Kaimo studija' 8: matomos ir nematomos formos

Kada: 2013/11/07
Tema: paprasti, baziniai  gyvūnų šablonai

Išvakarėse žiūrėjau olandų  režisierės Paulos van der Ust filmą "Mėnulio šviesa" (2002).Aktualėjanti tema, kaip ekstremaliose sąlygose susikalbėti. Kino istorijoje olandų mergaitė bandė išgelbėti afganų berniuką, sužeistą narkotikų pervežėją . Apie save jie pasipasakojo mimansu, per kūno vaidybą. Daug strioko patyriau dėl kalbinių barjerų kažkada kinų kaimų užeigėlėse. Kinų kalbiniai centrai  yra kitose smegenų zonose,nei vakariečių. Jie iš žvilgsnių, pirštų kalbos niekaip nesuprato, ką norim valgyti.Žodynėlį, deja, pasiėmiau ne to dialekto. Rodyti vis tas pačias vištas, šmirinėjančias po stalais - įgriso  vis ta pati vištiena, kaip ir ryžiai - į kuriuos baksnodavom kinų valgytojų lėkštėse. Kaip tada būtų pravertusi piešinėlių kalba.

Pamokos pradžioje aptarėme, kur mažiesiems dailininkams gali prireikti aiškintis  greitais grafiniais piešinėliais, savadarbėmis ideogramomis. Stovyklose,kai norės susidraugauti su kitataučiais. O stovyklų ateity bus visokių - poilsio, sporto,vasaros uždarbių, muzikos festivalių, pabėgėlių, koncentracijos. Pasiklydus dideliame mieste irgi pareigūnams piešiniais lengva paaiškinti, ką matei pro nakvynės langus ir iš kur atvykai. Juk stresas dažnai atima amą, kalbos dovaną, o ranka puikiai paaiškina, jei nesurakinta.

Piešėme pieštukais, keliais linijiniais judesiais Vėžlį, Tigrą ir Karvę. Sunkiausiai sekėsi gyvūnėliams sugalvoti vardus, kad įsiasmenintų, nebūtų klonai. Tigras Dominykas. Karvė Barbi ir karvė Sara.Vėžlė Saulaa (mokytojos garbei). Agatos mažas tigriukas užėmė pusę lapo, pasiūliau likusioje sukurti apie jį eilėraštį. Nagi ir sukūrė, vienu įkvėpimu, be Rašytojų sąjungos stipendijos kaulijimo:))) Jie net nesidrovėjo skaityti savos kūrybos eilėraščių garsiai, mat patyčių dvasia mūsų pamokose išsklaidoma  nuo pirmų atomų. Tai - mokytojos, ir tik mokytojos pareiga fiksuoti momentą, kai vaiko nuoširdumas atsimuša į bendraamžių grupės paniekos juoką. Atpažinus patyčios užuomazgas - ją privalu akimoju išsklaidyti, paversti visos grupės kūrybine energija. Pvz::" Cha cha, o Aurelijos karvė pametė dvi kojas." Ne, tiesiog kitos poros kojų nesimato, ji taip stovi, kad kitos - nematomos. Besijuokianti panelė suklūsta, susimąsto ir suabejoja, ar jos keturkojė karvė tokia jau nepriekaištinga :)))

 Agatos eilės:

"Tygry ty lubisc wszystkich
Tygrys ty begasz bardzo silno
Tygrys tiebie wszyscy kochają
I ty zostasz ladnym tygrysiem" 

(vertimas: Tigre, tu myli visus/ Tigre, tu bėgioji labai smarkiai/Tigre, tave visi myli/Ir tu tapsi nuostabiu tigru.)

Dianos eilės apie tigrą Dominiką (rašyba palikta be taisymų):
"Tygar ti jast arandživij į bistrij į krasivij ja ciebe uvažaja."
(vertimas: Tigre tu esi oranžinis ir greitas ir gražus aš tave gerbiu.) 

Edos eilės apie karvę Belą:
"Ty karowa krasiwaja ty danajisz malako ty mukajisz jak princesa"
(vertimas: Tu karve graži tu duodi pieną tu myki kaip princesė)

Jei pasipiktinčiau  it "nusipelnusioji oficiozinė -odiozinė pedagogė" dėl netaisyklingos rašybos ir  imčiau taisyti iškart klaidas,  mergaitės neišdrįstu ateityje kurti ir išsakyti tokių  žavių minčių. Mokytojas turėtų tylomis fiksuoti mokinių klaidas ir iškart sumąstyti būsimas pratybas, kuriose vaikai išmoks parašyti jau teisingai. Kritikuoti galima tik save, kad neišmokiau,  o ne vaiką, kad nemoka.

Karvė Bela mykia kaip princesė

 Aurelija pavėlavo, įžygiavo išdidi, nes tapė mamai paveikslą gimtadienio proga.Šaunu, pirmąsyk teptuką paėmė į rankas prieš metus mūsų studijoje , ir jau paveikslus dovanoja!

Grupė MOcha Girls

Laukdamos, kol ji pabaigs, mergaitės šoko Gangnam style, Mocha Girls grupės šokius. Namuose peržiūrėjau Mocha's, wau wau... Pradinukių žvaigždės? Globalios pedofilijos aštuonkojo čiuptuvai apraizgė ir mūsų mažo gero kaimelio vaikų sielas. Ką galėjau jiems priešpastatyti? Prisiminiau folkloro ansamblio repertuarą.  Bitučių polkos  su mokytoja už parankės mergaitėms patiko labiau nei porno rangymaisi, nukopijuoti iš mochų. Tačiau  kare dėl vaikų vertybių ką gali pamokėlės dukart per menėsį  prieš kasdienes kompines porno šou atakas?  Ogi beveik nieko.

 
Pasirodo, jos dusyk buvo nužygiavusios būriu pas mane, į sodybą, bet nerado. Priekaištavo: "Tavęs ten nebuvo! Nei trečiadienį, nei ketvirtadienį ". Norėčiau būti, tačiau .. kaip suvesti materialiai, ūkiškai mano galimybes su jų poreikiais? Tautų multikultūrinio  dialogo lėšas, skirtas ES programose,  įsisavina popierinėmis  konferencijomis senės socdemės su  egiptietiško sekso gigante aušrina-marina priešakyje. O bevaikė  mėlynoji šalies vadovė šiuolaikinių vaikų  neatidėliotinus kultūrinius poreikius suvokia per pensijinio amžiaus patarėjų  prizmę.JIe sufleruoja suinteresuoti savo ir kolegų prozaikų  makulatūros kaupimu (V. Jasukaitytė),  suburia  kaimo bibliotekose senimą, ne jaunimą, ne šalies ateitį. O reikėtų tiek mažai: mažos apšildomos  valstybinės patalpėlės jaunimo klubui ir kelių savanorių.


Teigiamas  pavyzdys - kaimynystėje, Mikniškėse ( 8km). Rusas,atsargos karininkas Vladimiras su Sorbonos absolvente žmona turi  pavydėtiną  vaikų laisvalaikio centrą. Maskva skyrė jiems lėšų pastatyti  ir puikiai įrengti  modernų namą, kuriame jie ir gyvena, ir kasdien užsiima su apylinkių asocialiais vaikais, juos kultūrina. Turi net amatų dirbtuves, kur berniukai gauna meistrystės pradmenis, pamoko jų girtuokliaujančius tėvus,perima iš  Vladimiro ir sportinio gyvenimo įgūdžius. Mūsų kaimo vaikinukai  teturi  vieną skersinį, kažkoks gerietis tarp liepų įtaisė. Išsirikiuoja po pamokų eilėje, kad ant jo prisitrauktų.

Karvė GinDarė man buvo gražiausia, bet niekas jos neišrinko 

Demokratinė rinkimų sistema, renkant  geriausią piešinį nepasiteisino. Už mano akiai gražiausius niekas nebalsavo. Kaip  ir Eurovizijoje balsavo už drauges, seses, kyšius. Mažosios dvynės susireikšmino, kad dičkės kaulija jų balsų, atidavė balsus Agatai už tai, kad ši  pažadėjo pasupti  ant supynių. Na beveik mūsų rinkimų  ir FB "laikų" modelis, reitinguojantis ne geriausią, o tą dieną  emociškai paklausiausią.

Važiavome į apleistą Vilkiškių dvarą. Eda ten lankė "nuliovkę", parengiamąją klasę. Mama atsiėmė, nes  dvarelyje esą apsigyveno dvasios.Hm,iš kur sužinojo, kad jos ten yra? "Kaip gi nesupranti???! Juška ir orlaidė pačios atsidarydavo." Su  Indigo vaikais tenka rimtai kalbėtis visais, ir anapusiniais  klausimais.Prarasčiau pasitikėjimą, jei  tradicinių akademikų įpročiu pasityčiočiau: cha cha cha, nėra jokių dvasių, mokslu tikėkite, ne dvasiomis. Žinoma, aklas, fanatiškas  įtikėjimas  bet kuo - Kristum, Alachu ar mokslo atradimais - padeda įveikti archaines primityvias baimes, nepastebėti grėsmingų tikrovės reiškinių, įkvepia aukštai iškelta galva  drąsiai prisiartinti  patamsiuose prie medinio  dvarelio su dvasiomis, stūgsančio it siaubo filmuose.

Apleistas, griūvantis Vilkiškių dvaras, kurį valdžia galėtų prikelti kultūriniam  gyvenimui, apvalyti nuo vaiduoklių 

Art: Howard Pyle. From "The Travels of the souls" 

Art: Howard Pyle

Mūsų komandos  pažangos variklis - žinojimai ir realybės tyrinėjimas. Pasidalinau savo žinojimais, kad apleistus namus renkasi savižudžiai, nedagyvenę jiems skirto laiko, savavališkai atėmę Dievo duotą gyvybę. Kad jiems irgi reikia namų pastogės. Kad dvasios bijo ugnies ir šviesos. Turėjau su savimi žibintuvėlį, įdaviau mažiausiai į rankas, kad nebijotų. Vis vien, praskridus šikšnosparniui,jos spiegdamos : "Dvasios, ten dvasios!"pasileido link mašinos. Nesustabdė drąsinimai: mokytoja gi jus apgins, turim ugnies, priešrūkinius žibintus.  Liaudies prietarų baimės -  mergaitiškų isterikų pavidale.


Viena  Valerija tiktų į vaiduoklių medžiotojas, mat šaltais nervais, nešdama žiebtuvėlį, naršė  tolimos šviesos spinduliu po dvarelio frizus.Mašinoje visos šešios baikščiai  dalinosi mamų patirtimis, kaip apsisaugoti nuo dvasių, esą druska - geriausias priešnuodis. Klausė: "Dvasios visai sudega ugnyje, ar kaip?" Ne, ugnis jas atbaido, kaip nematomus drugelius. Jei namuose gyvena žmonės, gaminasi ant ugnies maistą, jei ten dega karšta jų širdžių meilė,  tai ir mirusios dvasios į gyvų namus neužklysta. Na kaip galima laikytis griežto, išankstinio pamokos plano? Pradėjom nuo aiškių paprastų šabloninių  formų, o baigėm nematomo pasaulio kontūrais.