Kur: Vilniaus "Titanike",VDA priestate
Vertinimas:10 iš 10.
http://www.knygufestivalis.lt/lt
Postmajų laikais kiekviena diena - it MK.Čiurlionio degtukas iš paveikslo "Mano kelias". Kokia įvykio dominantė nutvieskia rytą - tokiu fakelu ji ir suliepsnoja, įvykių virtinė - it vientisa ugnis, jau be emocinių nuotaikų kaitų. Nespėji jų pasikeisti , bėgi paskui Dieną. Šeštadienio degtuką uždegė A.Gelūnas.Skuodė kaip bolidas pėstute Žvėrynu, su juodu megztuku ir menininko krepšiu per petį. Be R.Vilkaičio napoleoniško pasipūtimo ir be I.Marčiulionytės uniformuoto pilkumo žymių.Šiuolaikinis ir adekvatus tam, ką veikia.Ministrų ministras, juneskas visomis prasmėmis,Vilniaus kultūros apsauginis, su prasmių paženklintu veidu.
Po jo gerojo ženklo sekė trejetas Minske išleistų piešimo vadovėlių Žvėryno knygyne:D. Renkino " Greitų eskizų technika" , L.Hemond "Mokomės piešti portretus" ir O.Georgijevskio "Techninis piešimas". Pamaniau, jog džiaugsmo, jas pusvelčiui įsigijus, neaptemdys mažų leidėjų išsidirbinėjimai negirdėtame Knygų festivalyje. Web-naujienuose, ypač delfų blondinariume, jis buvo pateiktas kaip frykų-nevykėlių atodūsis po pavasarinės "didžiųjų" Knygų mugės. Nieko panašaus! Knygų mugė ir šio rudens šventė bendro turi tik tiek, jog "apie knygas" ir "leidybos naujienų pristatymai." Kai knygą su visuomene suveda ne patys leidėjai ar jų komercijos vadybininkai, o vyr. redaktoriai, knygų renginio mandala tampa priešingų spalvų . Būtent jie turėtų būti vidinėje opozicijoje pelnui,kurti ir stimuliuoti mentalinių procesų raidą.
Drįstu teigti, jog nepriklausomi idėjų generatoriai A.Simanavičiūtė, G. Pulokas, V.Smaleckaitė, S.Repečka ne tik reabilitavo LT leidėjų garbingą vardą, bet ir knygą atvedė arčiau skaitytojo, ją sužmogino, išplėšdami iš beveidės komercijos priespaudos, pasodino Vilniaus kultūros daugiasluoksnėje dirvoje gajų ir ilgai lauktą sodinuką. Kam suaugusiam išmanaus turėtojui vizitai pas popierinių briketų šamanus? Juk yra e-skaityklės ir amazonių paštas? Tam, kad pamatytų iš arti, "veidas į veidą" autorius ir leidėjus, atnešusius gyvą, rašytojo širdyje išdegintą mintį stilinguose pavidaluose. Kad susiburtų bent valandai po vienu stogu vieno minties dažnio skaitytojai
su tapačiais interesais.Kad pamatytum greta kartą metuose Vilniaus širdyje protingas , mąslias akis, pagerbtas vertybinės šventės organizatorių atrankos (rožinių damų buduarinių išpažinčių čia neužtikau).Prasminga, jei šventė rengtų naujų autorių pristatymus, moderuotų ir jaunąją literatūrą, turėtų infoportalą kur mažos leidyklėlės NEMOKAMAI reklamuotų savo perlus. R.Rastausko ir L.Donskio jaunais niekaip nepavadinsi ne bioamžiaus, o minčių prasme. Padėka, jų gyvi veidai puošė Titaniko erdves, įnešė proeuropinės ir bitnikų dvasios.
 |
| S. Repečka, "Baltų lankų" vyr. redaktorius |
Vilniaus mistika: priešais, Sereikiškių soduose, lyg po karo žiojėjo nežinia kuriam laikui įšaldytos UAB " Zuoko bernardinai" tranšėjos .Jose siautė, medžius išvartė-išdraskė dideli pinigai ir interesai. O per gatvę - švietė veidai ,geros knygos ir prie jų, kaip prie žibinto, suskridę tikrieji Vilniaus angelai - anapiliniai literatai.
Titanike nebuvo komercijos kvapo ir "griebk-čiupk" lankytojų refleksų. Taip,savaitgalio miniai buvo ankštoka, bet lankytojai kaip Litexpo mugėje nesistumdė ir rūbinės eilėje nesikoliojo. Jie tiesiog nemokėjo to daryti:))) Mat buvo su individualiais vilniečių inteligentų ir intelektualų veidais, ieškojo ir knygų su veidais.
Neįtikėtina,radau kažką nauja, visai nežinoma ir vertinga, nors , rodos,akylai seku pasaulio modernios literatūros naujienas..
"Mūsų laisvė pasirodė žudanti.Suspausti nelaisvės, mes išėjome į erdvę , kur praradome orientyrus.Regresyvus patriotizmas besąs tuščias, o kitoks turinys dar neatvertas.Naujas gyvenimo turinys iš niekur neįgyjamas, jis tik išauginamas gyvenant. Neturėdami kitokio turinio, o tik išsivadavimą, tapome tušti. Ar išgirsi kokių racionalių minčių, kai iš tikrųjų jau reikia spręsti gyvenimo klausimus.Tik regresyvius ar populistinius šūkius.Taip manipuliuojama visuomenės sąmonės tuštuma, ir manipuliuojama visiškai sąmoningai.Iš esmės tai yra atviras politinis cinizmas.Galbūt politikoje tai ir turi savąją prasmę, tačiau ką daryti tam, kuris nori tikrų gyvenimo prasmių. Tas yra apkaltinamas "idealų" neturėjimu, ir nuo jo nusisukama kaip nuo "šunaujos". Tačiau, tarsite,kas nori gyvenimo, tas turi jį kurti - kitos išeities nėra. O kaip jį kurti, jei laisvoji tuštuma yra nepasotinama tarsi juodoji skylė: kas jai yra sugerti vieną kitą racionalią mintį, ji apsiginklavusi demagogija ir netgi įteisinta iniciatyvų naikinimo sistema.LAISVĖ RYJA SAVO VAIKUS, KAI TAMPA AUKURU.Palaikyti šitokį laisvės statusą itin suinteresuotas cinizmas, kuris remiasi progresyviuoju patriotizmu. Pirmą kartą primenu T.Manno žodžius:"jūsų dievai yra mirusieji, o dievai yra mirę."
Tai - citata iš poeto, literatūros kritiko JUSTINO KUBILIAUS esė ir straipsnių rinkinio "Prasmė - kaip gyvybė", leidykla Versus Aureus. Pradėjus vertis jos tekstams, pašiurpau (gerąja prasme).Tarsi į akis pažvelgtų sąžinės riteris Ričardas Gavelis, tai buvo jo minčių tąsa, jo aštrus kaip kunigaikščių kardo ašmenys - požiūris, būdingas išskirtinai lietuvių literatams ir kritikams-intelektualams, turintiems įgimtą alergiją popsui ir melui. Kai kurias mintis atpažinau lyg savas.Nenuostabu. Gyvename sinchronu tame pačiame laike - jis skamba tapačiomis mintimis ir net žodžiais, jei vertybės - giminiškos. Kiek pasikeistų bendresnis mąstymas, kiek nušviesėtų kultūros erdvės ,jei J.Kubiliaus žodis taptų prieinamas ne siauram literatūros žinovų rateliui. Nagi nėra laiko jo ieškoti informacijos salvėse! Telieka laukti kito rudens?Tokios kritikos nesivyliau sulaukti... O ji, pasirodo, trykšta krauju šalia, tame pačiame mieste.
Už 5 litus įsigijau genialią Edgaro Ly Mesterso "Spūn Riverio antologiją" su ne ką mažiau genialiais S.Gedos vertimais.Joje poetiškai apie laiką Lietuvoje'2012 :
"Kai aš miriau, biblioteką,
Kurią buvau įkūręs Spūn Rivery
Ir laikiau ją smalsių protų labui,
Paleido iš varžytinių aikštėj,
tarsi norėdami ištrinti paskutinius
mano reikšmės ir atminimo ženklus.
Nes tie, kurie nematė nieko gero
Iš Volnio "Griuvėsių", Batlerio "Antologijos",
"Fausto" ir "Evangelinos" skaitymų,
buvo tikra miestelio valdžia
Dažnai jie klausdavo mane"
-Ir kas iš to, kad mes pažinsim blogį?
Dabar jau netrukdau, Spūn Riveri,
pats pasirink, kas gera ir vadink geru,
nes neįstengiau tau įkalt į galvą,
kad niekas nežinos, kas gera,
nežinantis, kas bloga;
ir nežinos, kas tiesa,
nežinantis, kas yra melas.
Vietoj vėliavų kilnojimo mūsų miestų merams kaip smegenų baliklio kasryt reikėtų Spūn Riverio bobliotekininko epitafijos.Jų apsauginė mantra .Gal su laiku Vilniaus istorines erdves liautųsi niokoti greitų pinigų plovikų zonderkomandos???.
Andrenos leidykla perdavė man asmeninius linkėjimus nuo E.Mieželaičio, kurio dar istoriškai neužpajamavo jo anderseniškas šešėlis V. Braziūnas.Ieškojau seniai "Mažosios lyros" , šventėje radau už ... 4 litus.
"Aš vakarui nubudus raganauju
tau sau kitiems čia ateitį buriu
nes negaliu maištingo savo kraujo
sudrausminti kada visu būriu
žvaigždžių manipuliuoju jas išdėstęs
kaip figūras šachmatų lentoje
ir mano Mintį provokuoja Dėsnis
kaip Paradoksas- gausiai man toje
šaradoje patalkina ir Skaičiai
(o ypač gal nelyginiai) kai skaisčiai
lyg kūdikis slėpynėm dar žaidžiu
ir apskaičiuoju minus(-)plius(+) likimą
kaip žemės rutulio apsisukimą -
buriu iki pirmųjų tik žvaigždžių.
Kaip? Kaip didysis Maestro įžvelgė mano dabartinės kasdienybės fraktalus? Nors... tikrovėje vyko hologramų sąlytis, kai verčiau jo pažodinius jugoslavams ir "Mūzą ir upėtakį". Vadinasi, lengvu paukščio mostu galėjo nueskizuot ir manąjjį ateities hieroglifą aukštojoje Vilniaus padangėje:))).
.....
Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Komerciniai leidėjai ir KGB užsmaugti mediatoriai užaugino čia kartą , kuri nepažįsta, nepajėgi suvokti aukštosios poezijos ir literatūros. Jiems B.Nicholson -literatė, o N. Ivanova-Zvonkė - poetė, ir vietinėje rinkoje jų produktų kainos bei paklausa - astronominės. Paradoksas: viskam brangstant, mūsyse gera literatūra, vertingos istorinės monografijos ir net meno albumai - jau pinga. Prie jų nėra ažiotažinių eilių, jas įperka mokytojai ir techninė inteligentija. Tikėtina, sekanti laisvės karta užaugs ant įperkamos geros literatūros, ant įveidintų knygų, ne ant beasmenių rinkodaros produktų ."Vilniaus knygų šventė" - pirmoji kregždė, rodanti atšilimą, naujas šviesesnes vertybines gaires šalies knygų pasaulyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą