Kur: Nacionalinis dramos teatras
Art porcelianas:Jesscia Harrison |
Skambinu tėvui (72m) :
-Neišmesk analizų, kur nors kibire rink padžiovinimui. Dievo Sūnaus atvaizdą gal per kelis metus pati išmoksiu nutapyt , kaip printą ant svetainės sienos išdidinsim.
Tėvas, nustebęs: - Ką vėl TOKIO sumąstei? Juk komposto gėlėms turi pakankamai.
Aiškinu: - Tai naujas krikščionių elito etiketas, privalomas slaugant karšinčius ligotus tėvukus . Gi žinai, esu neprakitška, negausiu kibiro su išmatom, kai jau ateis TA DIMENSINĖ TAVOJI VALANDA.Pasirūpink prašau, iš anksto, o vaikus atvesiu iš savo kaimo piešimo būrelio, bus jiems smagus performansas, palaidys rudas špulkes į mokytojos tapytą portretą kaip dartus.
Tėvas dar nesupranta, mygia atsargiai : Apie ką tu čia? Išprotėjai? Taip tikėjau, kad pagaliau turėsi laiko menams, nušviesėsi. Prie ko čia tos špūlkės?
Tikslinu scenarijų :- Paskaityk gerb, kun.J.Sasnausko, gerb.filosofės N.Vasiliauskaitės, gerb. menininko V. Šapranausko, gerb.teatrologės R.Oginskaitės ir būrio jaunų menininkų minčių apie italo spektaklį . Naujas, krikščioniškas, dieviškas movetonas : kai tu tuštinsiesi, keiksiu piktavalį Likimą ir negailestingąjį Dievą už senatvinės defekacijos nukrypimus, grūmosiu Kristui, o tu manęs atsiprašinėsi. Mes pakilsime iki moderniųjų krikščionių kultūros . Netinka,nedora, kaip anksčiau : kukliai droviai pampersus ar basoną išnešt, kad niekas nematytų. Be š-do nebus dievo grūdo, neįvyks nei išrišimas nei mudviejų meilės pašlovinimas...
Tėvas pratrūko kvatotis ir šeimyniškai keiktis: Jptvmtj, eretike nepagydoma. Sekmoką nupiešk su Kubilium vietoj Dievo kūdikio ant rankų. Į juos abu jau šiandien galim mėtyti "CITY Serviso" šilumos sąskaitų gniužulus. Jei dimensiškai apsidirbsiu - dėl jų durnumo. Ar žinai ką trolis (leksika - ne mano, sorry) vėl pridirbo su estais ?!! Vat dėl sekmoko ir kubilo gudrumo sėdėsim visi urmu - dimensiniai ir naujagimiai -tokioje energetinėje š-nos skylėj, kad italiūkščiui nesisapnavo. Ir nedrįsk nieko mano bute mėtyti! Draudžiu, ar girdi?! kategoriškai! Remontui juk neužsidirbsi.
.............................................................
Cha-cha , it kokia kompartijos įgaliotinė fabriko frezuotoja žiopčiosiu pagal standartą:"spektaklio nemačiau, bet žinau, nuomonę turiu." .
Su ironija stebėjau M.Budraičio vakchanališkos rinkodaros eksperimentus. Maniausi: "ot duoda, stanginasi bičas pilnu storosios žarnos pajėgumu, karabasiškai kovoja už savo teatro buratinus, kad ateity ėst turėtų ką, kad žiūrovų netrūktų, kad kitąmet vėl gautų drakonišką finansavimą. Šaunu, VEKS'O grobuonių mokykla rado už save geresnių pasiekėjų ". Tokia ir turi būti naujoji rinkodara - karingai plakatinė. Metasi kariūnas atlapota krūtine ant priešakinių katalikų-seimūnų-ateitininkų-dogmų-estetinio skonio- tikrų menininkų ambrazūrų su riksmu : "Tai - menas. Tai - Kristus. Tai - apie krikščionis .To visuomenei reikia! Pauostykit ir - praragėkit ".
Art: Milena Dragevich |
foto.Dm. Rod-kas |
Rinkodaros projektas virto nac.skandalu, įtraukė visuomenės stulpus, privertė ir mūsų šeimą bei draugus perkratyti vertybes, nusistatyti aiškesnį santykį su "ekskrementais mene", su " krikščionimis ir krikščionybe", su "šventenybių viešu niekinimu".
Mėšlas, purvas mene manęs nei trikdo , nei piktina, jei yra motyvuotas, jei yra organiška, įtaigi meninio įvaizdžio dalis. Italų neorealizmas kine - lietus ir purvas.A.Tarkovskio "A.Rubliovas" - purvas-kraujas- skausmo ašaros - ir, kaip kontrastas - akinama dangaus, menininko išsigryninimų šviesa . "Bado" valomos nuo taršalų airių kovotojų išmatos - buvo bene vienintėlis jų ginklas su sistema.
http://www.youtube.com/watch?v=K9IiUbBV4zc&feature=related
Tebūnie gamtinės išskyros, jei menininkas per jas išreiškia opią skaudamą meninę tiesą. Glumino italo fabula. Paniškai bijau senatvės bejėgiškumo, priklausymo nuo kitų slaugos. Galbūt dėl to gyvenime godžiai tyrinėju pavyzdžius, kaip šeimos nario priežiūra atrodo kilniai, humaniškai, o kaip - atgrasiai, paniekinamai.. Štai inteligentiška moteris: tiek britkinosi senstančia motina , jog paskutinius alchaimerinius senutės metus mokėdavo giminėms už priežiūrą maisto daviniais, neaitrino "trapios" literatės vaizduotės - neužeidavo net į kambarį, kur senutė galavosi gulėdama nuoga ant ceratos, mat prižiūrėtojų patalynė nespėdavo džiūti mažyčiame balkone, pampersų nebuvo. Štai krikščionių pora, karšino net 4 šimtamečius senukus vienu metu. JŲ Kūčių vakarienė būdavo ypatingai iškilminga, jie į nieką niekuo nemėtė, neburnojo , tvarkingai, tyliai, TAURIAI ir švariai, kilniai ir žmogiškai atliko sūniškąją pareigą. Nė žodžio apie tualetą ar senukų negalias. Santūriai lietuviškai, kaip vertybinis etalonas proanūkiams
Juk kai TIKRAI, nuoširdžiai myli, džiaugiesi kiekviena minute gyvo laiko su brangiausiu žmogumi. Pampersų net nepastebi , su jais tvarkaisi kaip su laimės įrankiais - padėti, pagelbėti atsidėkoti už laiką kartu . Pyktis atsiranda, kai turi daryti kažką, kas nepatinka, kas erzina, kas kertasi su ego tikslais ir norais. Tada ieškai kaltų. Lengviausia apkaltinti bendrą stabą dėl savo egoistinio pykčio, dėl neišgalėjimo susimokėti už gerą privačią priežiūrą, dėl priverstinio įkalinimo . Kaip bokso kriaušę apšaudyti kažką nepasiekiamo, rangu aukštesnio dėl psichinės iškrovos. Japonai taip daužo nemielo boso iškamšą. Teatralizuotieji krikščionys , pasirodo, yra įmantresni - užmėšlina švenčiausiąją ikoną. Neva taip įrodo meilę Dievams, atranda giluminę meilę tėvui. Vajetaujėzusmarija, į kokius marazmus išvinguriuoja ego-proto labirintai!.
Štai "Marvino kambaryje" karšinčio tėvo slauga pateikta poetiškai, šviesiai, MEILĖS, o ne EGO dimensijoje. Vietoj basonų turinio - žaismingi saulės zuikučiai, kaip šeimos vertybes išraiškianti ŠVIESOS GALIA.Kur jau Sirenų komanda atves į repertuarą pozityvą. Cha-cha, menka nusileisti iki holivudo "cukrinių avinėlių", publika nuo gėrio nepašiurps ir nevems, po to -ko gero - pasibjaurės černuchine (juodaskverne ir juodasirenine ) akademinio teatro produkcija, pasišlykštės ir nebeis.
Sirenų piaro skandale sujaudino keli aspektai.
1)Išmatų įvaizdis sapnų archetipuose
2) Fekalijų vaidmuo italų ir lietuvių mitologijoje bei kultūroje, jų skirtumai
3) Kodėl vaidinimas buvo atvežtas į Vilnių
4) Dominuojančio įvykio ir Vilniaus mistinis, dvasinis santykis
Išmatų įvaizdis sapnų archetipuose
Klasikinėje, tradicinėje sapnų simbolikoje išmatos sapnuojamos visada prieš pinigus. Kuo didesnė krūva - tuo didesni pinigai artėja gyvenime. Dieviškoje sapnų architektonikoje parodyta tikroji pinigų vieta žmonių gyvenime : kaip darbo rezultatas, bet š-do vertas, juk gimėme meilei, ne aukso veršio melžimui :)) Skandalo energijas irgi įsuko dideli pinigai. Netikiu, kad kunigėliai ir davatkos ten protestavo dėl vaikų šviesių žvilgsnių ar dėl Kristaus vardo apgynimo,. Kur visi tie protestuotojai, dramaturgai ir krikšč.meno mylėtojai dingsta, susislepia , kai už lango kadien jų Ikonos atiminimas išniekinamas per vaikų ir senelių badą ir šalčius????. Dėl partinių ar Seimo narių algos plaikstėsi muzikė Abramikienė ir "krikščionių krikščionis" LT aviatėvassūnusdievomotina viename asmenyje V. Žiemelis.
Fekalijų vaidmuo italų ir lietuvių mitologijoje bei kultūroje, jų skirtumai
Italų mentale silpnumas, artimųjų slauga tarp keturių sienų yra kaip sakralūs šliūzai. Atskleidžia slaugytojo ir neįgalaus artimojo pralaimėjimą, sielos katastrofą stipriųjų, pergalių raškytojų visuomenėje. Įsivaizduoju, jog italams spektaklis - intymo, ilgai slėptų skaudulių išviešinimas, lyg sprogęs pūlinys, parodantis juos ištižusius, net paniekinančius ikonas akistatoje su šeimos pareiga.
Lietuviams isteriniai suskydimai nešant artimojo kryžių - naujiena, svetimybė, virusas, it kultūrinis drastiškas kirtis per papročių kamieną. Visuomenė savigynoje pasišiaušė. Kruvinasis "aš - žudysiu" brendo verslininkas M.Budraitis su idėjiniu kirvuku, pagaląstu dar per žmonos scenografės J.Paulėkaitės mistinę savižudybę, kirto per pamatinęs lietuvių šeimos vertybes , jas sumėšlino italų eksportiniu svetimkūniu . Elitiniuose festivaliuose, kultūrų dialoguose tokios klaidos - neįsivaizduojamos. Lyg į Meką atvežtum žydžių striptizo šou. M. Budraiti, pabandyk, kad toks drąsus, į Siriją ar Gazos slėnį suvadybinti Kleizmerių stripą , ką?
Kai fanatiškai kamuoja pelno/valdžios/pinigų troškulys, kultūrų dialogas nesvarbus. Svarbiau - pademonstruoti nebaudžiamą valdžią ir didelį didelį FUCK'ą visiems, riebiai pridirbti ant kažkieno ilgai, su meile puoselėtų kultūros pievų.
Purvo, š-do įvaizdis italų mene siejamas su nušviesėjimu, grožiu, jis sutaiko su realybe, žadina jausmus ir stiprina tikėjimą, manau apie tai ir buvo R.Castellucci drama. JIs mygė italams į skaudžiausią , slepiamą jų vietą. Galbūt taip subtiliai išreiškė gėjų meilės fiziologinį rudąjį tragizmą, padėjo ryškią plytelę į mizoginiškos kultūros žydrąjį statinį.
Italas Piero Manzoni seniai, dar 1960-ais siūlė prokto- menininkams gražesnes išraiškos pakuotes |
Lietuvių kultūroje nuogas užpakalis ar išmatos viešumoje veikia kaip Če Gevaros vympelas,. kaip sukilėlių signalas - vienytis, burtis, už kažką kovoti ir kelti revoliucijas. Smagu skaityti, kaip skuba akistatose su itališkomis išmatomis atsižymėti visi, kas tikisi didesnių dividendų ir naudos iš šio skandalo . Graudu, kokie padlaižūnai jaunieji menininkai : ir teatrą gina, ir krikščionims pataikauja: ":čia menas, nesmerkite, jis tikraitikraitikrai apie Kristų, jo nė truputuką neįžeidžia, o taip pašlovina, nepykite". Negi kaulydami kultūros pinigų nepastebėjo, kad pavirto spardomomis nusižeminusiomis kalėmis, vizginančiomis ekstatiškai uodegas dėl būsimo kaulo???? Skandale apsišvietė visi: kas, už ką ir su kuo.
Kodėl vaidinimas buvo atvežtas į Vilnių
Teatras - gyvenimo veidrodis.Švelniausiieji , talentigiausieji Vilniaus menininkai, neturintys veks'inių vilkiškų žabtų, meniškai mazgoja užpakalius seniems italams, vokiečiams, amerikonams. Jų socialinės (ne)savirealizacijos tragedijos vertos rimtos lietuvių dramaturgijos. Kokias tragedijas išgyvena jie, akistatoje su SVETIMAIS ANALIZAIS, žino tik Jėzus ir keturios jų raudų ir kančių sienos. Kiek skaitau jų laiškus-išpažintis, jie nė trupučio neburnoja ant Švenčiausiojo , keikia vien asmeninį silpnumą, kadaisinius klaidingus pasirinkimus ir pagrindinę jų svajonių žudikę - valdžią, nesugebančią pakenčiamai valdyti ir sutvarkyti ekonomikos, tos bendros mūsų šeimų virtuvės
Už poros dienų rinkimai. Ir vėl; teks šluostyti biuleteniais ir padidintais mokesčiais, vienos pusės UK bilietais - užpakalius karšintiems politikos seniams, sisteminių partijų lyderiams. Šluostyti ir girdėti jų atsiprašinėjimus. Vietoj neišvengiamų kaltinimų jiems jau kišamas makiaveliškai, kaip valstybinis narkotikas, Dievo paveikslas ir katalikų bažnyčia - kaip socialinis buferis, kaip valstybės remiamas, populiariausias psichoterapeutas NR 1. Sūnūs , 30-50-ečiai dar mėtys į šventus atvaizdus tuo, kas po ranka pakliūva. Klaidinga , mistifikuota socialinių protestų forma ves į tai, jog pyktyje užraugti jų vaikai susprogdins tą vienintėlį tėvų bėdų kaltininką, jiems jau nebešventą. Kur sprogdinamos ikonos - net Pasaulio galas nebeužsuka, jam ten nebėra ką veikti. Jei
ant scenos kabotų J. Racingerio ar jo pedofilų, V.Putino, B.Obamos ar A.Kubliaus portretas - dramaturgija būtų išties moderniai aktuali, verianti širdį .Fokusuotų teatro lazeriu visuotinį dėmesį ten, kur reikia. Bet... M. Budraitis ir jo komanda - gudručiai patyrę paukštininkai , aukso vištų nežudo
Sėkmingos rinkodaros rezultatas:visi ,susiskaldę pradžioje, krikščionys susivienijo meilėje Kristui ir jo įvaizdžio dovanojamiems beribiams pinigams. Didieji pinigai ir valdžia susivienijo diktatoriniam tautos dvasios jėgainių moderavimui. Sekantis "Sirenų" festivalio finansavimas garantuotas. Bažnyčios frontali, nacionalinė viešų ryšių kampanija pavyko!
R. Castellucci, be abejo, vienas įžvalgesnių Vakarų teatro menininkų. Kaip chirurgas išpreparavo gaišeną, pinigų fekalijomis springstantį juodajį Vakarų teatrą (žinau, yra ir baltasis...) Senukų ir bejėgių slauga tampa pagrindiniu visuomenės DVASINGUMO matu. Kai meilė tėvui tampa kančia ir protestu - išniekinamos kertinės šventenybės, suvarpomos šeimos vertybės, ant kurių laikosi kultūra ir... DNR struktūra PO to logiškai seka ateinančių vaikų cinizmas ir sindikatinis fašizmas. R. Gavelis apie tai įspėjo "Vilniaus pokeryje".
--------------------------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------
------------------------------------------------------------------------------
APSIVALYMAS
A+A J.Paulėkaitė |
Rašydama apie teatro mėšlą susiteršiau vidujai. Kaip apsivalymas atėjo sirietės SUHAIR SIBAI paveikslai. Šventos maldos, nutapytos it išpirkimas, įprasminimas Sirijos vaikų kančių ir Žemės skausmo....
Emocinius laukus , prisilietusi prie naujųjų Sirenų kloakos, išsikuopiau J. Haidno MIšiomis ES- dur.
http://classic-online.ru/ru/listen/28076
O džiaugsmą sugrąžino EN -DEN -DU, nemaraus Šiaulių vaikų ansamblio angelų balsai. Dieve, duok jiems jėgų dainuoti tol, kol išsimieš M. Budraičio prišnerškti juoduliai mūsų visų bendroje kultūros padangėje, meno eteryje ...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą