinti režisūra emocinį zoologijos sodą : štai suvedami 2 žmonės liestis ir aistrintis ir žiūrima it pro rakto skylutę, kaip jiems gaunasi glostytis. Režisierius nepakrovė ju vaizduotės konceptais, motyvacijomis ir legendomis. Jie suvaidino, kaip sugebėjo, tekstą. Ir žiūrovų vaizduotė liko nebyli į emocinius 2-jų vaidintojų turškalus.
Jei trupė būtų drąsesnė, galėtų tapti stilingo erotinio teatro pradininkais, diegti masėms aukštesnę eroso estetiką, taip priešintis naminiam smurtui prieš moteris. Beje, ir pats spektaklis - gryniausia namudinio smurto forma. Niekada nedalyvauju šeimyniniuose skandaluose. Čia pataikiau į epicentrą. vaidinimas prasideda koridoriuje. Žiūrovai stovi susiglaudę. Aktorė isteriškai klykia vonioje, o jos vyrelis plėšia lietuvišku liaudies papročiu duris.Žiūrovams tenka, nuleidus akis, namudines "razborkes" stebėti rankos atstumu.
Mintys į šoną: su drauge vakar gvildenome jos meilės reikalus. Bendra išvada: dabartinis jos kadras - trauminis, nes neišmokytas mylėti, neišmano kaip kurti santykius su moterimi, nes neturėjo gražių pavyzdžių - tėvų jausminės sanglaudos, filmų apie romantišką meilę, knygų apie vyro meilės vaidmenis. Jam niekas nedavė orientyrų, kaip daugmaž nekiauliškai elgtis, kad moteris nesifrustruotų ir būtų laiminga. O mokytis iš asmeninių klaidų, kai tave palieka, - per skausminga, ir gyvenimo neužteks pasidžiaugti natūraliais, jaudinamais susikalbėjimais.
R Abukevičiaus pastatymas, deja, nemoko mylėti, neatveda į šviesius meilės rūmus. Galbūt sugrąžina į "Žmonių" žurnalo meilužių falšyvas fotosesijas, atgaivina senobiškų Klojimo teatrų dvasią .
Kada: 2014/02/05
Kur: Vilnius, Latako 1, R. Abukevičiaus teatras- ateljė
Režisierius – Ramūnas Abukevičius.
Vaidina: Edita Niciūtė, Antanas Kišūnas.
Vertinimai: komercinių produktų nevertinu, kainą teatro trupė atiidirbo, jai be pretenzijų :)))
http://www.ramuno-atelje.lt/index.php/apie-spektaklius/83-hiroshima-mon-amour
Pažiūrėjus spektaklio nuotraukas, kilo įtarimų kad bus "soft-porno" su Margaritos Diuras meilužių tekstais. Ne, net iki Amsterdamo viešų porno teatrų reklamos komiksų netraukė. Raudonųjų žibintų kvartalo centrinėje alėjoje parsiduodančios studentės pozuoja gatvės žiopliams erotiškiau, žaismingiau ir teatrališkiau. Vilniuje patekau į klojimo teatro ir pirties bičiulių draugijos prezentacijų sintezuotą teatrą. Kaip kaimo klojimo teatre - isteriški bobos klyksmai iš vonios ir įniršusio pusplikio diedo riaumojimai iš babuiniško pavydo.Kaip Pirties Bičiulių Draugijoje - laužytos porinės pozos ant tatamio ir taškiniai masažai, o aplink - stebintys vanojimo ritualą pirties (teatro) bičiuliai Tik vietoj vantų Aktorė vanojo kompleksų įraudintą meilužį nuostabiais, išpuoselėtais geltonaisiais plaukais.Nebuvo net užuominos į M.Diuras meilužių dramatiškus jausmus, įsiplieskusius ant Hirosimos pelenųIntonaciškai ir stilistiškai prancūzės scenarijus pavirto į tipinę, atpažįstamą ilgametę lietuvių adjulterinę porą. Jis ateina sekso ir biologiškai siunta, kad Ją turi dar kiti konkurentai. Ji.,it valdinga įnoringa fifa, išdidžiai demonstruoja investicijas į lakų-dažų-kosmetikos-kirpimo-peniuarų-erotinių apatinių industriją ir vaidina sau pačiai romantines iliuzijas.
Aktorių vaidyba - pasibaisėtina, nekomentuotina. Bet ir neturiu jokių pretenzijų, nes ne už mokesčių mokėtojų lėšas ten patekau, savo noru, be klaidinamos reklamos, įlipau į.... Esu tikra, jog korporatyvuose, užsakytose gastrolėse jie - populiarūs, paklausūs. Man pasisekė: pralindau į tolimiausią kampą jaukiame kambaryje, kuriame ankštai susėdo 20 žiūrovų. Inteligentai, mylintys teatrą ir garsius užsienio autorius. Kai porelė kaimietiškai sustaugdavo vienas ant kito vilkų balsais - susigūždavau ir slėpdavausi nuo tvinksinčios erdvėje juodai bordinės agresijos už plačios kaimyno nugaros. Kai Mylimoji užsikirsdama, nelygu mokyklos skaitovų konkurse, iš atminties, patetiškai deklamavotekstą, - už tos pačios nugaros naršiau išmaniuoju , kad neterščiau vaizduotės niekalais ir neprapultų laikas.
Nauda: grįžusi namo puoliau reanimuoti pridobtus estetinius pojūčius Aleno Rene (Alain Resnais) kino šedevru "Hirosima, mano meile".
Pirmąsyk lankiausi R. Abukevičiaus teatre- ateljė. Puiki idėja ir vieta. Ir spektaklio idėja - nepėsčia. Tereikėjo parinkti talentingų, derančių tarpusavyje aktorių porą, kurie žiūrovui parodytų MEILĘ ANT LAIKO AŠMENŲ, ANT TRAGEDIJOS SMAIGALIO. Gavosi chalatinis-treninginis ( aktorių apranga), lėkštas, ŠAIŽUS vyro-žmonos namų skandaliukas ant tatamio su romantizuotomis pretenzijomis į kamerinį intymą. Ar galima pavadinti režisūra emocinį zoologijos sodą : štai suvedami 2 žmonės liestis ir aistrintis ir žiūrima it pro rakto skylutę, kaip jiems gaunasi glostytis. Režisierius nepakrovė ju vaizduotės konceptais, motyvacijomis ir legendomis. Jie suvaidino, kaip sugebėjo, tekstą. Ir žiūrovų vaizduotė liko nebyli į emocinius 2-jų vaidintojų turškalus.
Jei trupė būtų drąsesnė, galėtų tapti stilingo erotinio teatro pradininkais, diegti masėms aukštesnę eroso estetiką, taip priešintis naminiam smurtui prieš moteris. Beje, ir pats spektaklis - gryniausia namudinio smurto forma. Niekada nedalyvauju šeimyniniuose skandaluose. Čia pataikiau į epicentrą. vaidinimas prasideda koridoriuje. Žiūrovai stovi susiglaudę. Aktorė isteriškai klykia vonioje, o jos vyrelis plėšia lietuvišku liaudies papročiu duris.Žiūrovams tenka, nuleidus akis, namudines "razborkes" stebėti rankos atstumu.
 |
| Kadras iš filmo "Hirosima, mano meile" |
R Abukevičiaus pastatymas, deja, nemoko mylėti, neatveda į šviesius meilės rūmus. Galbūt sugrąžina į "Žmonių" žurnalo meilužių falšyvas fotosesijas, atgaivina senobiškų Klojimo teatrų dvasią .
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą