Minino monologas

Kas: Maskvos Akademinis kamerinis choras
Kas vadas: meno vadovas Vladimiras Mininas
Kur: LNF
Kada 2014/01/22

Vertinimai: 5 iš 10

Diktatoriškų, vienvaldžių vadovų  meno kolektyvai, trupės sužiba, nutvieskia kultūros padanges  it  ryškios, nepamirštamos KOMETOS  ir - užgęsta  sulig  vadovų išėjimu. Tęstinumas diktatūrose  neįmanomas, mat autoritariniai vadovai valdingai paverčia  meno kolektyvus, trupes, grupes, ansamblius savo kūrybinės valios įrankiais. Iš įrankių nauji vadovai neišauga. Pasilieka  amžinos legendos. J.Miltinio  Panevėžio teatras, J.Liubimovo Taganka, Polo Tailoro (Paul Taylor) amerikiečių  baletas ( pamačiusi  vaikystėje jo pasirodymus, negaliu žiūrėti bet kokio baleto),  A.Vorholo  Fabrika ir kt...


Prie  gęstančių kometų priskirčiau V. MInino choro, įsteigto prieš 40 metų, legendą. Pasirodymas Vilniuje - gastrolinis, smagus, su lengva užuomina į estradinį, lengvai suvirškinamą, kažkiek  pramoginį  formatą  "linkėjimai saviškiams  iš Maskvos" . Šventės muzikos gurmanams nebuvo.Užtat: reta galimybė pamatyti gyvą legendą - guvų, puikios sportinės žmogiškos formos, 85 metų amžiaus legendinį  meno vadovą, chorinės muzikos žvaigždę Vladimirą Mininą (jo mintimis citatomis  apačioje parodžiau jo mastą) . V.MInino pavydėtini, pagirtini, sėkmingi bandymai kovoti su laiku, atrodyti jaunai, manyčiau, neigiamai  atsiliepė choro kokybei. Jo skambėjime buvo justi '"parodomojo,šaunumo, kosmetinio jauninimosi, radiošou intonacijos". Klaidingai suvoktas šiuolaikiškumas -  pataikavimas masiniam radijo skoniui, kai palengvinamas, pigiai ausiai pritaikomas repertuaras, operetiniais reveransais smaginama publika it  per korporatyvų vakarėlį, kad tik  daugiau sumokėtų ir dar pakviestų. Tokie kadriliai  iškart nužemina choro lygį nuo vientiso monolito, nuo  aukštų vibracijų, atveriančių etnoso dvasios gelmes, iki vidutinio, neįsimintino.koncerto.

Art: K. Malevich

 G.Kančelio kūrinys "Karas beprasmis" ( chorui ir keturiems saksofonams) -  melodingas, bet nereikalaujantis ypatingo chorinio meistiškumo. M. Ravelio "Bolero", transkribuotas chorui ir keliems instrumentams) - irgi  skirtas publikai sužavėti, suteikti pramogos. Saksofonai - blyškūs,eiliniai, mūsų Muzikos akadeimjos studentų atlikimas - techniškesnis, išraiškingesnis. Bisui buvo atliktos  L. Bernstaino kompozicijos vyrų kvartetui. Paryžiaus Bobino teatre  pernai teko matyti  vokalinio komedijinio mimanso   grupės "Voca People" (JAV)  pasirodymą. Sprendžiant iš  vyrukų kvarteto flirtuojančių kvailionių V. MInino (akademinio???) choro atlikimas pasuko link "Voca people" žanro, link publikos linksminimo.  Dar 5 metai  tokių  popsėjimom pokyčių, ir V. Minino choras įsižemins, taps eiliniu,  liks vien skambus  legendinis pavadinimas ir daugybės , greito pelno " singing men" gastrolierių  kokteilinis, mozaikinis  turinys. Neliks ryšio su etnoso muzikinėmis šaknimis - kurias įgarsina, pasauliui reprezentuoja  didieji chorai. Kai muzika kapituliuoja prieš rinkodarą, elitinis menas mutuoja į masinį. Maskvos choras jau kapituliavo,  jau paveiktas komercinių veiksnių, bet dar yra virsme.

Art: K. Malevich

MIntys į šoną'1: rusų  liturginę chorų muziką pirmąsyk išgirdau  Zagorske,  žymiajame Troicko-Sergijevo vienuolyne, Rusijos pravolsavybės dvasiniame centre.  Užklydom su kursioke kaip turistės, dėl rusų kultūros pažinimo. Sekmadienio  povelykinėje liturgijoje  atsistojom cerkvės viduryje.Nežinojom, kad tai bus ir choro centras. Vyriški bosai gaudė viršuje, iš balkono.Šonuose  giedojo moterų mecosopranai. Prie altoriaus - vyrų tenorai. Choro giesmė persipynė polifoniškai  su  varpų gausmu lauke. Pirmqsyk gyvenime, supratau,kas yra sielos apsivalymas. Sakraliai atliekamos muzikos vibracijose  patiri dvasinį sukrėtimą, nušviesėji. Rusų liturginiai, katarsiniai aukštieji sąskambiais tarsi pakelia nuo žemės aistrų, ašaromis apvalo sielą, ištiesina tikejimo ir vilčių sparnus. Anas pirmas potyris ir liko kaip etalonas - kaip turi skambėti Rachmaninovo Nakties vigilija.

MIntys į šoną'2: tokį pat stiprų   įspūdį paliko A. KOtovo  vadovaujamo "Sirino" ansamblio folklorinės dvasinės giedonės, senoviški  daugiabalsiai partesaiVilniaus Filharmonijoje. Švytinčių sentikių salę šviesino ir turtino muzikinėmis vibracijomis dainuojantys  dangiškai skaidriais balsais  serafimai.     


KOncertas vyko kultūrinės programos :"Kultūrų dialogas" rėmuose.Dialogas neįvyko. Nebuvo į Lietuvos klausytoją orientuotos solidžios, konceptualios programos, reprezentuojančios  aukštąją rusų kultūrą . Kažkodėl nenuskambėjo O. Mesiano "Choralas" , jis galbūt nužymėtų  minties tiltus su Europa. Buvo daug  žinomų rusų  šlagerių : "Oj tu stepe, plačioji" . Studentiškas himnas".  S. Rachmaninovo "Nakties vigiliją"  klasiškiau, akademiškiau , tarkim, atlieka "Jaroslavijos"   chorinis ansamblis.

Art: O.Goncharova 

 Tai buvo monologas, rusų choro atvykimas pas  tėvynainius rusus.  Kai  "Lietuvos "ansamblis  koncertuoja mūsų išeiviams , tai nėra kultūrų dialogai, o nacionalinės reikšmės  kultūrinis aktas gaivinant lietuvybę svetur. Lygiai taip save, muzikinį  lengvą, nuoširdų  rusų  atvirlaiškį dovanojo Lietuvos rusų diasporai V.MInino choras.  Flharmonija tik svetingai suteikė rusų susibūrimui  salę. Gražu, Šiaurės Atėnų dvasioje. Vis tik  panašaus pobūdžio etniniai renginiai  įprastai vyksta  sostinių  užsienio kultūros centruose.  Štai Amsterdame yra kosminis, modernus "Ermitažo" rusų kultūros centras, kur atvažiuoja savi palaikyti savų, pristatyti  Amsterdamo svečiams rusų kultūrą.  Vilniuje rusų vienybės  ir jungtuvių muzikinėje  šventėje jaučiausi svetimkūniu, lyg pašalinė.Miela  buvo žiūrėti , kaip žiūrovai šiltai priėmė saviškius ( net fiziškai sušyli, nes vyksta ТЕПЛЫЙ ПРИЕМ). Egzotiška  buvo stebėti, kaip kitataučiai  broliavosi po koncerto, bet Lietuva ten buvo tarsi  ne prie ko.

   Vladimiro MInino mintys apie  dainavimo reikšmes ugdant Žmogų:...........<.Žmogaus kultūra, jo emocinių būsenų kultūra prasideda nuo motinos lopšinės.Kai mama dainuoja lopšines,vaiko receptoriai nuo gimimo pradeda suvokti dainavimo garsus, jais persismelkti . Deja, taip gavosi, jog šiandein muzika išvaryta iš mokyklos. Ši situacija siaubinga tuo, jog žmogus liovėsi dainuoti>.................<Štai Karlo Orfo sistemos pagrindas Vokietijoje: vaikai nuo mažumės žaidimo eigoje ritmiškai įsisavina muziką. Atėję į mokyklą šio pradinio paruošimo pagrindu pradeda dainuoti. Taigi dainavimo pamokos gula į patręštą dirvą. Šiandein Vokietijoje- 2500 saviveiklinių chorų. Tai didžiulis kultūros sluoksnis.>.............<Kai vaikas dainuoja chore, jo jėgos dauginamos iš dainuojančių šalia skaičiaus! Tačiau svarbiausia - jo emocinė būsena tampa visiškai kitokia, kadangi jis aktyviai muzikuoja. Tą prisimenu iš paprasčiausios vidurinės mokyklos muzikavimo. Kai dainuoji, gimsta vaizdiniai, įsijauti, vaizduotė atgyja, turtėja, prisipildo. Štai kodėl nebuvimas mokykloje dainavimo veda į žmogaus asmenybės skurdinimą.>.......<Visada svarbiausiu uždaviniu laikiau parengti kolektyvą taip, kad choras būtų suvokiamas ne kaikp masinis dainavimas, o kaip GARSO MENAS. Ši sąvoka apibrėžia i pokalbį su klausytoju. Šis pokalbis turi būti pakankamai gilus, kad pavyktų pasiekti kiekvieno, kuris mūsų klauso, sielos gelmes. Svarbu ne garsiai dainuoti arba tyliai, svarbu, kad dainavimas įsismelktų į sielą. Tai - svarbiausia visais laikais.>