Giesmė ateičiai prieš kostiumuotas varneles

Kas: iškilmingas vasario 16-osios minėjimo koncertas. 
Kur: LNF
Dirigentas: R. Šervenikas  
Solistai: Asta Krikščiūnaitė ir Tomas Girininkas
Kada:2014/02/16


  "Uždėti varnelę" - žavus ir tikslus posakis, apibūdinantis valdininkus ir šiaip karjeristus, kurie kažką daro ne iš įdomumo/meilės/noro/priklausomybės/ vidinio poreikio/ idėjos, o tik Formaliai, dėl to, kad taip viršininkas liepė, iš uolaus tarnybinio pareigingumo. Angliškai -   put a check mark next to, rusiškai -для галочки. поставить галочку.

 Į Filhamonijos salę sugužėjo  pulkas biurokratų atsižymėti dėl progos,  dėl varnelės, apsišviesti  prieš savo viršininkus.Klausytojai "dėl varnelės"  kenkia salės akustikai, jie sugeria, prislopina  muzikos garsus kaip rankų darbo kilimas.

Provalstybiniame proginiame performanse įdomiausi elementai buvo žymūs LRT politikos žurnalistai. Atžygiavio su šeimomis, pasipuošę, pilna krūtine  užsimerkę giedojo Tautinę giesmę.Po to primigę kankinosi  šalia abi koncerto dalis. Jų  atstiktinis atsiradimas  simfoninės muzikos koncerte ( gi šiaip nevaikšto)  tapo menine performanso  mįsle. Dėl karjeros, dėl išskaičiavimo apsilankė atbūti ? Ar iš nuoširdaus patriotizmo pagerbė Prezidentės renginį? Prezidentei sąžiningiau būtų  suvesti savo svitą kur nors arčiau jų  pomėgio - į Merūno ar VJuozapaičio  arijas Operos ir baleto teatre.  Kostiuminiai falsifikatai  ir koncertiniai feikai gadina  ilgam orą Muzikos šventovėje. Reanimuoja sovietinių   privalomų minėjimų dvasią su privalomu nomenklatūros atsiižymėjimu  ir privaloma koncertine dalimi.

Pirmoji koncerto dalis - šiupininė. Kūriniai parinkiti irgi šlovingi,  patetiški, skirtingų lietuvių autorių,  proginiai, be tarpusavio reikšminio muzikinio ryšio. Ryšys buvo popierinis, ataskaitinis  - per  stereotipinius lietuvybės brendus pavadinimus: Muzika-Gloria- Čiurlionis.      
Antroje dalyje nuskambėjo premjera, minėjimui užsakytas Vidmanto Bartulio kūrinys "Giesmė ateičiai" sopranui, bosui, chorams ir simfoniniam orkestrui.  Muzikinė kūrinio kalba įgarsino kitas, priešingas  autoriaus  mintis  ir idėjas, nei  jos buvo deklaruotos  tekstais ir world stiliaus paviršine struktūra.  Štai kaip! Eurobiurokratų  diktatūroje tik muzika valstybiniu lygiu pasiliko teisę kalbėti atvirai apie Laiko dvasią. Tik kompozitoriai tebeturi  Laisvo žodžio prabangą  Mat muzikos kalbos  ex-eurokomisarai ir valdžiažmogiai neįkerta. Už internacionalaus  strutkūrinio fasado, orientuoto į Briuselio  kosmopolitiškas sandraugas  ir sanglaudas, kompozitorius  išliejo beribę, karštą meilę mažytei Lietuvėlei, išpažino tikėjimą jos statybinėmis galiomis nepražūti didžiųjų kaimynų smagračiuoseir prievolėse.

Kūrinys - parašytas pagal valstybės užsakymą, specialiai šiai progai. Puikus precedentas! Kultūros topas - pagerbti  kasmet Nepriklausomybę nauju  autoriniu kūriniu.Už šią pavyzdinę iniciatyvą  J.E.Prezidentė verta garbės lentos ant Filharmonijos sienos.

 GENTIS ADOMO - kūnas vienas.
 Iš vieno molio yra sutvertas 

Ši sufijaus poeto SAADI mintis persipynė, susiliejo į daugiaspalvį  polifoninį world'ą  persų, prancūzų, anglų, vokiečių, rusų, lietuvių kalbomis. KOmpozitoriaus subtili  dvasios klausa atspindėjo kosmopolitnius  globalizmo  įtakų skersvėjus,  kurie pūstelėjo į mažą Karalių Pasakos lopinėlį, vardu Lietuva. It senoviškose sutartinėse  į  daugiabalsę naująją prokalbę  susipynė ir musulmonų-krikščionių-budistų  šventgarsių kanonai. Tapati Babelio polifonija  skamba jautriai europiečio klausai tarpmiestiniuose oro uostuose, kur  laikinai susiplaka, susikryžmina  daugiataučiai žmonių srautai. Lygiai taip jų  sumiksuoti kultūriniai laukai  kitomis spalvomis-garsais-mandalomis  ima gaubti ligi tol monochromines, vienalytes tautas.

D. JOkubaitienė. Vaikystės uostas 

Astos Krikščiūnaitės vokalas, jos  jautrus ir emocionalus  rečitatyvas  - vedė  globalių samplaikų chore lietuvybės gaidą. Vedė tvirtai , motiniškai, raiškiai, su pagarbia atjauta  svetimgarsių melodijų intarpams.V. Bartulis jos arijų melodingu  motyvu tarsi prisiekinėjo, užkeikinėjo (gerąja prasme)  lietuviškąjį ."Giesmės  ateičiai" leitmotyvą neprapulti, neišnykti didžiųjų kalbų ir garsinių paveldų  almesyje, alase.

Struktūriškai kūrinys jau - iš naujųjų, meninių ir tematinių. Skirtas ne galvai,  ne smegenims pajudinti, o pajautoms sustiprinti, , vaizduotei sužadinti, įkvėpti ir atgaivinti tikėjimą, svajones. Nelygu  kinas, kuriantis įsimintinus vaizdinius, kurie ataidi  pajautose ir  žymiai vėliau, po perklausos. Giesmės melodijos - itin raiškios, paprastos, iškalbingos, be antraeilių temų ir  intelektualių saviraiškos monologų. Tikrų tikriausia širdies giesmė, gimusi iš stipraus tikėjimo ateitimi. 

"Statom, statom,statom" - nualma, iškužda chorai po striprių dominuojančių  rytietiškų  ir pravoslaviškų motyvų. Be abejo, statom  kuo tvariau ir greičiau Lietuvą, kol Briueslis duoda, o Maskva   dar neatėme, kol Irakas dar nesusprogdino:)))

D. Jokubaitienė. Šventė 

Kūrinio pabaigoje į salę išbėga  ATEITIS  - būrys liepaičių-ąžuoliukų. Laisvi ir margaspalviai, neakademiniai, nesurikiuoti  -  jie stryksėjo scenos papėdėje ir  tęsė  muzikines ( ir dvasines !)  Lietuvos statybas globalių melodijų fone skardžiu, viltingu Tėvynės pašlovinimu. Gal pirmąsyk mačiau-išgirdau vaikų temą  oficiozuose  ne pompastišką, ne pionierišką, ne spekuliacinę ( kai  vadai-bonzos  įsiteikinėja masėms įsiamžindami šalia vaikų). Juk visi - dori ir neiškrypę - suprantam , kad ginam-statom šį mažulytį žemės lopinėlį  ne sau, o Vaikams, jų šviesiai ateičiai.
 


Kompozitorius Vidmantas Bartulis:,„Tikras patriotas – ne tas, kuris garsiai rėkia mitinguose, o tas, kuris nuoširdžiai ir sąžiningai dirba Tėvynės labui – tokiu žmogumi norėčiau laikyti ir save.Visą gyvenimą kuriu Lietuvoje ir apie emigraciją niekuomet negalvojau. Manau, kad visus kylančius sunkumus geriausia išgyventi Tėvynėje, drauge su artimaisiais."