Kaimo studija'18: teatro Kalėdinė magija

Kas: Kalėdinis rytmetis kaime ir komedijinis  lėlių spektaklis "Kalėdų Senis Skynimuose"
Kada: 2014/12/27 

Art: Carl Larsson

Tebuvo trys repeticijos.Per pirmąją plėšėmės tarp girliandų karpymo, pjesės skaitymo ir pagaliukų lėlėse įtvirtinimo. Nėra, pasirodo, paprasta  pradurti plastmasinio butelio dugną. Teko židinyje kaitinti žirkles ir atsargiai gręžioti skylutes. Pagaliukams tiko vėliavėlių koteliai. Laimė ir viltis, kad vaikai ne vėliavėles kilnoja, o lėles.  Padalinau kiekvienam atspausdintus lapus su jų epizodais. Lapus ,žinoma, pametė. Pametė ir po 2-os, ir po 3-ios repeticijos.

Per antrąją repeticiją sugužėjo ir tie, kurie nebuvo  pasidarę lėlių ir  negavo vaidmenų . Grupinėse improvizacijose atsirado dar 2 papildomos  veikėjos: Muzikos mylėtoja ir Saldainių pardavėja. Personažus jie  susigalvojo ir pasivadino  patys. Dramaturgės užduotis - veikėjus apjungti nuotaikingu siužetu, artimu jų realybei. Tokios mūsų  bendrabūvio taisyklės - visiška demokratija, be jokio diktato iš viršaus. JIe net turėjo teisę keisti savo rolės  tekstą. Patalpose tąkart  buvo daug vyresnių paauglių, padėjo Boženai karpyti kalėdines baltas snaiges ant langų ir lempų. Trukdė repeticiją  - atiminėjo lėles ir šaipėsi iš  vadinimo. Dvynės užsiraukė dėl padidinto pašalinių dėmesio ir -  palindo po stalu. Jų sceną  teko repetuoti palindus  su striukėmis po stalu. 

Repetuojame su paltais, mat  Šalčininkų meras ignoruoja prašymus  apšiltinti , suremontuoti patalpas 

Ne visi atėjo. Su Agata apsitarėme, kieno vaidmenis  perims , jei kas neateis į premjerą.  Išniro   nežinomos naujokės ir paleido dūdas : "ir mes norime vaidinti, duok mums lėlių !!!" . Jų vyresnės sesės bėgo atnešti iš namų lėlių , su kuriomis mažės miega. Artistės- fuksės irgi palindo po stalu ir mojavo virš jo lėlėmis pagal  K. Agileros "Ledi marmelad'   Repeticija labiau priminė  sportišką vaikų siautulį :  vieni gainiojosi , kad atimtų  lėles iš kiemo berniūkščių , kitos, pasigriebusios aipadą,  irgi po kitu stalu nešnopuodamos žiūrėjo  mėgiamą Jeralašą. Trečia žliumbė, nes pritrūko kantrybės sulaukti savo scenos.


 Tekstų, žinoma, niekas neišmoko, slebizavojome  vis iš naujai printinto  lapo. Pavydėjau  valdingiems režisieriams ar mokyklos mokytojams, kurie turi  stiprių motyvacinių svertų: " Gausi blogą pažymį , nevažiuosi į festivalį, paskambinsiu tėvams, išmesiu iš mokyklos, sumokėsi baudą ."   Beje,  kai visi pasileido  kūliais tarp lentynų labirintų,  pavargę nuo repeticijos pakartojimų,  irgi pirmą ir paskutinį sykį parodžiau savąsias  menkas "galias".Pasiskundžiau  vyriausiajai Agatai :
  
-Turime  kažkaip susikaupti, parepetuoti rezultatui. Negaliu šiaip važinėti, gaišti brangų darbo  ir sveikatos  laiką  vien žaidimams . Jei nesusidrausminsite -   vieną  negražią dieną susirinksiu  priemones, dailės  mantą ir dingsiu, baigsis gerieji cirkai ir įdomybės. Meno studijos čia nebebus. Įsivaizduok - tuščia, dingau visiems laikams.

Ir mudviems su Agata bardzo zimno

Vajetau, kokia gėda, koks nuomaris, koks žemas, primityvus manipuliacinis tai buvo  triukas:((((. Eda, kuriai teko pagrindinis vaidmuo su ilgiausiu tekstu ,aimanavo:  "Saule, tai tu mus vargini. Ranka įskaudo iškėlus  ranką lėlę laikyti ir dar mosikuoti. Ant grindų  sėdėti - šalta."  Galios pranašumais  ir vėl pasinaudojau , kai keli naujokai įsliuogė į mašiną , išstūmę mergaites (jas pavežu pabaigoje iki  kaimo galo ) :" Lįskite lauk,  į dailės pamokas nevaikščiojot ,  lėlių nedarėte, vadinasi, negausite prizo - pasivažinėjimo." .  Nagi,  Makarenkos firminiai pedagoginiai  žiaurumai. NIekadaniekadaniekadaniekada jų nebekartosiu:((((
 
Tarp 2-os ir 3-ios repeticijos apniko niūrios mintys,jog nebereikia jokio spektaklio, nes - vien  bendras vargas,  nesigauna pagal sumanymą.  Jie - per maži  net mažam, prie realijų priartintam vaidinimui . Dar niūriau mąsčiau apie  pačią vaikų  teatro idėją. Maniausi, jog  šiuolaikiniams vaikams teatras -  nesuprantamas dalykas. Gal smagiau būtų šokti ar pristatyti savo pačių kūrybą? Gal svetimi vaidmenys jiems nelimpa ir net yra žalingi? Prisiekinėjau, kad tai paskutinis teatro vaidinimas, kurį kuriu su  jais, ir kad papildomai, kaip meno rūšies,  teatro apskritai šiuolaikiniame vaikų  gyvenime nebereikia. Į panašias avantiūras nebesivelsiu . Vaikams per akis kasdienių  šeimyninių ir gatvės spektaklių  -  atvira siela stebėti  suaugusiųjų virtuvinius skandalus, manipuliacijas ir tarpusavio  naudos  kaukes. Kam dar gadinti  Kalėdines šventes dirbtina vaidyba? 

Trečia repeticija buvo trumpa, be pakartojimų. Neturėjau noro prieš pat Kalėdas kankinti  miltinišku perfekcionizmu.  Bus kaip bus, ekspromtas - irgi teatro rūšis.Nesusirinko  pusė  pagrindinių artistų - dėl ligos ir mokyklinių renginių, kiti prižiūrėjo mažylius giminaičius namuose   Žinoma, niekas neišmoko teksto ir vėl lapus pametė. Padrąsinau, kad būsiu su jais už užuolaidos ir sufleruosiu.  Agata parodė 2 gariūnines  žaislines garso kolonėles , jas  patogu naudoti su USB-raktais . Pasiskirstėme atsakomybėmis  už muziką, susitarėme dėl dress-kodo, kad pasipuošime kaip į balių dėl savęs.
...............................

Premjeros rytmetį paženklino didžiulis Saulės halas Vilniaus  danguje ir grafiška, krasauskiška  kaimo stepių šalna. Gamta  dovanojo tiek meniško grožio, jog  nustelbė paniką dėl fiasko. Netikėtumams  paruošiau  motyvacimę frazę: "Na ir kas, tai pirmas blynas, gali prisvilti ".  Netikėtumai griuvo it domino  vienas po kito.
Pasipuošę  Andrejka  ir  Jarekas prilėkė: " nežinome žodžių, ką mums vaidinti?" Negi išvarysi savus, kurie nelankė repeticijų  :  " Kai gros muzika, šokite kartu su kitomis lėlėmis  laisvai, kartokite jų judesius ir juokinkite žiūrovus."
Eda neatsinešė  net į premjerą savo lapų, abi skaitėme iš vienos,  neturėjau galimybių išeiti iš už užuolaidos ir fotografuoti, filmuoti vaidinimo. JIs liko neįamžintas.Ak, visi svarbiausi istoriniai įvykiai lieka neprotokoluoti.  Agata  užmiršo įrašyti savo muziką, o  lemiamo veiksmo metu  Galaxy Tab 4, tas Samsungo naujasis  kiauliškas košmaras su pakvaišusiu liečiamuoju ekranu,  žinoma, sustreikavo. Neturėjom teisės  kankinti žiūrovo  DJ-ės  bedžiojimų pauzėmis. Įdomiausią 2 veiksmą su  jos DJ juokingais tekstais teko praleisti.

Justės rimta  uvertiūra susikaupimui prieš šventinę  premjerą

Žaibiškai pasikeitė  ir scena, kur  kaimo dailininkė (akt. Aurelija) turėjo komentuoti  vaikų paveikslus. Negalėjau išlįsti iš užuolaidos ir juos rodyti žiūrovams ,dirbau  suflere ir koordinatore. Gavosi improvizuota  plasnojanti mizanscena - paveikslus visi kilnojo pakaitomis su lėlėmis. Ak, ir to nenufotografavome, nes nebuvo laisvų rankų.

Svarbiausia, publika - trys eilės sesių-brolių -močiučių-diedukų  ir pats Turgelių seniūnas juokėsi, skanavo gerų emocijų, interaktyviai įsijungė į veiksmą, griaudėjo plojimais  . BENDRUOMENEI PATIKO ! Meno tikslas - pasiektas ( gaila jo  nematė artistų tėvai,  kažkodėl  neatėjo) . Kalėdų senelis atvyko su suplyšusiomis kelnėmis ( tik vakar pirktomis)  , džinsai mėlynavo pro didelę skylę. Pagal mėlynumą   buvo atpažintas  ir išjuoktas renginio gale, kai pabandė  nepastebėtas atsliūkinti prie bendro stalo. Nagi, išejo kaip išėjo.

Art: Carl Larsson

Kažkodėl visi pamiršo išmoktus eilėraštukus ir daineles , privalomas atsiimant dovanas. Gelbėjau - pakišau kiekvienam  jų pačių tapytus dantukus, kurių kažkodėl niekaip neatsiima dantistė, pamiršusi savo pažadus  vėl apsilankyti mūsų studijoje. Kalėdų senis vaikų piešinius  užskaitė kaip išpirką. 
 
Pirmi metai, kai bendruomenės sueigoje nedalyvavo kunigas.Jį šauniai  pakeitė seniūnas. Jautriai, ne sausai pakalbėjo apie dvasines siektinybes, lietuvių-lenkų tautų draugystę , žmoniškumą, vaikų užimtumą ir šviesią ateitį .  Pasveikino  net 2 kalbomis - ir lietuvių, ir lenkų, nors  buvome tik trys lietuviai. Plotkelius "už draugystę ir ramybę"   visi laužė laisvai dreifuodami  sausakimšame kambaryje, glėbesčiavosi su meile.

Gavau  iš Šalčininkų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės Irenos Šablinskaitės  laminuotą Padėkos  raštą  " Už nuoširdžią pagalbą kaimo vaikams ugdant jų kūrybiškumą ir skatinant meninę veiklą". Vertingesnis už visus ordinus ir medalius kartu sudėjus. Lentynose  pastebėjau įstabų  Rūtos Katiliūtės  žydrąjį albumą, išstatytą parodai. Tai   buvo  tarsi angeliškas palinkėjimas nuo p. Irenos. Užlopė  šviežią širdies žaizdą  dėl kaimynystėje, prieš mėnesį  patėvio išprievartautos 12-metės. Naktimis dėl to ilgai sielojausi.

Rūtos Katiliūtės meno albumas

 R.Katiliūtės  tapybos  mistiškąjį  ciklą, skirtą Rainiams, įsidėmėjau iš pernykštės ŠMC  parodos. JI viena ėmėsi didžiulio dvasinio žygdarbio  -  perlydyti kūryboje jaunųjų kankinių skausmą, įamžinti  žudynių vietą sakraliais vaizdiniais. Galbūt ir mano menkos pastangos vesti vaikus į meno šviesą angeliškai saugos juos nuo smurto ir pavojų? galbūt jų bendra kūryba išsklaidys mūsiško didžiasalio, išdarkyto tarybinio ūkio dažnų  alko-kriminalų juoduosius debesis?        
 
Kita padėka - paslaptinga atsiųsta dėžutė iš Kalėdų senelio su personaliniais palinkėjimais ir dovanėle kiekvienam studijos nariui. Palinkėjimai - J. Marcinkevičiaus eilės lietuviškai.
 Vaikai puolė šaukti: Saule, čia tu, tu atsiuntei, prisipažink,  kas gi žino mūsų vardus?" 

- Žinote, kad nemoku dailyraščio. Taip niekada  gražiai neparašyčiau. Ir  pašto štampas - Šauliai, gal  su Nato naikintuvu  dovanos atskrido? Matyt, ir vėl paukščiai kažkam pranešė, kad Skynimuose gyvena patys geriausi vaikai?          

Jie išties - patys geriausi. Oho, kokie išdidūs stovėjo būriu ir pasitikinėjo besirenkančius žiūrovus, kaip narsiai ai šūkaliojo vaidmenų žodžius, kad  net puskurtėms 100-metėms močiutėms girdėjosi. MOkėmės  per repeticijas  giliai  giliai įtraukti oro į plaučius ir išrėkti frazes. Nagi Stanislavskio pamokymai , kuriuos rengiau stojimui  į teatro kritiką , nenuėjo veltui :))))  Dvynės nesidrovėjo kaip pirmosiose pamokose, net ragino veiksmui pasimetusį kiaurakelnį  Kalėdų Senį. Tylenė kukliioji Dominyka, kurią dar rugsėjį visi nustumdavo į  užribį, solavo  stipriau už, tarkime, Rūtą Staliliūnaitę.

Nuogastavau, jog, išgirdę Kalėdos raginimą : "Lėle, kas tu? Pasirodyk!",  suglums ir neišdrįs pasisveikinti, pasirodyti po vieną viešumoje . Oho, kaip oriai ir  kilniai  prisistatė lėlės - TV Žurnalistė Žana,  NIujorko manekenė, S. Griaznovos draugė Rebeka, Vilniaus DJ, Jašiūnų ledų ir saldainių  draugės pardavėjos,  Garsi dailininkė,  Turgelių policininkas, Skynimų automobilis.   

Art Carl Larsson

Seniūnija dovanojo  bendruomenei šventinį gėrybių stalą - su užkandžiais ir šampanais. Mažieji aktoriai prie jo nesijungė, ištraukė ir mane  drauge pašokti. Prirodžiau įvairių diskotekinių žingsnelių. Klausiau, ką veiks su tėveliais per šventes?

Viena mergaitė garsiai, prie visų jaunųjų šokėjų pareiškė :  - Neturiu tėvelio.      

Žinojau jos šeimos tragediją,  suskubau palaikyti: -  
- Na ir kas? Daug kas neturi tėvelio ir mamos, bet jaučiasi laimingi ir mylimi. Juk tau irgi gera su mumis? Nėra reikalo sielotis dėl to, ko neturi ir kas tau nebepriklauso . Manęs štai  tėvai išsižadėjo, net nežinau - kodėl,  nekviečia nei į Kūčias, nei į Kalėdas. Negi dėl to  save kaltinsiu ar nesidžiaugsiu rytmečio šviesa ir artimųjų meile?

JI  ryžtingai papurtė galvą:  Mano tėtį užmušė.

Art: Carl Larsson

Sutrikau susidūrusi su  netikėtu atvirumu. Nesu pasikausčiusi psichologijoje -  nežinojau, ar  gerai, ar blogai , kai mergaitė, kurios akyse nušovė tėvą,  taip apsinuogina prie bendraamžių ? Atmintyje prasisuko jos  trauminis tapymas -    dygliuotas, per įvairius akibrokštus, isterijas, nekalbėjimus, kaprizus. Šviesios spalvos ištryško tik šiemet, nors kiti  jos ūmių agresijos protrūkių  vis dar prisibijojo .
Vaikų teatro magija užgydė jos  tragedijos žaizdeles  dar stipriau. Prisiminiau simbolinę  sceną iš A.Tarkovskio "Veidrodžio",  kur mikčiojęs  vaukinukas po hipnozės  raiškiai prabilo: " AŠ GALIU KALBĖTI" . Mūsų mažoji parakalbo ne po hipnozės, o po teatro terapijos.Laiminga strikinėjo lygiomis būryje  už  Boženos iškabintos užuolaidos , su savo rankų kūriniais prieš kaimynų-žiūrovų teismą. Jie ploja ir dėkoja, vadinasi, -  nesmerkia jos šeimos, vadinasi,  ji  - nebe atstumta , nebe tiek traumuota, o lygi su bendraamžiais kaimynais. . ĮSTABI  TEATRO MAGIJA!