 |
| Art: Yuri Matsik |
Kada: 2014/09/10
Bibliotekoje - gerosios permainos, atėjo dirbti nauja nuolatinė vedėja, vietinė mama Božena.Ji išvadavo patalpas ir mažojo kultūrinio centriuko dvasią nuo popierinio- plakatinio Kristaus kulto, dingo kultiniai vympelai, lozungai, statulėlių gausa. Po daugiau nei pusmečio nesimatymo puolėm glėbesčiuotis su vaikais vidury kaimo, taip stipriai buvom vieni kitų išsiilgę.
Siauras akvarelės ribas nutariau išplėsti kitomis formomis. Anksčiau tai buvo neįmanoma, nes rėmėsi įsvaizdavimuose į pinigus: kitos dailės priemonės brangios, o akvarelė - pigi, įperkama. Iš mąstymo užtvarų išvadavo žymi vaikų dailės mokytoja Loreta Zdanavičienė . Susipažinome kelionėje po austrų Alpes. Pakvietė užeiti į studiją Mokytojų namuose, pasisemti patirties. Patekusi į beribės fantazijos erdvę, įgavau drąsos : nebūtina laikytis klasikinių kanonų. Juk vaikams menas - tai laisvas žaidimas visomis įmanomomis parankinėmis priemonėmis. Iš dovanotų L.Zdanavičienės mokomųjų knygelių "Atgiję daiktai" ir "Gamtos spalvos" semsimės šį sezoną dailės išraiškos būdų ir idėjų.
Dar stipresne, tiesiog kolosalia,atomine paskata (inspiracija) tapo knyga "ATVIRA PAŽINIMO ERDVĖ" apie J. Stauskaitės Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklą, jos augimo patirtis.
Viena vertus, atradau kūrybinę bendramintę.Pasirodo, einu jos jau prieš 30 metų pramintais takais Kita vertus, išgąsdino jų studijos augimo tempai, mastai, plėtra, kiek daug pasiekė, visi profesionalūs dailininkai ! Palyginimui - aš su gėdingai kukliom, netgi menkom asmeninėm pajėgom.:(((" Sveika atvykusi į mūsų klubą", -išsklaidė nerimą ir kompleksus Austėja, Kindermusik mokytoja, ugdanti ikimokyklinukus per muziką. Išklausiusi, kaip ji lygiai taip pat jaudinasi prieš kiekvieną pamoką, kaip įveikinėja panašias kūrybinės vaikų saviraiškos baimes, apsiraminau. Kiekvienam MOkytojui skirta eiti savo keliu, atradinėti savus dviračius, netinkamus kitų erdvių keliams. "Išlaisvink fantaziją , ir vaikai patys rodys , ką daryti,"- šį Austėjos priesaką priėmiau kaip estafetę ir kelrodę žvaigždę.
 |
| Ant rankų vaikščioti - irgi menas |
Žingsnis į šoną 1: Rugpjūtį pasiūlė savanoriauti Vilniaus užsieniečių adaptacijos centre, rengti dailės pamokėles imigrantų vaikams. "Mes - kosmopolitės" , - prisistatė centro vadovės. O aš - ne, esu vietinė, nekosmopolitiška aborigenė, išpažįstanti V. Domaševičiaus idėją, jog bendruomenės pirmučiausiai turi ĮSIŠAKNYTI , natūraliai išaugt iš tos erdvės vietinių gyventojų, aborigenų papročių ir poreikių. Tik iš šaknų auga kultūros stiprybė. Imigrantų vaikai gyvena Vilniuje. JIe nėra tie, su kuriais matome tuos pačius kaimo saulėlydžius ir rūkus. Sunkiai suprastumėm vienas kitą ne dėl kalbos skirtumų, o dėl ištakų, vietovių, padangių atskirties . ES remiamuose projektuose iki šiol klaidingai neleidžiama įšaknyti emigrantų į vietinius papročius, t..y. pamažėle virsti iš svečių į šios žemės bendrapiliečius ir pilnateisius šeimininkus . Kosmopolitai neturi žemės, jie - kultūriniai feikai, troliai, siūūrai. Savanorystės jaukiame centre be šaknų atsisakiau
Žingsnis į šoną 2.Pirmai rudens pamokai prireikė spalvotų vielučių lankstymui. Neradau nei Senukuose, nei MOki-Veži. Internete išniro "veriu.lt" būtent tų spalvų, kurios idealiai tiko sumąstytam vasaros įspūdžių projektui. Pardavėjas Jonas net sutiko pakilti iš ligos patalo ir jas parduoti gyvai, nes skubu. Tūlos dailininkės studijoje, užverstoje drobėmis su aliejiniais baltasparniais angelais, susižaibavau su juo vertybiškai. "Bet jis turi vielučių! NOrs... kaip galiu jas pirkti iš piktų rankų? " Kol blaškiausi vidinių principų susikirtimuose, pardavėjas apsisprendė : "Jums neparduosiu" . Palengvėjo. Labdara turi būti tyra kaip vaiko ašara, be pikčiurnų ir atsitiktinių pašalaičių prisilietimo. Pamoka: saugotis piliečių su demonstratyviomis tautinėmis juostelėmis po kaklu ir tų, kurie išsitatuiruoja trispalvius Gedimino stulpus per visą ranką. Valstybė tokiuose asmenyse yra tik išoriškai nupaišyta, už jų širdies ribų, ne gyvas aukuras.
Vielučių radau legendinėje Ševčenkos kanceliarinėje. Ten yra visko,kas telpa vaiko vaizduotėje. It Maginė kūrybos skrynia.Radau ir pigių balionų . BŪtent jie ir išlaisvino tam kartui fantaziją. Spirališkai atkartojo ir jaunystės išgyvenimus.
MIntys į šoną. MInistrų Taryboje ( Vyriausybės analogas sovietuose), pirmojoje darbovietėje, gavau profsąjungos užduotį - pašefuoti Vaikų namus. Jų išmintinga vedėja įspėjo: "Tik nevežkite tortų ir žaislų, jie persisotinę, užversti virš galvų, nuo jų jau mums bloga. Atvežkite spalvotų balionų, drauge pripūsime ir bus didžiausia šventė. Drauge su kolege pūtėm našlaičiams balionus ir - Žolyno gatvės namai skardėjo vaikų laimės juoku. Už jį gavau iš leniniečio partorgo griežtą papeikimą. Buvo sušauktas komjaunimo specialus posėdis, kuriame partinis mudvi su kolege išstatė prieš visus ir rėkdamas tarkavo, jog padarėme didžiausią gėdą Vyriausybės aparatui, mat vietoj brangių tortų ir žaislų dovanojome pigius balionėlius. Ir kad niekada daugiau nedrįsčiau atstovauti valstybinėms organizacijoms.Ant jo atlapo blizgėjo Lenino ženkliukas . Dabar matyt puikuotųsi trispalvė tatuiruotė ant rankos ar tautinė juostelė:)))
-KO jums trūksta mūsų kaime? Nupieškite norus ant balionų . Paleisime į dangų , gal paukščiai perskaitys ir jūsų svajonės išsipildys? Juk būna stebuklų .
 |
| Art: Yuri Matsik |
 |
| Balionai nepakilo |
Jarekas išterliojo balioną juodais kringeliais - kad paukščiai viršuje išsigąstų. Oho kokia ryški kariūno dvasia!
Lauke nebuvo vėjo. Balionai neskrido. Kšysius pasiūlė įsibegėti , kad pagreitis juos pakeltų į orą. Ne, vaikų svajonės nesuplasnojo, nes nekrenta mūsų kaimelyje žvaigždės, ir karaliai neužsuka. Nutarėm, kad Božena paslėps atvirlaiškius paukščiams bibliotekoje iki pirmojo vėjo. Eda pasisiūlė visus suorganizuoti .kai bus vėjas , paleisti SMS'us būriu aukštyn.
KIta pamokos dalis - pririnkti pievose įdomių žolynų koliažams. Misija - neįmanoma. 10 km spinduliu rudavo Griaznovo suartos plikos dirbamos žemės. Pievos, kaip ir reti paukščiai (griežlė) prisiglaudė mūsų namų valdoje, savanoriškoje Nojaus arkoje. 21 amžius - važiavome į reliktinę pievą kaime kaip į pažintinę ekskursiją. Išsiaiškinau, kad vaikai visiškai nežino ir neskiria gėlių. Jurginai, medetkos, astros, kanai, vėlyviai, melisos, viržiai, net mėtos buvo jiems nauji, negirdėti žodžiai. Negi gramatikos kableliai ar matematikos formulės pradinukams svarbiau už gėlę, kurią matai ir su ja susigyveni kasdien? Ramia sąžine galima susprogdinti esamą švietimo sistemą, kaip tą pigų balionėlį. Mūsų kaimo vaikai jos trūkumo net nepastebėtų.
 |
| Art: Yuri Matsik |
Kšysius pasiūlė pasiimti po obuolį ir iš jo pasidaryti žmogeliuką Šiandien jis lyderiavo fantazijose, su baltu pavydu sekiau jo sumanymams iš paskos. Jarekas karstėsi šimtametėmis liepomis ir mus mokė daryti salto, kurį išmoko prie to vienintelio kaimo skersinio , nemokamame "open-air sporto klube". Per vasarą ten prisipumpavo rankų raumenis ir pilvo preso kubelius. Raumenų jėgos pakylėtas, jautėsi visagalis, gaudė varles ir mėtė mums už apykaklių, ardė pagaliu skruzdėlynus. Per vasarą pasikeitė neatpažįstamai. IŠ drovuolio jautruolio tapo įžūliu chuliganu. Davė man naują užduotį - sukurti tokį projektą, kad susivoktų, jog statyti, auginti, globoti yra nesulyginamai smagiau, nei griauti
 |
| 5 kregždžiukai sodybos balkone |
O Jarekui labiausiai patinka - RŪKO spalva.Gėda, bet jos nežinojau. Birželio rūko ar bobų vasaros rūko spalva? Kšysius patikslino draugo estetiką :"kad jis galėtų į lauką išbėgti. Kai tik rūkas, Jarekas išbėga ir jį bučiuoja, kaip jam gražu." Štai kodėl be žodžių susikalbame!Jie irgi poetai, kaip ir aš . Nepopieriniai, neleidykliniai-nekomerciniai-negarbėtroškiniai-nepremijiniai , o interaktyvūs, grynuoliai
- Jarekai, ar gerves matei?
- Ne, o kas tai? Žuvys ar vabalai? Jos irgi slepiasi rūke?
 |
| Žuvintas 2014 rugsėjį |
Atvešiu jiems japonų filmukus apie gervių šokius sniege. Pirmam kartui susijaudinusi atpasakojau, ką patyriau prieš savaitę Žuvinto muziejaus apžvalgos bokštelyje. Virš jo suko ratus ir raudojo šimtiniai gervių būriai . Ten virš 3 tūkstančių gervių iš visos Lietuvos susiburia , kad paskutinę rugsėjo savaitę paliktų vasaros namus. Išgiedojau įsimintas gervių giesmes.
Aurelija: - Tai jos verkia?
MOkytoja: O kaip gi! Ar žinai, kaip skaudu palikt namus net trumpam . Rugsėjo gale būtinai žiūrėkite vakare į dangų. Kai išgirsite raudą - tai gervės išskrenda, mūsų pilkieji flamingai.
 |
| Žuvinto biosferos rezervato muziejus |
JIe pagavo sparnuotą, šventą Žuvinto dvasią, kuri dar vis nepaleido mano minčių ir jausmų. Pasakojo paeiliui apie balandžius, kuriuos jų tėvai atnešdavo iškritusius iš lizdo, su sulaužytais sparnais . Kšysiaus tėveliai net skambino dėl sužeisto kėkšto į eko-tarnybą. Jarekas įsijautė: mačiau, kaip kregždė nešė kiaušinį ir jį išmetė, sudužo vargšas kregždukas.Apsimečiau, kad patikėjau.
Eda: - JIs visada meluoja, netikėkite juo.
MOkytoja: Ne, tai ne melas jo fantazija graži. Jis kuria, o tai įdomu, ne kiekvienas sugeba įdomiai nudailinti, ką matė.
 |
| Žolynai Lenino raštuose |
Paštininkė pakraipė galvą: - Ar ne per anksti raštų atsikratom? Kas žino, gal dar prireiks?
Jos su Božena klausiamai sužiuro į mane: gal aš žinau? Po kelionės į bolševikinį Matvijenkos Peterburgą praradau tikrumą, kad Lenino niekada neprireiks. Ir kas gins sulenkėjusį Šalčios kraštą? Lenkai? Baltarusai?Jarekas su Kšysiu, jei spėtų užaugti ir nespėtų emigruoti, - galiu prisiekti!- gins mūsų kaimo vaikus, moteris, paukščius, balionus ir rūkus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą