Nubridus į pievas, gražiąsias lankas

Kas: Jūratės Gedvilienės  tapybos  ant šilko paroda
Kur: galerija "Darijaus papuošalai", Vilniaus senamiestyje  http://www.darijaus.com/
Kada : atidaryta 2012 spalio 5d

SeaJūra.Aguonos . Foto: Agnė Solovjovaitė 

Ketinau Jūratės parodą pristatyti plačiau, menotyriniu kampu. Tačiau  įvykiai taip persipynė  mistiniame sinchronizme, jog  menotyrinį požiūrį nustelbė  karminis- futuristinis-ekologinis..  

Joana Mlacka. Nežinomas sodas

Rinkimų dieną, prabalsavusi,  raudojau vidury plyno išvartų lauko.Tiesiogine, ne perkeltine prasme. Stovėjau priblokšta vidury dirvono. Dar vasarą čia bujojo  reliktinė pieva, ant laukinių obelų lingavo  į saulę perintys reti girių  paukščiai, sustodavo  trumpam atokvėpiui zuikiai, lekiantys strimgalviais nuo  brakonierių ir G.Klimkevičiaus komercinių medžioklių. Lubinų- čiobrelių- sidabražolių pievoje  rinkdavau vaistažoles draugams ir vaikams, rimavau   gamtinių eilių posmus, kuriuos norėčiau palikt po savęs, kaip padėką  Žemės grožiui ir paukščiams.

Joje medituodavau ir  atgaudavau jėgas, atimtas miesto, girdavausi,kad  vaikštau arčiausiai dangaus, Lietuvos Tibete,  vis tik  Lydos plynaukštės vienas aukščiausių  taškų. Kiek klausiau aplinkinių, pieva nearta po karo, nes žemė pernelyg gūbriuota ir smėlėta, kiek iš jos tepripeši  naudos?.... Matyt, net  kolūkiuose  anuomet sėdėjo sveiko proto, normalūs, ne kapitalistai, nekirto  gražių alėjų, vedančių į vienkiemius, saugojo retesnius miškus . Iš lenkų šią pievą išnuomavo ir pavertė ES išmokų įsisavinimo aikštelėmis PAVELAS GRIAZNOVAS, fanatikas staroveras iš Šalčininkėlių..  Išaušo ta juoda diena, kai nesustabdomas fermeris priartėjo prie  mūsų sklypo ribų.

Antiekoart : "Sklypą išnuomavau, ką noriu , tą darau " 

Nino Orlandi. Wooden book.

Antiekoart: "Oj buvo žaliavo lietuvių giria" 

Priartėjo - netinkamas žodis P.Griaznovas  ateina  pas Jašiūnų - Turgelių apylinkių vietinius lenkus ir išsinuomuoja iš jų žemę ES remiamiems pasėliams. Kaip jis tą daro, nežinau, nenoriu jo matyti!. P.Griaznovas - nesustabdomas, nėra nei teisinių, nei žmogiškųjų galių jam įrodyti, kad iš kaimo turizmo , grybavimo ir uogavimo, retų paukščių fotografavimo galėtų turėti ilgesnį ir humaniškesnį, dieviškesnį  uždarbį.  Žemę jis išprievartauja, oj, suaria  griežtai pagal  sklypo planelį, nesvarbu kad joje stovėtų ar alkakmenis, ar senas ąžuolas, ar ją puoštų  retų paukščių perimvietė, dvarininkų sodinta alėja. Jo  atvarytiems traktoriams ir miškarovėms nėra  neįmanomų kliūčių.

Sielvartavau dėl prarasto miško, bene paskutinės pievos apylinkėse, teritorijoje, kur buvo  garsioji P.Bžostovkio PIRMOJI  LAISVOJI PAVLOVO  RESPUBLIKA BAUDŽIAVINĖJE EUROPOJE ,   ir ...keikiau genetiką.Velionė močiutė lituanistė MIchalina, būdama 52-jų  mirė nuo depresijos, neatlaikė  ateitininkės širdis 1953-iais rezistencijos pabaigos ir prievarta į jų namus Vilniaus Žvėryne įkeldintų gėbistų šeimos psichoteroro. Maniausi, nepasikartos, aplenks jos dalios scenarijai. Na gi, ne .Pasikartojo.... irgi depresuoju  ir dėl  lietuviškos nepriklausomybės pabaigos po rinkimų, ir dėl Griaznovo ekoteroro . Tai bent istorinės paralelės!

Eidama sekmadienį  servitutiniu suardytu keliu , nerasdama  nugremžto, išardyto šlaito, glostydama išrautus su šaknimis medžius, kuriuose dar prieš savaitę liuoksėjo voverės ir stukseno geniai   - pasitvirtinau, giminės, kaip ir tautos  istorija kartojasi spirale. Tik priemonės - ne karinės, o ekologinės, ekonominės  - niokoti  imperijos gubernijos žemę, nesaugomą  teisiškai nei miškininkų, nei savivaldos, nei teismų. P.Griaznovas  išgremžia  išnuomotus sklypus švariai,  pedantiškai,  iki menkiausios šakelės, kad kiekviena jo varpa sužaliuotų, kad neduokdie koks ąžuoliukas pakraštėje nesudygtų. Kas apgins LIETUVIŠKO MIŠKO IR PIEVŲ TEISĘ IŠLIKTI  arogantiško kapitalo puolime? Tegu tos pievos būna  bet ko privačioje nuosavybėje. Ką daryti,  kur kreiptis kad jos, godžia ūkiniko valia  nevirstų pasėliais , priklausomai nuo ES  kasmetinių  subsidijų dydžio???? 

         

Štai DARRYL HANNAH  narsioji kovotoja iš  Tarantino "KILL BILL" net laisvoje USA areštuojama už protestus prieš  reliktinio miško iškirtimą Meksikoje . KAPITALO TRANSNACIONALINIAI NASRAI nežino stabdžių ir ribų.  "Laisvoje" Lietuvoje už  eko-protestus būsiu kaip D.Kuolys nubauduota,  galbūt  dar teks  ant kelių šliaužti pas P. Griaznovą ir maldauti pusdykiai nupirkti savus  apsodintus 2 ha, kad išsipirkčiau jo malonę. Negins manęs ir valstybė, kurios rinkimai tampa juokingu  farsu,  skirtu prastumti Nato-Hitachi atominę , net nesigilinant, ar jos reikia, ar yra alternatyvų.

Apie kertamus miškus sužinau iš paukščių savižudžių. Jie žudosi, netekę lizdų su vaikais. Radusi savaitgalį  didesnius sparnuočius, atsitrenkusius į aštrų namo kraigą, žinau, kažkur ir vėl iškirto mišką...Ranka nekyla jų fotografuot, tik paverkiu , nes žinau, kad  šioje Žemėje tapo  vienu mažiau sergančio vaiko padangių angelų, jo sielos ryšininkų. Ir jokie  parduotuviniai GMO kukurūzai  ar grikiai jam nepadės liga apvalyti suaugusiųjų dvasios purvą, įskaitant ir  ekologinius kriminalus.

Saulės Jonaitytės fotonekrologas: "Lietuviški ąžuoliukai  po buldozeriu nelinksta"

NENORIU, kad LIETUVA būtų agrarinė šalis. N -E -N-OR-I-U.Štai vokiečiai jau pabuvo  planine agrarine šalimi, susizgribo,  pumpuoja milijardus į miškų atsodinimą.Žiauru matyti, kaip P. Griaznovo delno dydžio kukurūzai auginami pašarams.  Ar kas skaičiuoja, kiek duodavo  ekologijai, Žemei, etnoso dvasios energetikai liliputinių kukurūzų vietoje  žaliavusios pievos, jų vabzdžiai - paukščių lesalas????????

Sharon Ebert. Lapų kritimas.

Pirmoje piešimo pamokėlėje kaimo vaikų paklausiau: ką norite piešti, balsuojam. Berniukai choru: "medžius".Mergaitės tyliai :" kwietki, gėles"  .  Indigo vaikai piešia ne namukus su kaminais-langais  ir šeimos narius, o gamtą, bendrus mūsų visų didžuosius namus, lopšį-patalą-priebėgą.
--------------------------------------

Dailininkė Jūratė Gedvilienė

Vilnietė Jūratė GEDVILIENĖ  tapo ant šilko  lietuviškas pievas. Jos meninis vardas- SeaJūra.  Per 5 metus, atsidėjusi  vietoj mokytojavimo  tapybai,  ji akivaizdžiai ūgtelėjo  tapo tikra, menininke, kuriančia įtaigius, prasmingus  vaizdinius,  palyginus su būriais  moterų,  išreiškiančių  kūrybingumą įvairiose  egzotinių dailės technikų virtuvėse.

Pirmąsyk pamačiusi jos pievas, likau pakerėta ypatingo, grynai lietuviško, čiurlioniško kolorito, saulės spektro švelnios paletės. Suku nuolat galvą, kaip globalizmo kultūros priespaudoje išsaugoti mažųjų lietuviukų etnokodą. Kalbos nesureguliuosi, prie skurstančios valstybės nepririši . Vienintėlis tautinės tapatybės gaiviklis -  ryšys su gamta, jos ,laukiniais gyvūnais, jų atspindys 100 proc  eko ETNO MENE.
J. Gedvilienės pievos šnara ir rasoja absoliučiai lietuviškoje tonacijoje, budina tą švelnųjį ir tykųjį, subtilųjį, giluminį archainį  donelaitišką-baranauskišką  Anykščių  šilelio skambesį. Nuoširdžiuose šilko paveikslai - laisvi nuo akademinių standartų, klasikinės kompozicijos, taisyklingų šešėlių..Bet... įbridus į pievas, gi nematai smilgų faktūrų  ir žiedų kompozicijų realizmo. Gyvas, subjektyvias pajautas užburia kvapai ir autentiškas vientisas žolynų vandenynas, Žemės rūbas. Dailininkei  pavyko prašnekinti  LIETUVIŠKAS pievas, įamžinti jas originalo kalba. Galbūt todėl, kad jos nelaužė akademijų unifikuotos metodikos. Ji  išsaugojo natūralią gamtinę klausą, bet ir pati, savarankiškai perėmė, įsisavino  senovės olandų peizažo technikas.        

Parodos atidarymo metu draugė tekstilininkė Jurga bakstelėjo į šoną, kol transe meditavau į didžiają , atpažintą pievą, dar nežinodama , kad maniškį originalą tuo pat metu niekina, maitoja ūkininkas:.

- KOdėl jos pievos  lyg po vandeniu, tarsi pro akvariumo stiklą? 

- Nagi jose nėra vabzdžių, žiogų ir gyvybės. JI - Vandenė, jie mato pasaulį kosmiškiau,  nėra  paraidiniai realistai.

Jurga: - Pažvelk į tas raudonas aguonas,  kokios jos 3D,.keistai išsimuša iš bendro kolorito, kaip musmirės. .

Entuziastingai ėmiau aiškinti, koks tai novatoriškas požiūris, lyg 3D inkliūzai  dermingame fone. Kaip originalu ir netikėta.

Po pirmojo rinkimų turo matydama TV ekranuose 3D aguonas- V.Uspaskichą, A.Butkevičų ir R.Paksą ir jau atraudojusi suartą realią  pievą, Jūratės darbus pamačiau gilesniu, dvasiniu kampu .

Jei nieko nekeisime, ateityje lietuviškos pievos vien sapnuosis, pro rūką ir miglas, kaip senelių skraistės. Gyvąsias  primins dailininkų paveikslai. Reliktinės pievos  formuojasi šimtmečiais

Po pirmojo depresinio nuokryčio: "ak  nelabasis ūkininkas,  melsiuosi, kad jį pakąstų Rudnios girios vilkas, ak maskoliškos aguonos, ak globalistiniai grikiai, ak ak ak" , pasidaviau  A +A močiutės istorinėms ir genetinėms programoms: "viskas, laisvė baigėsi, pievų nebėra, mes- nugalėti, nieko nenoriu, nelaisvė - nemiela, širdis jos neatlaikys. 

Išlaisvino iš istorinių spąstų  ir emocinių spazmų  lituanistės , mokytojos žemaitės laiškas:

" Labas, Saule,

Manau, ne vienas kažko panašaus klausė, jau klausė ir galbūt kažkur daugiau mažiau kalbėsite. bet..... Gal ne detalaus kažkokio atsakymo norisi, bet net nežinau..... Niekada per daug nesižavėjau vienu ar kitu politiku ir nepykau iki mėlynumo, kai ir nesąmones krėtė. Bet šįkart - nesuprantu  - IŠSIGANDAU. Garbės žodis, gal juokingai nuskambės - man baisu net žiūrėti į Uspaschiką... Man toookio nejaukaus jausmo joks politikas nėra sukėlęs - kažkas baisaus.... Tokia valstybės galva su tokia morale ir elgesiu net TV ekranuose....

Šiandien skaitau mokinių sukurtą vaizdelį ir.... tikrai geri mokiniai rašo linksmą istoriją, o ten taip vulgaru ir neskanu. Bandau ramiai pasakyti savo nuomonę. Ilgai kalbam - kas yra juokinga, kad juokinga ir grubu - ne tas pats, kad humorą kurti nelengva, bet prajuokinti galima ir nešiurpinant. Suvokia, bando suvokti.... BET,,,, Labai sunku jau apie tai kalbėti, kai jau nebesusivokiu pati - kur juoktis, kur verkti, kai į Lietuvos situaciją žvelgiu.Niūrokai rašau, bet gal nėra taip blogai? Gal čia mano vaizduotė šėlsta? :)

Įtariu atsiribosiu, kiek įmanoma, nuo bet kokių žinių, tik.... sunkiai tai sekasi, kai aplink visur visi dalijasi nūdienos aktualijomis......

Kažkaip niūriai pradėjau jaunaties pradžią, bet.... baigiu šviesią mintele. Lieku nešti savo žibinto, kaip V. Mačernis sakė - kad ir dūžtančiose formose...

Šilto vakaro

A."

SeaJūra. Mano pieva. Foto: Agnė Solovjovaitė

Va taip vėl imsime ir išsigąsime???? Po mokytojos laiško gimė stiprus pasiryžimas irgi nešti žibintą ir aktyviai  veikti: mokytis lenkų kalbos,  praktiškai glaudinti lietuvių ir lenkų  kultūras,  dirbti su kaimo vaikais ir SODINTI. .  Močiutė pasidavė, numirė nuo depresijos. Laisvamanis P.Bžostovkis irgi nulenkė išdidžią  reformatoriaus galvą  prieš rusų imperinius karus, pardavė Pavlovo respubliką su visais bankais ir  trumpam išlaisvntais policininkais-valstiečiais kažkokiems engėjams dvarininkams. Nejaugi neįmanomas kitas scenarijus??? Teks eiti senelio - dvasinio rezistento pėdomis.  JIE KIRS, o AŠ - SODINSIU,  kaip ir jis, sodinsiu skroblus, egles, putinus, gebenes ir sedulas, kursiu lietuviškų tulpių ir vilkdalgių rūšis. Sodinsiu, kol būsiu gyva, kol  paliks vieną Žemės pėdą, kaip Herkui Mantui. Tai - vienintėlė konstruktyvi protesto forma prieš nebaudžiamus totalitarizmo  eko- barbarus.        

Art:SeaJūra. Foto: Agnė Solovjovaitė.