Godunovo pistonas

Kas:M. Musorgskio opera "Borisas Godunovas" (premjera 2008m.)
Kur : Vilniaus akademinis (????) operos ir baleto teatras
Kada:2012/10/25

Pastatymo vertinimas: žemiau kritikos, nerandu žodžių, artimi:"paraša", "kičinė pornūcha".
Režisūra: Mariusz Trelinski   , 1 iš 10.

Mariušas Trelinskis gyvai, nupaparacintas kažkur. 

Vaizdelis. Tai - Jurodivas.

Aprašas:tipo šiuolaikiniai miestelėnai , kažkodėl su 80-ųjų metų apranga išvydę lavoną, užsimano caro, tipo  prezidento(?), Jie  butaforiškai susikala su policajais. Po to ateina elektrikų brigada , jie tiesia laidus, apsimeta  rusų vienuoliais ,o patys duodasi scenoje su prostėmis, jas spardo ir laisto alumi. Anos  kažkodėl apsirengusios  kaip prieškario kabare striptizo šokėjos ir vulgarinasi kaip transvestitai. Laukiau nesulaukiau  kada pasirodys scenoje gėjai, bet jų kažkodėl nebuvo. Atsigulė gale tik sexy berniukas su baltom kojinaitėm. Caro karūnavime visi apsirėdė baltais kapitonų drabužiais, kurie populiarūs vyrų striprtizo pasirodymuose. Caro dukra Ksenija  liūdėjo  mylimojo plika basa, be makijažo, ant  kačių dėžių smėlio,  su second-hand juodu, vienuolišku  maudymuku. Futbolo sirgaliai su firminiais "spartak - čempion"  šalikais dalyvavo šou TV laidoje, kurioje  uždaužė iki mirties carą Borisą, bet jis spėja dar padainuoti apie Tėvynę ir savo kaltę,  spausdamas pomidorų sultis iš  balto švarko viršutinės kišenės. Gale  atsigula ir apsikabina tą sexy berniuką, ir  abu lyg tai numiršta?  Pauzėse Playboy mergaitės-kiškutės  su lenkų turginių blizgalų spalvomis vizgina uodegėles ir nešioja popiergalius su užrašu "Pause" . Operos muzika - kaip fonas, skamba iš  atlikėjų lūpų ne į  veiksmo temą.       

  .....................

  Kas norėtų pamatyti spektaklį, kurio nebėra repertuare, gali  tai lengvai padaryti. Tereikia susirasti kur nors prie  Vilniaus  stoties juodžiausią vyninę ar kitokią chronių skylę,  atsivesti bomžą su caro karūną, prasigėrusį rokerį , paleistą iš psichligoninės (jis bus Jurodivas) ir paleisti  garsiai M. Musrogskio operos įrašą, įjungus Maskvos TV transliacijas su neoninėmis matrioškomis. Vyninės publika skirsis nuo operos statistų tik tuo, kad nedainuoja  O visa kita  atkartos M.Trelisnkio "meninį" konceptą.  

Art.Meredyth Sparks. Roxy.

Regis supratau, kodėl garsus rusų kompozitorius Modestas Musorgskis nusipylęs kiauliškai voliodavosi  baloje. Matyt, jis  nujautė ,kad ateityje  jo genialią muziką maitos lenkų music-santechnikų  brigada, vadovaujama  Mariušo Trelinskio. Komentuoti  pastatymą Vilniuje - per didelė garbė  niekaliukui.

Art: Tamy Ben Tor."The Dance of the Albino Rat" 

Jei ne puikus Sankt- Peterburgo bosas EDEMAS UMEROVAS  būčiau pabėgusi iš britkaus blizgutinio šou jau pirmos dalies pradžioje..Eidama į spektaklį , tikėjausi  prasmingų paralelių su artėjančiais rinkimais. Naiviai įsivaizdavau , jog Vilniaus opera ir jos žmonės  atgaivinę Borisą Godunovą, išreikš atvirą pilietinę poziciją, primins  balsuojantiems vilniečiams rusų carų nuožmią prigimtį, jų  fatališką santykį su liaudimi, nuolankiai meldžiančia  Dievo siųstų rūsčiųjų valdovų,  paskatins giliaus susimąstyti apie valdžios prigimtį apskritai.
Centrinėje ložėje sėdėjo G Kėvišas. Jam norėjau užduoti vienintėlį klausimą: už ką jis taip nekenčia lietuvių melomanų, kad  teršia sceną tokiu jovaliniu  balaganu? Nejaugi mūsų kultūrą nuo Kėvišo patvorinių išsidirbinėjimų gali  vis tik išgelbėti  borisai godunovai, aukštesnės kultūros įgaliotiniai???? 

Jei pastatymu norėta kažkam įgelti, tuomet Vilniaus opera  pati įkrito į srutų duobę, kurią kasė kitiems. Kultūra - bene stipriausias  ginklas, ginantis valstybingumą nuo  svetimų šalių invazijos, nuo kosmopolitizmo. Tačiau laimi dvikovose kūrybinė, aukštoji  kultūra, o ne chuliganiškos, šlykščios  patyčios. M. Trelinskis prikišo į "Borisą Godunovą"   masinių, vimdančių, kurortinių  štampų apie rusus: kruvinas caras, vulgarios moterys, treninguoti gezai, brutalūs futbolo sirgaliai, groteskinė auklė(niania). Gal "Šėpos" teatre smagiai pasijuokčiau kaip iš "luboko".ar kabare kavardako. Tačiau prie dieviškos muzikos prisiūti  net lakioje vaizduotėje  pigaus restorano vaizdelių, deja, man nesigavo...
 


 Pastatymo purve deimantu sublizgo EDEMAS UMEROVAS. It žvaigždė, patekusi juodos skylės magiškan laukan, jis sugebėjo šviesti, užgožti brudą - dovanojo publikai nuostabaus tembro arijas ir finalinę  mirties sceną. Jos nesugadino nei sirgaliai su šalikais nei  ružavos  striptizo pupytės. Užpavydėjau Mariinkos teatro  publikai, turinčiai  laimę klausytis jo šilkinio baritono.

. 
Apie Umerovą web'e: "Edemo Umerovo sodrus, monolitinis balsas, nuostabiai išlygintas per visą diapozoną,  be didesnių pastangų skrieja virš Mariinskio operos orkestro. Jis išsiskiria  puikiu kvėpavimu, nepriekaištinga dikcija. Pasirodė ne tik kaip nuostabus muzikas, sukūręs  išmąstytą ir giliai išjaustą charakterį. Edemui Umerovui pavyko perteikti savo herojaus asmenybės didingą mastą  - tai geba tikrieji Artistai iš didžiosios raidės."   

M.Musorgskis

 Boriso Godunovo vaidmenyje Umerovui pavyko dar daugiau - apginti operą nuo chuliganų, balso ir vaidmens stiprybe - atsverti pastatymo kūrėjų (įskaitant scenografą, kostiumų dailininkę) meninį skurdą.

Edemas Umerovas

Tikėtina, jog M.Trelinskis prisižiūrėjo daug modernių operos traktuočių Vakaruose. Išoriškai sugebėjo pamėgdžioti moderno formas, atkartoti formalų   perkėlimo principą. MOdernios operos inovatyvumo neperkando. Išspausti  bent lašą  naujų interpretacijų,  lygiaverčių dialogų su kompozitoriumi,  istorinių ir metropolių  charakterių paralelių, drįstu teigti,  ne jo gašlioms kiškutėms ir skystiems šalikėliams. .