Kas : 4-tasis piano.lt vasaros festivalis
Festivalio atidarymo koncertas
Kada:2014/08/21
http://www.piano.lt/lt/repertuaras/4-asis-piano-lt-vasaros-festivalis
Vertinimai: zero zero. Spėju, jog organizatoriai pakišo vietoj modernios žvaigždės pigiai nuperkamą silpną rusų konservatorijos studenčiuką.
Koncertui pasirengiau rimtai ir atsakingai: iš anksto perklausiau Bacho Angliškas siuitas, pasigilinau į programos prasmes, sąsajas su Vilniaus kultūra ir istorija. Išankstinį pasirengimą įtakojo švieži austrų muzikinės kultūros įspūdžiai. Juos parsivežiau iš pasivaikščiojimų po G. Maleriu persmelktą Vieną ir MOcarto genijaus užkerėtą Zalcburgą. Juos naktimis siurbte siurbiu iš Claudio Magri'o "Dunojaus" Austrų kultūrai būdinga - viskame kame siekti aukščiausios kokybės, ypač klasikinėje muzikoje. Jei nėra kokybės, koncertas bent jau turėtų prilygti bilieto kainai.
Už nemokamus pietus Aleksandro Lubiancevo koncerte pusvalandį mielai parymočiau, pavirškinčiau ramiai gardžius pietus. Mielas, žavus, miniatiūrinis žmogelis, kaip paslaptingas trolis iš norvegų sakmių, , dvasingo ir originalaus veido. Dar nesuradęs savęs, todėl be išskirtinio braižo (stiliaus), pilkas kaip išmuštruoto kareivio milinė. Galbūt su malonumu eskizuočiau jo veido profilius ir anfasus. Tik tegu, SUSIMILDAMAS, negroja Bacho ir Listo, nekiša apskritai mažų dailių rankelių su siauru diapazonu prie klasikų.
Jis nėra scenos artistas . Atlikimo lygis - paskutinė muzikos koledžo klasė, vidutiniokų grandis.Viso labo uolus atlikėjas, net nesuvaldė sudėtingesnių kūrinio vietų. Išrišo pasažus padrikai, paviršutiniškai, pliūrino paknopstom per klavišus, apgraibom kaip kino taperis - bliam-bliaaaaam, su užraitymais . Bachas jam gal atleistų už pradžiamokslio pastangas. Jo atliekami Bachas, ir Listas skamba pagal vieną šabloną(kurpalių), nykiai vienodai. Muzikinės frazės kalamos kaip vinys į sieną, su paskutiniu kietesniu, užtvirtinančiu, chronometriniu TAUKŠT . Ir vėl Taukšt.. Ekspresyvesni pasažai suveliami į nerišlų greitaeigį garsų jovalą, kad pabaigoje salė, kaip jo tėvai, su palengvėjimu atsidustų - nesuklupo, jam pavyko, pirštai nesusipynė:)))).
Suklupimų, nepataikymų, baltų siūlų buvo apstu. Pareigingo moksliuko atbambinti dėl pažymio ( dėl festivalinio koncerto) tekstai. Įspūdis - jie užgroti, nuzulinti iki koktumo, net pačiam atlikėjui jau nuo atsibodusių gabalų nervai nelaikė, skubėjo mechaniškai, abuojai jų kuo greičiau atsikratyti.
A.Lubiancevą turėtų kritikuoti mokyklos pedagogai- egzaminatoriai. Kaip pripažintas atlikėjas recenzijos net nevertas. Kritikavau, gaišau laiką tik tam, kad prikišamai bakstelėčiau Kultūros ministrui - Gerbiamas pone, Šarūnai Biruti, pasidomėkite, ką remia jūsų kontora iš mokesčių mokėtojų pinigų !!! Atsakomybė už broką- tenka asmeninė, ministrui. Klubinis nereikšmingas įvykis negali būti siejamas niekaip viešai su aukštaja Vilniaus kultūra. Apskritai tai nebuvo kultūros įvykis. Juk nevadinsime visų, kurie laisvalaikiu groja pianinu, sostinės kultūros išskirtiniais artefaktais.
Šopeno Ispaniškos rapsodijos nebeklausiau. Per pertraukėlę įpykusi koncerto kaimynė, absoliučios klausos savininkė, jėga , niršiai ištempė laukan: " Fiziškai skauda, negaliu klausyti prastų studentiškų veblenimų " . Nepavyko pasiryžėlės , klasikos muzikos žinovės, perkalbėti: "Atbūnam ramiai, bilietas - 50 lt, gaila pinigų, panaršom išmaniais,, pasijuokiam skaniai iš jo ir įtartinos, neišprususios publikos, nesuprantančios, kad tapo organizatorių lengvo pelno aukomis."
MIntys į šoną: Gimti pareigingam vaikui muzikantų šeimoje dažnai būna prakeiksmas. Aplinka, tėvų ambicijos primeta svetimą Likimą, nuo vystyklų įspraudžia į svetimus rėmus .Akivaizdžiai juntama, kad talentingasis Aleksandras ( jo dar neatsiskleidusiu , giliai užslėptu muziko talentu nė kiek neabejoju) sėdi ne savo kėdėje ir kankinasi prie pianino.Užšalęs mirtinai, kaip mechaninė Hofmano lėlė arba technorobotas iš japonų anime.
O galėtų būti žvaigždė klubinėse džiazo improvizacijose, kurti ir atlikti ryškias sudėtingas kompozicijas su kokia intelektualaus roko grupe. Išgarsėti pasaulyje kaip Yiruma.Kurti eksperimentines romantines fortepijono kompozicijas. JO neatslkeistas potencialas prasiveržia neurotiškais veido trūkčiojimais, skausmingu įspęsto narva paukščio žvilgsniu, atsiribojimu nuo vietos, kurioje priverstas tempti ant silpnos kupros neįkandamą Bachą.
Akivaizdu, kad jis atsiveria, atgyja, mėgaujasi atlikdamas savos kūrybos muziką . Deja, jo kūrybos Sonata tebuvo Šopeno fragmentų atrajojimas. Suprantama- dar nesudygusio jaunučio kompozitoriaus vaizduotę stelbia stipresnis Šopeno genijus.
Jaunasis Aleksandras gimė ir gyvena su tėvais viename bute Sankt Peterburge , klasikinio meno gilių tradicijų mieste.Jame moderniems menininkams nėra vietos ir pagarbos, beveik neįmanoma prasimušti, pelnyti aplinkos pripažinimą. Intuityviai A.Lubiancevas jau mėgino iš konservatyvaus Piterio dezertyruoti paskui mokytoją, persivedė visų nuostabai į Petrozavodsko ( kaip mūsų Alytus) konservatoriją. Liko nesuprastas . Jį puikiai suprantu - priešintis aplinkos lūkesčiams sunku, ypač, kai neturi lėšų savai pastogei, kai neįmanoma atsiskirti nuo klasikų giminių, tenka su jais dalintis net vienu instrumentu .
Tikiu,kad jam pavyks išsilaisvinti, nusimesti klaidingą, primestą klasikinės muzikos atlikėjo formatą ir kryptį , kažkuo nustebinti pasaulio muzikos erdves savitu. Tikiu, kad jis turi potencijos tapti bent jau 21 amžiaus kompozitoriumi ir atlikėju, kažką sukurti inovatyvaus, išgarsėti kaip antrasis S. Rachmaninovas. Tereikia išdrįsti būti savimi , išreikšti tapatybę , pasipriešinti aplinkos spaudimui, apsiginti nuo neatrasto, dar miegančio muzikos talento komercinio išnaudojimo. Konjunktūra - Vakaruose anšlagai , brangiausi bilietai į rusų jaunos kartos pianistus. Kažkas iš Lietuvos muzikos organizatorių iš atsiradusios didelės paklausos skuba greitai pelnytis - veža net ir trečiarūšius atlikėjus.
Žemiau - Yirumos autorinė fortepijono klasika, kerinti milijonus, reikalinga kaip sielos balzamas.
Festivalio atidarymo koncertas
XXII A. (???????? nenenenene) pianistas ALEKSANDR LUBIANCEV
Kur: piano.lt koncertų salė Kada:2014/08/21
http://www.piano.lt/lt/repertuaras/4-asis-piano-lt-vasaros-festivalis
Vertinimai: zero zero. Spėju, jog organizatoriai pakišo vietoj modernios žvaigždės pigiai nuperkamą silpną rusų konservatorijos studenčiuką.
Koncertui pasirengiau rimtai ir atsakingai: iš anksto perklausiau Bacho Angliškas siuitas, pasigilinau į programos prasmes, sąsajas su Vilniaus kultūra ir istorija. Išankstinį pasirengimą įtakojo švieži austrų muzikinės kultūros įspūdžiai. Juos parsivežiau iš pasivaikščiojimų po G. Maleriu persmelktą Vieną ir MOcarto genijaus užkerėtą Zalcburgą. Juos naktimis siurbte siurbiu iš Claudio Magri'o "Dunojaus" Austrų kultūrai būdinga - viskame kame siekti aukščiausios kokybės, ypač klasikinėje muzikoje. Jei nėra kokybės, koncertas bent jau turėtų prilygti bilieto kainai.
Už nemokamus pietus Aleksandro Lubiancevo koncerte pusvalandį mielai parymočiau, pavirškinčiau ramiai gardžius pietus. Mielas, žavus, miniatiūrinis žmogelis, kaip paslaptingas trolis iš norvegų sakmių, , dvasingo ir originalaus veido. Dar nesuradęs savęs, todėl be išskirtinio braižo (stiliaus), pilkas kaip išmuštruoto kareivio milinė. Galbūt su malonumu eskizuočiau jo veido profilius ir anfasus. Tik tegu, SUSIMILDAMAS, negroja Bacho ir Listo, nekiša apskritai mažų dailių rankelių su siauru diapazonu prie klasikų.Jis nėra scenos artistas . Atlikimo lygis - paskutinė muzikos koledžo klasė, vidutiniokų grandis.Viso labo uolus atlikėjas, net nesuvaldė sudėtingesnių kūrinio vietų. Išrišo pasažus padrikai, paviršutiniškai, pliūrino paknopstom per klavišus, apgraibom kaip kino taperis - bliam-bliaaaaam, su užraitymais . Bachas jam gal atleistų už pradžiamokslio pastangas. Jo atliekami Bachas, ir Listas skamba pagal vieną šabloną(kurpalių), nykiai vienodai. Muzikinės frazės kalamos kaip vinys į sieną, su paskutiniu kietesniu, užtvirtinančiu, chronometriniu TAUKŠT . Ir vėl Taukšt.. Ekspresyvesni pasažai suveliami į nerišlų greitaeigį garsų jovalą, kad pabaigoje salė, kaip jo tėvai, su palengvėjimu atsidustų - nesuklupo, jam pavyko, pirštai nesusipynė:)))).
Suklupimų, nepataikymų, baltų siūlų buvo apstu. Pareigingo moksliuko atbambinti dėl pažymio ( dėl festivalinio koncerto) tekstai. Įspūdis - jie užgroti, nuzulinti iki koktumo, net pačiam atlikėjui jau nuo atsibodusių gabalų nervai nelaikė, skubėjo mechaniškai, abuojai jų kuo greičiau atsikratyti.
A.Lubiancevą turėtų kritikuoti mokyklos pedagogai- egzaminatoriai. Kaip pripažintas atlikėjas recenzijos net nevertas. Kritikavau, gaišau laiką tik tam, kad prikišamai bakstelėčiau Kultūros ministrui - Gerbiamas pone, Šarūnai Biruti, pasidomėkite, ką remia jūsų kontora iš mokesčių mokėtojų pinigų !!! Atsakomybė už broką- tenka asmeninė, ministrui. Klubinis nereikšmingas įvykis negali būti siejamas niekaip viešai su aukštaja Vilniaus kultūra. Apskritai tai nebuvo kultūros įvykis. Juk nevadinsime visų, kurie laisvalaikiu groja pianinu, sostinės kultūros išskirtiniais artefaktais. Šopeno Ispaniškos rapsodijos nebeklausiau. Per pertraukėlę įpykusi koncerto kaimynė, absoliučios klausos savininkė, jėga , niršiai ištempė laukan: " Fiziškai skauda, negaliu klausyti prastų studentiškų veblenimų " . Nepavyko pasiryžėlės , klasikos muzikos žinovės, perkalbėti: "Atbūnam ramiai, bilietas - 50 lt, gaila pinigų, panaršom išmaniais,, pasijuokiam skaniai iš jo ir įtartinos, neišprususios publikos, nesuprantančios, kad tapo organizatorių lengvo pelno aukomis."
MIntys į šoną: Gimti pareigingam vaikui muzikantų šeimoje dažnai būna prakeiksmas. Aplinka, tėvų ambicijos primeta svetimą Likimą, nuo vystyklų įspraudžia į svetimus rėmus .Akivaizdžiai juntama, kad talentingasis Aleksandras ( jo dar neatsiskleidusiu , giliai užslėptu muziko talentu nė kiek neabejoju) sėdi ne savo kėdėje ir kankinasi prie pianino.Užšalęs mirtinai, kaip mechaninė Hofmano lėlė arba technorobotas iš japonų anime.O galėtų būti žvaigždė klubinėse džiazo improvizacijose, kurti ir atlikti ryškias sudėtingas kompozicijas su kokia intelektualaus roko grupe. Išgarsėti pasaulyje kaip Yiruma.Kurti eksperimentines romantines fortepijono kompozicijas. JO neatslkeistas potencialas prasiveržia neurotiškais veido trūkčiojimais, skausmingu įspęsto narva paukščio žvilgsniu, atsiribojimu nuo vietos, kurioje priverstas tempti ant silpnos kupros neįkandamą Bachą.
Akivaizdu, kad jis atsiveria, atgyja, mėgaujasi atlikdamas savos kūrybos muziką . Deja, jo kūrybos Sonata tebuvo Šopeno fragmentų atrajojimas. Suprantama- dar nesudygusio jaunučio kompozitoriaus vaizduotę stelbia stipresnis Šopeno genijus.
Jaunasis Aleksandras gimė ir gyvena su tėvais viename bute Sankt Peterburge , klasikinio meno gilių tradicijų mieste.Jame moderniems menininkams nėra vietos ir pagarbos, beveik neįmanoma prasimušti, pelnyti aplinkos pripažinimą. Intuityviai A.Lubiancevas jau mėgino iš konservatyvaus Piterio dezertyruoti paskui mokytoją, persivedė visų nuostabai į Petrozavodsko ( kaip mūsų Alytus) konservatoriją. Liko nesuprastas . Jį puikiai suprantu - priešintis aplinkos lūkesčiams sunku, ypač, kai neturi lėšų savai pastogei, kai neįmanoma atsiskirti nuo klasikų giminių, tenka su jais dalintis net vienu instrumentu .
 |
| Art: R. Magritte |
Tikiu,kad jam pavyks išsilaisvinti, nusimesti klaidingą, primestą klasikinės muzikos atlikėjo formatą ir kryptį , kažkuo nustebinti pasaulio muzikos erdves savitu. Tikiu, kad jis turi potencijos tapti bent jau 21 amžiaus kompozitoriumi ir atlikėju, kažką sukurti inovatyvaus, išgarsėti kaip antrasis S. Rachmaninovas. Tereikia išdrįsti būti savimi , išreikšti tapatybę , pasipriešinti aplinkos spaudimui, apsiginti nuo neatrasto, dar miegančio muzikos talento komercinio išnaudojimo. Konjunktūra - Vakaruose anšlagai , brangiausi bilietai į rusų jaunos kartos pianistus. Kažkas iš Lietuvos muzikos organizatorių iš atsiradusios didelės paklausos skuba greitai pelnytis - veža net ir trečiarūšius atlikėjus.
Žemiau - Yirumos autorinė fortepijono klasika, kerinti milijonus, reikalinga kaip sielos balzamas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą