Kas: ekskursija per Vėlines į Jašiūnų dvarą
Kada: 2014/10/31
 |
| Jašiūnų Balinskių dvaras |
"Mums atostogos, Saule, na sugalvok ką nors, kur važiuosim? Mums čia liūdna, vešk kur yra ką veikti!" , - išzyzė ausis Agata.
Išlukštenau pora valandų iš penktadieninio tapymo, kaip darbo pertraukėlę. Subendrinta kryptis - aplankyti baigiamą restauruotą Jašiūnų dvarą Į mašiną sutilpo net 10 vaikų. Primokiau, kad kai sušuksiu " galva" - ant kelių sėdintieji pasilenks ir pasislėps, kad negaučiau baudos. Jei valstybė pažeidžia teisę į neturtingų vaikų kūrybinį lavinimą, vadinasi, ir mes , kaip lygiateisiai partneriai, galime kartais pažeisti taisykles ir gauti tai, kas mums priklauso.
Istorija: Jašiūnų dvaras išsidėstęs Merkio kairiajame krante. Labiausiai ansamblyje išsiskiria rūmai, suprojektuoti 1824 – 1828 metais architekto Karolio Podčašinskio (1790 - 1860). DVaro rūmai yra vėlyvojo klasicizmo pastatas, turintis ir romantizmo bruožų. Rūmai yra dviejų aukštų, stačiakampio plano, su portiku ir lodža.Dvaro rūmai pastatyti Sniadeckių iniciatyva, vėlyvojo klasicizmo stiliumi su romantizmo bruožais. PAgrindinio fasado antrasis aukštas papuoštas 4 dorėninių kolonų portikais. Rūmuose buvo didelė biblioteka, čia gyveno ir lankydavosi M. Balinskis, Jonas ir Julijos Slovackiai, Andrius Sniadeckis, Adomas Mickevičius, Stanislovas Bonifacas Jundzilas ir kiti XIX a. mokslininkai ir rašytojai. Taip rūmai tapo kultūros židiniu.
Valerija pakeliui užminė įdomiausią temą apmąstymams: -O kokią kaukę pasidarei Helovynui?Juk šiandien siaubo naktis! Sėsės - oho kokią baisią iš moliūgo išskaptavo.
Buvau pamiršusi apie vėlinių karnavalą, Sauiną prasmingą,bet Vatikano žiauriai sudorotą keltų tradiciją, kur gyvieji broliuodavosi su mirusiaisiais . prisimatuodami jų kaukes per lapkritinę metų sueigą. Ir Turgelių seniūnijos gyventojams pagal tradicijas priklauso ryškiau minėti garsiuosius Vėlinių turgelius. Ar mokytojui atleistina - pamiršti tradicijas? Pernai juk darėmė studijoje kaukes. Chodorovskio įkvėpimas ragino nepasiduoti stereotipų gniuždančiam sąstingiui.
 |
| Išsigimėlių cirkas |
Maniškių vaikų realus gyvenimas - tikras tamsus Helovynas. Pašalpiniai ir bedarbiai tėvai, kažkieno išaugtiniai padriskę rūbai, alkoholikai degraduojantys kaimynai, žaidimai naktį patamsiuose, bado dienos, nesaugumas, jokių vaikiškų žaidimų aikštelių, jokio bendruomenės švyturio, tuščias dykinėjimas stumiant laiką, šmėkliški pamėkliški tolimi , kažką tuščiai pezantys, nuo realaus gyvenimo atšokę politikai TV ekranuose. Ne tik jų, bet ir daugumos lietuviškoji viešuma tirštai pritutinta išsigimėlių- baisūnų-siaubūnų kaukėmis, su vaiduoklių, kraugerių , numirėlių. zombių, raganų ar gamtos klaidų veidais. Tarytum nužengusiais iš Todo Brauningo ( Tod Browning) , siaubo filmų pradininko, legendinės, uždraustos juostos " Freaks" ( 1932m)
 |
| R. Bogdanas, vaikų žudymo propagandos gynėjas, kuriam menas - juodoji youtubes komercija, maitinanti e-verslininką Vaidą Grincevičių |
 |
| Fotoart: Georg Georgiou. Psychiatric hospital in Kosovo |
 |
| Kažkoks tipas V.G.., kuris gąsdina šizoidiniais tekstais gerus vaikus ir sulaukia už tai nežinia kodėl provalstybininkų pagarbos ir dėmesio |
Vadinasi, gyvendami Helovyno tikrovėje, su mirusiasiais bendrausime žmoniškai, paprastai, gražiuoju, be kaukių, kaip su normaliais - gyvesniais nei aplink šmėžuojatys biologiškai dar gyvi numirėliai. Žmogus be širdies, su užgesusiomis viltimis, socialiai sugniuždytas - nėra gyvas, o smilksta , kiek biomotoras temps.Negi reikia tai statistiškai įrodyti Prietaiso komandai?
