Kas: filmas "Kelionė į Vakarus"
Rež.: Caj Minliangas (Tsai Ming-liang),Taivanis
Kada: 2014/03/29
Vertinimai: 00
"Kelionė į Vakarus" nėra meninins filmas. Festivaliuose išgarsėjusio kino meistro Caj Minliango performansas, vaidybinės vidutiniokiškos dokumentikos atmaina. Budisto vienuolio meditacinio ėjimo ritualas Marselio gatvėse. Pastatė kamerą trijose dislokacijose ir realiame laike filmavo gatvės reportažą. Ištęstas 56 minučių trukmės gatvės atrakcionas, tapatus gyvoms gatvės skulptūroms, pagyvinančioms Europos didmiesčius..
Populiarus Romos gatvės atrakcionas |
Eksportinė režisieriaus arogancija ir spekuliacija: nuskraidinti budistą vienuolį į Marselį ir numesi parašiutu į gatvę. Analogas būtų rodyti, kaip Prancūzjos vienuolis su rožančiumi ant kelių katalikiškai eina Kalvarijas kokiame Tibeto ašrame popietėje, kai visi vienuoliai ilsisi ar miega. Ką duoda, išreiškia toks paviršinis sakralios kultūros istorinio elemento perkėlimas į jam svetimą, egzotinę terpę? Manau, duoda Vakarų finansinį rėmimą. Juk plūsta miniomis priekvaišiai vakariečiai ieškoti egzotinio dvasingumo į Indijos ašramus. Šie patenkinti vykdo sėkmingą rinkodarą: užverbuok bobausį tranzitinį vakarų turistą . Taip ir taivanietis režisierius, matyt, pajuto kino festivalių aukso gyslą, varo jiems rytų dvasingumo muliažus ir nerausta.
Budizmo esmė - absoliuti pusiausvyra, balansas su aplinka. Deja, šio filmo žiūrovai žiūrovai buvo toli gražu ne budistiškai erzinami, migdomi, žiovinami formaliais, nekūrybingais, vuajeristiniais vaizdais . Tarytum filmavo ne gyvas operatorius, o automatinė vaizdo kamera. Tiesa, dalis žiūrovų - grimzdo apspangę į statinių scenų "dvasingumą", kaip į Roršacho psichotestus. Žmonėms su nestabilia psichika, be nuodugnesnio dvasinio išprusimo ir pažinimo pakanka parodyti iš arti kunigo, vyskupo, popiežiaus, vienuolio vympelą, šventą paveikslą, ištrauktą iš vietos energetikos ir konteksto - ir anie jau praskysta, lydosi, kažką transcendentinio gilaus įžvelgia ir net patys įpuola į transą.
Art: Gregory Colbert |
Alternatyvus pavyzdys :Gregory Colbert'o dokumentiniai vizijiniai filmai ženkliai giliau ir meniškiau parodo Rytų ir Vakarų sąsajas, tiesia tiltus tarp dvasiškai ( ir energetiškai!) oponuojančių pasaulių.
Filmą verta žiūrėti dėl pirmos dalies. Tradicinio kinų teatro šokis-performansas iš Ganžou miesto. Simboliškai šoka Kaukė - šamaniškas lėlininkas, šokdinantis kitus magiška valia, bet bliūkštantis susidūrimuose su aukštesnio rango nematomais dvasių generolais.JIs sugretinamas su antros filmo dalies vienuoliu, lėtai pėdinančiu po prancūzių uosto šurmulingas gatves. Suprask - abu savo keistais ritualais, nematomau valdymu mus veikia, šokdina, tik to nenumanome.
Romoje, prie Koliziejaus sėdi gyva skulptūra - popiežiaus Jonas Paulius 2-ojo antrininkas. Pozuoja su vaikais, geranoriškai ir išmintingai pakalba su praeiviais apie Jėzų, pacituoja Dekalogą. Per jo gyvą performansą kalba didinga, bet ir karnavalinė, feliniška, pompastiška Romos dvasia. Kiekvienas sąlytyje su gyvu Šventenybės atvaizdu susikalibruoja asmeninį idealų santykį su tikruoju Popiežiumi. Su filmo vienuoliu neina susibendrinti. JIs tampa antikvariniu suvenyriniu Rytų kilmės inkliūzu gyvame Europos šurmulyje. Eksportiniu, išsivadėjusiu ex-dvasingumo simboliu.
Li Wei dressed as a Monk is lowered into position via a crane and some heavy duty cables.
(Fontaine of Lyons at La Villette in Paris)
|
Būtų sąžiningiau, jei autorius nespaustų iš savęs per jėgą filmų, o , tarkime, autoriniame bloge nužymėtų autorius tų performansų ir fotografijų, iš kurių mito, ėmė idėjas. "Jei neturi ką reikšmingo pasakyti - tylėk, brandink savyje būsimus kūrybinius projektus, bet neknisk proto pasenusio galiojimo produktais ", - tai - šiuolaikinio meno credo.
Ilgokai kamavausi, ką norėta šiuo nuobožiu filmu apsakyti? Kad dvasinio žmogaus basos pėdos - tegu ir lėtos, netgi labai per lėtos šiuolaikiniams greičiams, - pasiliks amžinybėje. Kad dvasinis žmogus - dega ugnies liepsna, eina priešinga kryptimi, iriasi prieš minią, kyla sunkiai sąmoningėjimo ir askezės laiptais į šviesą. Labai netgi gera, teisinga idėja. Tačiau parodyta - lėkštai, daiktiškai, kaip naujienų reportažas.
Netgi pažangiausia kino kalba nepritaikyta parodyti, ką daro, kokiais ginklais sergsti žmoniškumą dvasiniai kariai. Astraliniai mūšiai ir maldų siuntėjai-adresatai neturi žemiškos, kūniškos plotmės. Vidinėje regoje jų neįmanoma įvaizdinti, jie juntami, na tarkime, kaip kvantiniai energijos gūsiai. Juos pajėgi iliustruoti, atkartoti muzika, lazerių šou. Šiuosyk Minliangas įbrido į nepažįstamus, neatsivėrusius jam sakralumo vandenis, kuriuose paskendo. Taigi susitapatino su folkloriniais kaimo klebonais, kurie išdidžiai ir meniškai nešioja vympelus bažnytinėse procesijose.
------
Vakare Katedros aikštėje jaunimas iš žalias.lt rengė akciją performansą Žemės valandai paminėti. Uždėgė 1000 žvakučių kaip didelį Europos žemėlapį. Akcijos dalyviai meditavo, tykiai rymojo aikštėje lyg pagonys prie apeiginio laužo. Prie Bokšto Varpinės jaunimo grupė šoko santūriai improvizuotą breiką.20:30 miesto centre užgeso šviesos ir įsižiebė žvaigždės giedroje naktyje. Dieviška, kosminė tyla apjungė susirinkusius savaime,be kokio nors vienuolio atėjimo ir meditacinio dirigavimo. Sakralūs ritualai irgi keičia formas ir jų išpildytojus. Bendru jausmu ir rūpesčiu, nerimo mintimis apglėbti Žemę - tai dovanoti amžiną gyvenimą ateities kartoms. Sušokti miestui improvizuotą, intuityvią ,kuo gražesnę jaunystės mandalą - tai irgi už jį pasimelsti.