Kada: 2014 05 02
Kur: galerijose "Arka", "Titanikas", Juškos galerijoje
Šeštadienio pirmaeiliuose planuose buvo suskubti į "Arką", peržvelgti Vilniaus tapytojų kasmetinę apžvalginę, iškabintą viso labo kelioms savaitėms.Atėjome pusvalandžiu per anksti, galerija dirba nuo 12-tos. Vienas iš daugelio kabliukų, liudija, jog ši galerija, kaip ir dauguma Lietuvoje, - iškritusi iš šiuolaikinių gyvenimo ritmų, neorientuota į meno mylėtojų dienotvarkes. Pusvalandį laukimo prastūmėm pasivaikščiojimu į "Dailu studiją": reikėjo Winsoro Davy' pilkos plytelės.
Užsukom į Titaniką, gretimais.Waaaau... smagu netikėtai aptikti talentingai parengtą, nepaprastai įdomią , konceptualią šiuolaikinio meno parodą. Pasinaudosiu jos kuratorės Danutės Gambickaitės idėja apie išklotinę. Tradicinio mamos savaitgalio proga siunčiu per blogą išklotinę vaikams in UK. Lai prasieina kartu su mama ir jos mintimis šviežiais Vilniaus dailės maršrutais. Lai biškeliuką užpavydi tėvų turiningam laisvalaikiui gimtojoje padangėje. Tai nebus Saulės recenzijos formatas, o emocinių įspūdžių išklotinė.
1 stotelė: TitanikasVDA meno doktorantų apžvalginė paroda „Išklotinė"
http://www.vda.lt/index.php/pageid/1720/articlepage/0/articleid/2418
D. Gambickaitė, citata : "Matematikoje išklotinė – geometrinio kūno paviršiaus atvaizdavimas plokštumoje, o kaip atrasti ir suprasti išklotinę dailėje ir dizaine? Ar tai meno kūrinio, dizaino objekto, meninio tyrimo paviršiaus atvaizdavimas plokštumoje? Žinoma, meno kūrinys, dizaino objektas ar meninis tyrimas kur kas labiau kompleksiški, tad ir jų išklotinės gerokai sudėtingesnės. Parodoje „Išklotinė“ pristatomos 22 meno doktorantūros studentų tyrimų ir kūrybos išklotinės. 22 meninio tyrimo mikrokosmosai su savomis taisyklėmis ir nenuspėjama vidine tvarka."
Įdomus, nebanalus, metaforiškai daugiabriaunis, polifonizuotas konceptas. Jam rastos adekvačios ( išreiškia temą) erdvinio išdėstymo formos Paroda - išmąstyta, nuodugniai parengta. Todėl - patraukli, mąsli, įsiminina, stipriai mentališkai paveiki. Nors technologinių aksesuarų požiūriu ir kukli, paprasta. Kai idėja - stipri, apipavidalinimas neužkliūva. Dalyviai originaliai, be ŠMC firminio paviršutiniško atsainumo, parengė individualių išklotinių segmentus: anie įvairiaveidėmis raiškiomis nišomis įsikomponavo į bendrą sumanymo visumą
Architektoniškai paroda išties primena didžiulę, per kelis aukštus išskleistą, vienos doktorantų plejados išklotinę. JI - dar kaip visuma, Alma Matter atžalynas, po gimtos Akademijos stogu. Nežinia, koks talento statinys iškils reliame, posdoktorantiniame autorių gyvenime.
.
Sustoju prie Eglės Ušickaitės būsto ekspresyvių drobių-studijos. Šiuosyk jos reflektyvus, dailus tekstas turiningai papildo, įduoda raktą įžengti į tapytojos apgyvendintas teritorijas, pažvelgti į būsto erdvę iš autorinio rakurso. E. Ušickaitės išklotnė inspiravo suskubti nufotografuoti niekaip neparsiduodantį senelio namą Vytauto gatvėje, įdaiktinti brangius prisiminimus, bent eižėjantį fasadą su sulaukėjusiu sodu nupaveiksluot , kol nauji savininkai negrįžtamai neperstatė.
Art: J. Kyzikaitė |
Gili kūrinio mintis: nūdienos smurtą gimdo istorinė praeitis. Sugriuvus imperijai jos vergų palikuonys pradžioje draskosi taprusavyje it laukiniai žvėrys, kol juos sukultūrina (arba ne!) naujai kuriamos nepriklausmos soc. sistemos.