Chodorovski: "Jei anksčiau avangardas išreiškė žiaurumo katarsį, tai šiuo metu, kai pasaulis yra žiaurus, būti avangardistu - vadinasi, užsiimti menu, nušviesinančiu ir suartinančiu žmones. Kažkada Tulūzas -Lotrekas, Kafka, Dostojevskis ir Chuanas Rulfas ( Juán Nepomuceno Carlos Pérez Rulfo Vizcaíno, meksikiečių rašytojas, genialaus romano "Pedras Paramo" autorius - S.J.) kelė susižavėjimą, o dabar jie tiesiog neurotikai. Chuanas Rulfo atveda mus į mirusiųjų pasaulį, Dostojevskis - į visiško dekadanso pasaulį, ką jau kalbėti apie Kafką... Šiandien avangardiniu tapo pasaulis, taigi reikia eiti dar toliau, bėgti nuo meno, atspindinčio tavąją neurozę, ir kurti apvalantįjį meną
Jašiūnų Balinskio dvaras - apylinkių elito panteonas. Ir prof. J.Sniadeckio kapas greta. Siekis - lygiuotis į dvaro aristokratų ir akademinės šviesuomenės laisvą mintį, intelektą, inteligentiškumą, nepriklausomybės kovas. Dvaravietė dar nepabaigta restauruoti, gal vasarą priims lankytojus. Darbininkai paprotino palaukti, kol jų vado mašina dings už horizonto, tada apsidairę įleido į teritoriją.
- Ei, ryža, ir visi vaikigaliai taviškiai?, - šūktelėjo helovyniškas sargas.
- Taip, jie maniškiai, - su pasididžiavimu atšoviau.
Vyresnėliai, dažniau susiduriantys su patyčiomis mokykloje, nustėro: - Jis tave įžeidė, prasivardžiavo, kodėl neverki, nepyksti ?
MOkytoja: -Kodėl turėčiau, juk teisybė, esu ryža, ne juodaplaukė. O jei tikrai įžeistų, atsikirsčiau.
Diana: - Ką turėtų kitas pasakyti, kad ant jo užpyktum? Ir kaip jam atsikirstum?
Vaizduotė neišnešė, ką toooookio turėčiau išgirsti, kad užgimtų bent krislas pykčio.Hmm... šią akimirką laikiau rimčiausią, praktinį patyčių prevencijos egzaminą.
MOkytoja: Žinai, kad ir ką jis besakytų, nekreipčiau jokio dėmesio, šaltai šaltai. Mat tie, kurie užgaulioja, yra agresyvūs pikti, kaip Helovyno numirėliai ar kokie onanistai parulskiai . Jie tik ir laukia progos apdaužyti, apspjaudyti gerus žmones. Daužosi pradžioje žodžiais. Jei imsi atsišaudyti, kibs į plaukus, atlapus, skaudžiai primuš. Geriau juos apeiti iš tolo. Tau svarbiau, ką apie tave mano žmonės, kuriuos tu myli. O pašalinių pikčiurnų nuomonę turėtum praleisti pro ausis. Juk puikiai žinai, kad nesi tokia, kokie jie pravardžiuoja, kam veltis į muštynes, nukentėti?Juk apeini iš tolo piktą šunį, taip ir piktdžiugą žmogų apeik.
Ryžos temą uždarėme, bet muštynių ir ašarų neišvengėme. Pamatę vienintelį supamą atrakcioną, vaikai strimgalviais pasileido prie jo ir susipešė ne juokais. O, kaip svajočiau, kad helovyniškas infernalinis projektuotojas, iš 20 restauracijos milijonų skyręs dvaro parkui vieną drambliuką ir vieną gaidžiuką vaikams pažaisti, pasikumščiuotų iki skausmo su jais ant žemės dėl vietos po saule. Gal tada jo makaulėje atgytų žmogiškumo, bendruomeninio mąstymo, viešo intereso neuronų?
 |
| Liūdna vaikų eilė prie projektuotojų Helovyno |
Susirikiavome į eilę , kiekvienam buvo atseikėta po 3 min pasisupti, pareigingai Dianai įteiktas išmanusis , kad sektų laiką. Deja, vaikai nesuvokia eilių , jose nenustovi, jiems norisi žaisti čia ir dabar. Teko improvizuoti su vaikiškais lauko žaidimais . Kilnusis, šviesusis, tikrasis Helovynas Balinskių parke, didžiųjų švietėjų ir kultūrininkų vėlių sugrįžimo vietoje, buvo ekspromtinis ir siautulingas. Ir "trečias bėga", ir "Ali Baba", ir gūžynės, ir salto čempionatas.
Radome nepanaudotų plastikinių vamzdžių, sustatėme iš jų klibias instaliacijas. Na tikrai ne prastesnes už M.Navako kapininį stačiakampį akmeninį bloką, kuriuo kraupau šį rugsėjį meniškame Sibilos ( Latvija) open-air skulptūrų parke. Mūsų menų aiikštelė buvo parko žolė, išmindžiojome ją, įsidūkę, be gailesčio. Negi projektuotojas nesidomėjo, jog visi šiuolaikiniai paveldai ir muziejai pirmiausiai skirti šeimoms su vaikais perduoti tradicijas???? Ir restauracinius sumanymus pirmiausiai reikia derinti prie vaikų poreikių ir suvokimo, kaip tą daro senų seniausiai pažangieji Vakarai . 21 a. smalsuoliai nevaikščios paklusniai už rankytės su krakmolytom apykaklaitėm kaip 18a. liniuotės išmuštruoti pavyzdukai pako alėjomis.
Šviežia patirtis: 10 vaikų grupei būtini 2 suaugę.Aktyvesni pasiima dėmesį patys, o tykesni mažiukai be dėmesio nuliūsta, aikštijasi, jiems atrodo, kad vieniši ir nemylimi, kad jų jausmai - išduoti, paniekinti, kad jie išstumti iš bendro grupės-šeimos emocijų lauko.
Pakeliui atgal nuliūdusių, nepalytėtų ašarojimą transformavome į bendrą dainą. Kokių dainų moka lenkakalbio krašto pradinukai?
- Ar žinote lenkiškų liaudiškų, pamokysit?
Nežino, užtat rusišką pigų popsą užstaugė kaip ir dera per Helovyną, net kelias iš siaubo sudrebėjo. Agata susigėdo ir prisiminė "marš marš Dombrovskį", mudvi vienintelės patriotinę lenkų giesmę težinojome. Lietuvių liaudies dainų lobyno, sukaupto folkloriniuose ansambliuose, neatvėriau. Žmogaus jausmai pirma privalo suskambėti gimtosios prokalbės žodžiais ir dermėmis. Piršti jiems nuo pradžių kitakalbės kultūros pradmenis - smurtinė invazija. Poezijos mylėtojai ir globėjai Balinskiai tokiam barbarizmui nepritartų, pasibaisėtų profašizmo bakchanalija, siautėjančia nūnai virš Europos.
Chodorovski: Būtent šiuo žiauriu laiku ir reikia kalbėti apie poeziją. Metas pabaigti politines revoliucijas ir pereiti prie poetinių re-evoliucijų. Kaip susikūrė teroristų tinklas, taip turi sukurti savo tinklą ir poetai. POezijos dvasia - vienintelė, kuri gali išgelbėti dabar pasaulį.(...) Mes galime pradėti keisti pasaulį, jei liausimės bijoję ir pradėsime kalbėti tai, ką galvojame.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą