2014 m. rugpjūčio 21 d., ketvirtadienis

Bacho mechaninės niveliacijos

Kas : 4-tasis piano.lt  vasaros festivalis
Festivalio atidarymo koncertas
XXII A. (???????? nenenenene) pianistas ALEKSANDR LUBIANCEV
Kur: piano.lt  koncertų salė   
Kada:2014/08/21
http://www.piano.lt/lt/repertuaras/4-asis-piano-lt-vasaros-festivalis

Vertinimai: zero zero.  Spėju, jog organizatoriai pakišo vietoj  modernios žvaigždės pigiai nuperkamą  silpną  rusų konservatorijos studenčiuką.

 Koncertui pasirengiau rimtai ir atsakingai: iš anksto perklausiau Bacho Angliškas siuitas, pasigilinau į programos prasmes, sąsajas su Vilniaus kultūra ir istorija. Išankstinį pasirengimą  įtakojo švieži  austrų muzikinės kultūros įspūdžiai. Juos parsivežiau  iš pasivaikščiojimų po  G. Maleriu  persmelktą Vieną ir MOcarto genijaus užkerėtą Zalcburgą. Juos  naktimis siurbte siurbiu  iš Claudio Magri'o "Dunojaus"  Austrų kultūrai būdinga - viskame kame siekti aukščiausios kokybės, ypač klasikinėje muzikoje. Jei nėra kokybės, koncertas bent jau  turėtų prilygti bilieto kainai.

Už nemokamus pietus Aleksandro Lubiancevo koncerte pusvalandį mielai parymočiau, pavirškinčiau  ramiai gardžius pietus. Mielas, žavus, miniatiūrinis  žmogelis,  kaip paslaptingas  trolis iš  norvegų sakmių, , dvasingo ir originalaus veido. Dar nesuradęs savęs, todėl be išskirtinio braižo (stiliaus),  pilkas kaip išmuštruoto kareivio milinė. Galbūt su malonumu eskizuočiau jo  veido profilius ir anfasus. Tik tegu, SUSIMILDAMAS, negroja Bacho ir Listo, nekiša apskritai  mažų dailių rankelių su siauru diapazonu  prie klasikų.





Jis nėra scenos artistas . Atlikimo lygis - paskutinė muzikos koledžo klasė, vidutiniokų grandis.Viso labo uolus atlikėjas,  net nesuvaldė sudėtingesnių kūrinio vietų. Išrišo pasažus padrikai, paviršutiniškai,  pliūrino paknopstom  per klavišus, apgraibom kaip kino taperis - bliam-bliaaaaam, su užraitymais . Bachas jam gal atleistų  už pradžiamokslio pastangas. Jo atliekami Bachas, ir Listas skamba  pagal vieną šabloną(kurpalių),  nykiai vienodai. Muzikinės frazės kalamos kaip vinys į sieną, su paskutiniu  kietesniu, užtvirtinančiu, chronometriniu  TAUKŠT . Ir vėl Taukšt.. Ekspresyvesni pasažai suveliami į nerišlų greitaeigį garsų jovalą, kad pabaigoje salė, kaip jo tėvai,  su palengvėjimu atsidustų - nesuklupo, jam pavyko, pirštai nesusipynė:)))).
 Suklupimų, nepataikymų,  baltų siūlų buvo apstu. Pareigingo moksliuko atbambinti dėl pažymio  ( dėl festivalinio koncerto) tekstai. Įspūdis -  jie užgroti,  nuzulinti  iki koktumo, net   pačiam atlikėjui jau nuo atsibodusių gabalų nervai nelaikė, skubėjo mechaniškai, abuojai jų kuo greičiau atsikratyti.

A.Lubiancevą  turėtų kritikuoti mokyklos pedagogai- egzaminatoriai. Kaip pripažintas atlikėjas recenzijos net nevertas. Kritikavau, gaišau laiką  tik tam, kad prikišamai bakstelėčiau Kultūros ministrui -  Gerbiamas pone, Šarūnai Biruti, pasidomėkite, ką remia jūsų kontora iš mokesčių mokėtojų pinigų !!! Atsakomybė už broką- tenka asmeninė, ministrui. Klubinis nereikšmingas įvykis negali būti siejamas niekaip  viešai su aukštaja  Vilniaus kultūra. Apskritai  tai nebuvo kultūros įvykis. Juk nevadinsime visų, kurie laisvalaikiu groja pianinu,  sostinės kultūros išskirtiniais artefaktais. 


 Šopeno Ispaniškos rapsodijos  nebeklausiau. Per pertraukėlę  įpykusi koncerto kaimynė, absoliučios klausos savininkė,  jėga , niršiai ištempė laukan: " Fiziškai skauda, negaliu klausyti  prastų studentiškų veblenimų " . Nepavyko  pasiryžėlės , klasikos muzikos žinovės,  perkalbėti: "Atbūnam ramiai, bilietas - 50 lt,  gaila pinigų,  panaršom išmaniais,, pasijuokiam  skaniai iš jo ir  įtartinos, neišprususios publikos, nesuprantančios, kad  tapo organizatorių  lengvo pelno aukomis."    

 MIntys į šoną:  Gimti pareigingam vaikui muzikantų šeimoje  dažnai  būna prakeiksmas. Aplinka, tėvų ambicijos  primeta  svetimą Likimą, nuo vystyklų įspraudžia į svetimus rėmus .Akivaizdžiai juntama, kad  talentingasis Aleksandras  ( jo  dar neatsiskleidusiu , giliai užslėptu muziko talentu nė kiek neabejoju) sėdi ne savo kėdėje ir kankinasi prie pianino.Užšalęs mirtinai, kaip mechaninė  Hofmano lėlė arba technorobotas iš japonų anime.


 O galėtų būti žvaigždė  klubinėse džiazo improvizacijose, kurti  ir atlikti ryškias sudėtingas kompozicijas su  kokia  intelektualaus roko grupe. Išgarsėti pasaulyje kaip Yiruma.Kurti  eksperimentines romantines fortepijono kompozicijas. JO neatslkeistas potencialas prasiveržia neurotiškais  veido trūkčiojimais, skausmingu įspęsto narva  paukščio  žvilgsniu, atsiribojimu nuo vietos, kurioje priverstas  tempti ant silpnos kupros  neįkandamą Bachą. 
 
Akivaizdu, kad jis atsiveria, atgyja, mėgaujasi atlikdamas savos kūrybos muziką . Deja, jo kūrybos Sonata tebuvo Šopeno fragmentų atrajojimas. Suprantama-    dar nesudygusio  jaunučio kompozitoriaus vaizduotę stelbia  stipresnis  Šopeno genijus.  

 Jaunasis Aleksandras gimė ir gyvena su tėvais viename bute Sankt Peterburge , klasikinio meno gilių tradicijų mieste.Jame moderniems menininkams  nėra vietos ir pagarbos, beveik neįmanoma prasimušti, pelnyti  aplinkos pripažinimą. Intuityviai A.Lubiancevas jau mėgino iš  konservatyvaus Piterio dezertyruoti paskui mokytoją, persivedė visų nuostabai į Petrozavodsko ( kaip mūsų Alytus)  konservatoriją. Liko nesuprastas .  Jį puikiai suprantu - priešintis aplinkos lūkesčiams sunku, ypač, kai neturi lėšų  savai pastogei, kai neįmanoma atsiskirti nuo klasikų giminių, tenka su jais dalintis net vienu instrumentu .
 
Art: R. Magritte


 Tikiu,kad jam pavyks išsilaisvinti, nusimesti klaidingą, primestą klasikinės muzikos atlikėjo formatą ir kryptį , kažkuo nustebinti  pasaulio muzikos erdves savitu. Tikiu, kad jis turi  potencijos tapti   bent jau 21 amžiaus kompozitoriumi ir atlikėju, kažką sukurti inovatyvaus, išgarsėti  kaip antrasis S. Rachmaninovas.  Tereikia išdrįsti būti savimi ,  išreikšti  tapatybę , pasipriešinti aplinkos spaudimui, apsiginti nuo neatrasto, dar  miegančio muzikos talento komercinio išnaudojimo. Konjunktūra - Vakaruose anšlagai , brangiausi bilietai į rusų jaunos kartos pianistus. Kažkas iš  Lietuvos muzikos organizatorių iš atsiradusios didelės  paklausos skuba greitai pelnytis - veža net ir trečiarūšius atlikėjus.



Žemiau - Yirumos  autorinė fortepijono  klasika, kerinti milijonus, reikalinga kaip sielos balzamas.