![]() |
Art: Gataveckai |
Algirdo Gatavecko globos namų jaunuolius jau buvau mačiusi. Neišeina jų ramiai žiūrėti, ypač į mergaitę su ružavais kroksais... Aitrina sąžinę: " O ką tu padarei, kad jie turėtų žmonišką ateitį?". Nepriklausomos Lietuvos jauni veidai - pasyvūs, rimti, susikaupę, be svajonių nutviekstų šypsenų. Būsimieji 21 a. kapitalistų vergai, minimalkių atidirbinėtojai, gyveji dvikojai arkliai ( jei mokesčiai nepaleis nuo TVF iskarijotų grandinės smulkaus verslo).
Radau bendramintį dėl balto fono. Baltas lapas - kaip lakmusas, galingiausias šviesos šaltinis, be nuolaidų išryškina vaizduojamo asmens ar subjekto(objekto) vidinę (ne) šviesą, vidinę dvasinę švarą/tyrumą/purvą/sugedimą. Uždedi purvo dėmę ant balto - ji ir vimdo, niekingas taršalas. Iškeli tyrą internato vaiką į baltumo centrą - jis ir šviečia visu savo esybės skaistumu. Sakyčiau, pagautas itin svarbus kontrasto principas, būdingas šiuolaikinės dailės šviesožaismės kompozicijoms. Optinių šešėlių taisyklingas klasikinis išdėliojimas išrodo anachronizmu palyginus su "figūra ant balto".
Mėgiamo Žygimanto Augustino darbų pirmiausiai ieškau bendrose parodose. JIs visada nustebina. Jo įvarialypių paieškų tempai, interesų bekraštė vėduoklė , greita stilistinė kaita užima kvapą - nagi kur dabar menininką neša ryškaus talento sparnai? Sau jį praminiau lietuviškuoju Eduardu Manė (Edouard Manet) . Dėl braižo, meistriškos technikos, spalvinės gamos paralelių Atstovauja pereinamą mene etapą, kai pasauliniai etalonų vektoriai galutinai pasisuka nuo Paryžiaus link Niujorko mekos.
Art: Ž. Augustinas. Donelaitis |
Ir šįsyk provokatyvus, bet ir nuoširdus meninis geimas ilgiau, nei kiti, prikaustė dėmesį. Štai K. Donelaičio rekonstrukcinis portretas ( pagal kaukolę), dar prieš parodontozę, su neįdubusiais skruostikauliais. Čiki piki - pilnos kelnės džiaugsmo klasikams , Salono akademikams, pagal jų ilgamačių reikalavimų kanonus.O avangaradas, šiuolaikinis menas: "Autoportretas ant K. Donealaičio rekonstrukcijų taškų."
Ž. Augustinas. Autoportretas |
Pralinksmino Renatos Tamošiūnaitės "Kriminalizuoto seksualumo" šmaikšti išklotinė. Kaip reikia tokių subkultūrų įprasminimo, vizualių tyrinėjimų! Juk sulig ekonomikos krizių bangavimais jos nyksta, dingsta negrįžtamai materialiso Laiko žymės. Soctinklai ir mass-medijos niveliuoja nišines, lokalizuotas seks ikonas, globalizuoja iki Cyrus ar Pikul monopolinio produkto. Dingsta skonių, tegu ir šiurpių,banditiškų, - įvairovė. Pasigedau kalėjimo meninių dirbinių - apyrankių su plastmasėje įlydytom nuogalėm, raktų pakabukų su erotiškomis širdelėmis.
2 stotelė.Juškos galerija.Jungtinė Lietuvos tapytojų paroda "Figūra, figūros, figūrai..."
http://www.juskusgallery.com/naujienos/kvieciame-jungtin-s-zymiausi-lietuvos-tapytoj-parodos-atidarym/
Juškaus galerija šeštadienį nedirba ( ???`!!!!). Pabučiavom spyną. Nors tempiau ten bendražygeivį ristele: 'Ten pamatysi kitokią, geresnę Moniką Furmanavičiūtę, Titanike ji - nieko ypatingo." Gal ir gerai, kad nepatyrėm apmaudo, persikėlę iš viršutinių, šviesiųjų šiuolaikinio meno pristatymo aukštų į tamsų ) nes erdvės be šviesos !), skubotą,reklaminį garsiųjų tapytojų turgelį. Tik taip galėčiau įvertinti parodą, kurios triukšmingame atidaryme neseniai buvau . Tuomet nepagavau kuratorės prizmės bei atrankos kriterijų. Įdomiausių, mano galva, darbų ji neiškabino, neatsirinko. Nemaloniai užkliuvo ir kičinis rinkodaros amerikonizmas, disonavo su Vilniaus kultūrinėmis tradicijomis. Valstijose kiekvienas provincijos skudurų kioskas reklamuojasi kaip žymiausias pasaulio butikas. Viso labo šeši vilniečiai tapytojai - ir jau žymiausi???? Žymūs, garsūs - taip. Bet "-iausi" juos išstato pajuokai kitų, ne mažiau žymesnių, kolegų fone.
