Ko gi reikia klasei?

Art:L. Freud. Reflection with two children 

Kas: filmas "Klasės priešas"
Rež.: Rok Biček
Kada :2004/04/02
Vertinimai:
Menas: 0
Siužetas(scenarijus) : 4 iš 10.
Socialinė aktualija :100 iš 100
http://www.kinopavasaris.lt/filmas?id=1389110370


 Įdomiam scenarijui reikalinga drama. Šiuolaikinėje mokykloje  aštriausios dramos vyksta kas minutę. Tragedijos - šiek tiek rečiau. Galbūt dėl to pasaulio kinematografas telkia vis didesnį dėmesį į mokyklą. Galbūt jauni  scenaristai ir režisieriai  per mokyklinės tematikos filmus gydosi, iškalba atviras  šviežias žaizdas, apmalšina  sunkiai užgyjančius sielos randus, kuriuos. paliko privalomas atsėdėjimas eižėjančioje mokyklos sistemoje.
 Po meniško, jaudinamo  "Pavaduojančio mokytojo" ( Detachment) su A Broudžiu , po įžvalgaus, išmintingo kanadiečių  "Pono Lazaro"  (Monsieur Lazhar) slovėnų mokyklos drama žiūrisi it  neišvaizdus, neįstabus,  paviršutiniškas, lokalus  seniai iškeltų temų aidas. Sakyčiau,  "Gimnazistų" laidos ( buvo tokia puiki, šiuo metu ypatingai reikalinga LRT diskusijų laida) kino versija.  Nepalyginamai  ryškesnis, revoliucingas, įsimintinas, įkvepiantis  13-mečio Martino ir autoritarinio direktoriaus mirtinas, antisisteminis  mokyklinis konfliktas  buvo įtaigiai parodytas  danų filme " Mes nugalėsime" ( "We shall overcome").
http://www.imdb.com/title/tt0425235/?ref_=nm_flmg_dr_9 

Art:Genevive Zacconni (Italia) 

 Neseniai per radiją išgirdau, kad Niujorke per mėnesį nusižudo 8 moksleiviai. Pasirodo, ir  amerikiečiai  neranda receptų, kaip reformuoti vaikus gniuždančią sistemą, kaip apginti jų trapias sielas nuo aplinkos spaudimo ir smurto. Kiek nusižudo Lietuvoje -  nežinom,  statistika aptarnauja tarybukus valdančius ( įskaitant ir tarybinių propagandistų įsikūnijimus konservatorius). Guodžia, jog čia ne  melancholiško lietuvių charakterio, ne  vien mūsų žiaurėjančios visuomenės kaltė, o globalūs procesai. Juose reikia vienyti jėgas visiems, kuriant vaikams kūrybinę augimo terpę,  įleidžiant  į mokyklas asmenybiškus, nekonvencialius, herojizuotus mokytojus.

Slovėnų papasakotoje savižudybės istorijoje paguodė iki smulkmenų  atpažįstamos realijos. Ir pas juos lygiai tas pats! Susvetimėję  bendraklasiai nenutuokia,  kur gyvena jų geriausi drauga, kuo jie domisi už mokyklos ribų. Dalykiška mokyklos direktorė gina profesinį  interesą - mokyklos prestižą ir reputaciją.  Per susirinkimus besikapojantys tarpusavyje tėvai buožiškai gina vien savo vaiko pažangumo skaistumą,  kaip stručiai atsiriboja nuo bendrų reikalų.  Teoretizuojanti psichologė  kaip aštuonkojis  dusina, užknisa visus dirbtinėmis schemomis ir  šablonais. Paaugliai  nežino ir nenori žinoti,  ko jie nori  ir ko siekia  gyvenime.

 Jų vienintelis bandymas  tragedijos akivaizdoje susivienyti  ir protestuoti prieš  fašistinės pakraipos mokytoją ir apginti  teisę  į savo jausmus, surasti  kaltus - yra  drastiškai sužlugdomas.Nagi visai kaip pas mus!  Kur jūs, gerasis direktoriau, Rimantai Remeika??!  Jūsų  kaip oro trūksta  ne supuvusioje politikoje, o švietimo sistemoje... kaip unikalaus  pozityvaus pavyzdžio. Štai tokie, kaip jūs, turi būti šiuolaikiniai direktoriai -  kad mokykloje  dingtų patyčios  ir visi vaikai, be išimčių,  skubėtų rytais į įdomius, demokratiškus  mokslo  namus.Juk jūs tai padarėte kažkada..
    

Art: Kalan (Slovenia)

 Scenaristas į filmo herojų lūpas iškaišiojo  degančias, kraujuojančias nūdienos mokyklos problemas. Sena sistema - nepajudinama, joje negera, nesikvėpuoja visiems. Tačiau  niekas nenumano, nežino, kuo ją pakeisti, kokia turi  būti  ta  naujoji geroji mokykla.  Na tikrai ne  A.Landsbergienės  susapnuotoa fantazijų   pasaka. Filmas  asmeniškai buvo įdomus tik tuo, jog  atskleidė: mokytojai priešybės vienodai nepriimtini  klasei, jie abu jos priešai. Ir  liberali, kūrybinga, išradinga,emocionali  auklėtoja Zdenka. Jos modernumo  ir pedagoginio talento nepakako atsidurti greta auklėtinių sunkiausių jų pasirinkimo momentu,  neišduoti jų pasitikėjimo. Dar labiau  nepriimtinas kietuolis kirvis, griežtos  gestapinės disciplinos šalininkas  Robertas, pagrindinis herojus.
2 priešingi poliai visose mokyklose šiandien  tampa nesutaikomais oponentais, kariauja dėl  vaikų auklėjimo pasirinkimų. Zdenkos  - kaunasi   už jų kūrybinę laisvę. Robertai - už tvirtą žinių įsisavinimą ir stuburo formavimą, kareivišką paklusnumą .

Art:Dare Birsa (Slovenia)

Mintys į šoną:  pasisekė mokytis legendinėje Vilniaus 23-ioje vidurinėje ( Ąžuolo). Direktorius ( vėliau nuimtas dėl trispalvės  iškėlimo tualete per vasario 16-tą) subūrė draugėn  spalvingiausius, talentingiausius sostinės pedagogus .  Daugumos jų pamokas prisimenu kaip  nuotaikingus, šposinius  mini spektaklius. Buvo ir nuožmūs, disciplinos manjakai. Jų spaudimo ir kontrolės dėka  iškaliau anglų kalbos pagrindus, algebrą, istoriją. Bet iki šiol smaugia kaltės jausmas, kad  negynėm savų, kad privalėjom  paklusniai tylėti, kai kirviai  viešai ūdė ir terorizavo maištingus, nepaklusniuosius. 
Buvo  psichoterorisčių, sadisčių, charakterio  laužytojų. Tip top kaip mylimos anglų romanistės Miurielės Spark romane apie mokytoją fantomasę, apie diktatorinės pedagogikos neišdildomą  žalą   " The Prime of Miss Jean Brodie". Joms  -aktyvesni ir drąsesni  -  mėginome priešintis: bėgdavome iš pamokų, rengdavome viešas nepaklusnumo akcijas, rizikavome charakteristikomis. 

Buvo ir  - familiarūs, meilūs kaip katinai, gerindavosi ir pataikaudavo neva  savi bičai, bėgdavo  už kampo kartu parūkyti, švelniai apkabindavo per juosmenį ir pakšteldavo į skruostą koridoriaus tamsoje. Tada atrodė - štai , kokie jie simpatiški, kap mus supranta ir palaiko, geresni už tėvus . Dabar  britkinuosi - ko per arti lindo ir įsiteikinėjo, o nieko neišmokė, ko atlaidžiai leido  gerti, narkotizuotis, stūmė į pagundas ? 

Su didžiausia, amžina  pagarba prisimenu  tuos, kurie fanatiškai degė  meile savo dalykui, jį išmanė labiau, nei pažangumo skaičiukus.  Prisimenu linksmą biologę Amebą.  Išmokė genetikos lygčių , nes  jai pačiai buvo jos  įdomios, žaidė ir su mumis. Biologija jai buvo kaip fantastinė lobių sala, net pamokos neužtekdavo - kiek daug su ja apkeliaudavome pažinime.   Neužmiršiu tylenės drovuolės lituanistės. Vietoj  privalomų J.Avyžiaus sovietinių opusų  ir  orfotaisyklių kalimo paskutinėje klasėje "Garla"(Garalevičiūtė)  dėstė neprograminius  ...  "Mažajį princą"  ir M.K.Čiurlionį . Atremdavo   "Žiemos simfonijos" reprodukciją prie juodos lentos  ir liepdavo rašyti rašinėlį  į tai, ką matome, kokias asociacijas  gimdo snieguotų žvakių dailės muzika . Tai buvo jos disidentinis protestas ir  nuoširdi atsakomybė už mus. Ak, mokytoja Irena, kiek daug sutikčiau atiduoti, kad  tik būtumėt gyva ir leistumėt daug daug daug  paklausti apie Mikalojų,kokį jį sau atradote,  perskaityti visą medžiagą, kurią surinkote  meno disertacijai apie jį ....     

"Klasės prieše"  neužčiuoptas mokyklos didžiųjų problemų nervas. Tuo eilinis filmas nedaro jokio didesnio įspūdžio. Per plakatinius veikėjus  yra  karingai  įgarsintos , ištėkštos, išrėktos  savižudiškos švietimo sistemos opos.  Paaugliams patiks, išleis gazą ir užgniaužtą protestą.  Užaštrinta aktuali socialinė problematika. Reikalinga istorija, žiūrimas filmas, ir tiek.