3stotelė. Literatų gatvė.
http://www.literatugatve.lt/
Apžiūrėjome gal pirmąsyk įdėmiau new-koklius.Užplūdo geriausios emocijos, lyg pro langelį pamojuotų S. Geda, G.Kanovičius, R.Skučaitė . Ak, koks grynų gryniausias vilnietiškas mengatvis (art street). Blizgus intymus, kone interjerinis mažmožis,iš kurio iškyla didžiųjų ŽODŽIO VALDOVŲ VISATOS. Įstrigom ilgiau, susišūkaliodami: "O Grasą matei? Pasižiūrėk, kaip pataikyta į R.Gavelį, į P. Širvį. OOO, ir J. Skablauskaitė yra, įvertinta" . Lipant gatve aukštyn šūksnius pakeitė pakelti antakiai. "O kodėl A.M ? Juk pilkai, kokčiai šlovino tarybinę konjunktūrą... O L-.S. Č. ir L.J. negi jau klasikai? O kas tas V-da??"
Ties tūlu nežinomu Andriumi Jakučiūnu protestas dėl neteisėto bilieto į amžinybę persivertė į vilnietišką toleranciją: tegu kabo visi, kas tik nori, negi gaila? Na ir kas, kad neverti, kad grafomanai, kad nepažįsta miesto asmeniškai.Tarkim, vienas iš Sienos literatų temato, kaip "Kristoforo mieste spįsteli saulė, kur Dievai įspriegia ir pamiršta ." Filologo žodynų metastazės:))))
Tegu kabo, jei lAimės autoriui daugiau įsprūsta garbėtroškos užantin:)) Vis gi liūdna, kad unikalus europinis Klasikos projektas išvirto į liaudies pageidavimų koncertą. Šimteriopai nuvertėjo, neprilygs ateity Per Lašezo kapinėms-muziejui ar Holivudo žvaigždžių alėjai. Nors ką gali žinoti, gal po šimtmečio čia ( ne kitur) supermamų augintiniai plūs padėti gėlių prie Beatos kokliaus su samčiu mengatvyje? Gal virtuvės tretinė pop beletristika čia taps neužilgo elitiškiausiu literatūros žanru? Portalai , kaip įprasta pelno tvirtovėse, pasirūpins bliūdaraščių pauliųandriųbeatų išdidinimu viešoje kultūros erdvėje iki klasikų :))
Vilniaus Antakalnio kapinėse į rašytojų kalnelį juk lipam ir lipsim atiduoti pagarbos didiesiems. O A. Butkevičiaus A+A įblatintas pakeliui sūnus liks lipantiems nežinomu.Nors galėtų sulaukti deramo dėmesio autolenktynininkų memoriale. Matyt, tėvas dėl miglotų dioptrijų kažką supainiojo, ne ten duobę iškasė. Pasitaiko nesusipratimų. Kažkam kvailai spįsteli, ir įspriegia antkapį ne ten:))))))
Pakeliui į Arką įsidiskutavome apie Jurgį Kunčiną. Eilinį sykį pamėginau suvilioti literatūros ekspertą, alergišką šiuolaikinei lietuvių literatūrai. Bandžiau pareklamuoti, įskiepyti "Tulos" autorių : "Juk tau patinka G. Grasas ir R.Bolanjas? Štai ir Jurgis ne ką prastesnis. Jo apysakose liko dalis gyvo, sąstingio laikų Vilniaus. Įamžino Užupio dvasią , dėl to anksti ir sudegė miesto energijos gabalą sukeldamas į žodinį tekstą . Čia ne juokas - širdimi Vilnių įamžinti ."
Pakeleivis skeptiškai kraipė galvą : "Gal man G. Graso užteks?" . Įsižeidžiau, lyg apspjauta. Teko perpasakoti smulkiai J.K biografiją ir improvizuoti kelis gabalus iš Tūlos. Arką pasiekėme aptarinėdami U. Eko viešą laišką G.Markeso (džiazuojančio , supopsinto, sufolklorinto Folknerio) atminimui.
4 stotelė.Arka.Metinė apžvalginė Vilniaus tapytojų parodaLAISVĖS SPALVOS
http://www.arkagalerija.lt/2014-03-laisves-spalvos.html
Ieškoti Arkoje konceptų - tuščia to. Jos išskirtinumas - vardai ir gyvas , įdomus miesto dailės pulsas. Už šiųmetinį sausio jaunųjų "Baltą lapą" - didžiulis pliusas ir respektas. Ištiesė ranką besistojantiems ant kojų talentams . Gerosios mamos. Minusas - per trumpas eksponavimo laikas. 2 savaitės - kriminalas. 2 mėnesiai - padoriau, garantija, kad nepražiopsosim įvykių sukūriuose ir kelionių makalynėje.
Art: D. Kasčiūnaitė. Kamuolio magija |
Art: D. Kasčiūnaitė. Kamuolio magija |
Patiko, ilga stovėjau prie G. Vitartaitės "Žalių pievų", prie J. Mielienės "Aukštaitijos pakrovos" , prie dailininko A. K " Kompozicijos" ( pavardės užrašuose neįskaitau,neatgaminu, bukleto nebuvo parsinešimui , webe neišvardyti autoriai pasitikslinimui, net nubėgt nėra kaip - nes paroda jau baigėsi).
Art. D. Mažeikytė |
Kai gyveni ant šaknų, vietos syvai duoda mintis, tėkmę, augina ir atveria horizontus. Pasaulinio lygio, neišmatuojamos vertės darbai.Būčiau mecenatė - visus supirkčiau ir sėdėčiau kaip ant aukso puodo.
Dalia Mažeikytė.Runiškoji atmintis |
D. Mažeikytės paveikslai nepaprastai muzikalūs, garbinga MKČiurlionio ieškojimų ir idėjų tąsa. Kiekvienas jų vertas meditavimo ir gilesnio perskaitymo - tiek jose visko iškalbėta apie mūsų praeitį, dabartį, ateitį.
Dalia Mažeikytė. Rutulio Magija. |
Stipriausi j - 2008-2013 metų darbai. LIudija lietuviškos tapybos kūrybines versmes ir galias, apie kurias nesustodama triūbiju. Va, štai tokia dailė turės augančią vertę ateičiai, o ne formaliai abstraktūs, iš riboto, dalykinio proto išsunkti koliažai ar ekspresyvūs pakeverzojimai pagal nuotaiką . Tokio spalvos suvaldymo ir meditatyvaus pajautimo išmoko ne akademijos, o asmeninis dvasinis kelias, kai nepaliaudama ieškai - kas Viršuje? Kas veda? KOl pagaliau išnyksta , išsitrina iš pasąmonės dirbtiniai Kristaus-Angelų įspraudai-vaizdiniai. KOl pagaliau ateina tikroji beribio pažinimo laisvė, neatsiejama nuo stiprių gamtinių pojūčių . KOl pagaliau užlipi viena į neregimo Pasauli medžio viršūnę, kurioje permainingai skamba beribė dieviška Visatos polifonija , kur teptukas paklusniai išreiškia ČIAir DABAR akimirkos išgrynintą TRAPŲ, nepasikartosiantį skambesį. To skambesio akorduose nebėra, išnyksta individualių veidų skirtumai , o tik MIro piktogramų, runų bendras , kintamas piešinys.
Dalios Mažeikytės skirtingi periodai, dabarties kūrybinis sprogimas man asmeniškai įkūnijo LAISVĖS SPALVAS. Okupacija - autorės juodai balta grafika, statiškos stoiškos, tarsi užšalusios lede formos, intravertiškas kapstymassis savyje, uždarame asmenybės pasaulyje, atsiribojus nuo svetimo oro, jėga diegiamos kultūrinės erdvės vaizdinių, jėga primetamų svetimų palečių. Laisvė išryškina ir mene spalvas,kvapus. Joje laisva bendra mūsiška dvasia pamažėle iškyla "Rutulio magijoje" gyvu vaizdiniu kaip vos spingsintis , kol kas dar blausus šviesulys-švyturys.
5 stotelė. k/f/"Pusryčiai Plutone"
Po D.Mažeikytės atrastų pasaulių ir viršukalnių būtų šventvagiška klauptis ravėti daržo. Bendru susitarimu dieną pašventėme aukštoms materijoms. Pabaigiau žiūrėti pradėtą Neilo Džordano poetinę komediją inteligentams "Pusryčiai Plutone" . Įstrigau ties epizodu, kur transvestitas Patrikas, pelnaspaudžio šoumeno užhipnotizuotas, beviltiškai ieško mamos, apsipila ašaromis "mama, tave radau", transe grabalioja atsitiktinius žiūrovus, stulpą, garsiakalbį. Naktį ši scena stipriai sujaudino, išjungiau filmą. Užmigau su geliančiomis mintimis - lygiai taip pat, po močiutės mirties visą gyvenimą ieškau šiltos nuoširdžios mamos, kuri be išlygų suprastų, priimtų. apkabintų ir gal net paglostytų. Kiek kompensacinių pakaitalų buvo atmesta, kiek laiko skirta didžiausiam psichobrendui, Vatikano produktui - Marijos maldoms. Vis vien tikros, žemiškos mamos ilgesys - neišdildomas, nepraeina, gelia.
6 stotelė. Belmonto sodai
Dailės įspūdžių kristalizavimui pasirinkome Pūčkorių piliakalnio žydinčius maršrutus. Sulaukėjusiame Belmonto obelų sode kažkada paleisdavome vartytis kūlvirsčiais mažylius vaikus ir patys , išvargę nuo tėvystės pareigų, ganydavom žolėje debesis ir medituodavom. Ten ypatinga aura, Vilnelės posūkių lūžiai ties Pūčkorių atodanga, unikali seno sodo magija. Gyvi pavasarinio žydėjimo paveikslai. Prigludau prie Motinos Gamtos. JI - materiali,tikra, myli, ne vaizduotės abstrakcija.
7 stotelė . Maksimos konditerijos skyrius.
Grįžtant namo mirtinai užsimaniau saldumyno, lyg mamos pieno. 2 šokoladiniai pyragaičiai su vyšnių įdaru, dietos pradžios proga . O kaip kitaip? Vieną prarijau mašinoje, pasiskaičiavau kalorijas, gaila, bet antrą gardėsį teks skubiai kažkam dovanoti. Galvoje sukosi - pirmam sutiktam vaikui.
Pirmi sutikti tarpduryje - skastaveidžiai vaikinai mormonai iš Amerikos. "Mes jums papasakosim.." .... Man nereikia pasakoti , ir taip žinau, irgi misionierė, galiu link savo dievų juodu akimoju pakreipti. Stovėjome trise išsiviepę. Aukštesnis priminė iš veido nepasiekiamą sūnų, kuriam negaliu išreikšti gyvai jausmų, padaryti pusryčių, tiesiog pasigrožėti. Kažin, o kur mormonų berniukų mamos? Ėmiau klausinėti, iš kur jie, kur mokėsi, kur taip švariai pramoko lietuviškai?
"Ne, man nereikia juodų šventraščių. Juk tikėjimas įrodomas realiais darbais ." - "O kokie jūsų realūs darbai?" , - prisiminė misionieriaus pareigą vyresnis . "Stengiuosi kuo daugiau duoti kitiems. Štai imkite pyragaitį", - pasiūliau impulsyviai . Kostiumuotas berniukas susidrovėjo, nušvito: "Ačiū!Kokia miela , netikėta dovana! Pyragas..Čia tai bent. "
Laimė vėl patirti motinystės pasitenkinimo jausmą...ooo, kad amerikiečiai čia lankytųsi tik su biblijomis,ne su tomahaukais.
8 stotelė . Odesos Pirčiupiai.
FB pašto dėžė užkimšta užsienio draugų klyksmais: ką manai apie Odesos siaubą? Juk tai fašizmas - runiškosios pagonybės gaisrų aidai. Tądien buvau tik mama, ne politikos analitikė. Buvau solidari su padegimo aukų mamomis. Jos neturi tautybės, partinės ar karinės orientacijos, tik - bendrą kraujuojančią širdį, bendrą skausmą dėl bendrų sūnų kančios .Patetiška? Bet motinystė be patetikos ir sentimentų - only Attention!Stot!Lygiuot! Klausyt!Pult!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą