Kas: filmas "Redirected.", Lietuva
Režisierius. E.Vėlyvis 10/10
Scenarijus: R.Banys 2/10
Operatorius. F. Abukauskas 10/10
Iki 52 minutės - tik tiek dinamiškas sarkastiškas trileris traukia dėmesį. PO to - tuščios apsukos, tie patys pasikartojantys tušti veiksmai "įbėga-pamato-išbėga- taukšt-bum-bum ". Veiksmai be ryšio sugrūsti filmo gale pagal žemiausius holivudinius standartus, kelia nuobodulio irzulį. Mat po 52 minutės siužeto rišlumo nervas - nutrūksta , neveda į jokį tikslą, į jokį trilerio išrišimą, tik tempia laiką iki Kalėdų Senio - rusų tankisto pasirodymo . Pabaiga - kaip lietuvių kaimo vestuvėse, kai visi ieško naršo piršlio, kurį reikėtų pakarti, o nusigėręs piršlys su paruošta virve rankoje geria bruderšaftą su kaimynu rusų leitenantu.
Filmo juodasis kaimo jurgis (džokeris) - Jonas Banys. Sugadino niūruolis rūpintojėlio-moralisto marazmu neblogą sumanymą, kinomanų šventę. Dievinu britų juodųjų komedijų draivą, labirintus, lavonų žongliruotes ir intelektualų šmaikštų , daugiasluoksnį humorą, už kurio slepiasi išprususio scenaristo talentas.
Geriausių anglų komedijų autoriai, užaugę pradinėse klasėse ant Šekspyro, Dikenso, Tekerėjaus, Čestertono, Edgaro Po, ant detektyvo Meistrų KOnan Doilio ir Agatos Kristi raštų, persismelkia kiaurai bent jau elementariomis trivijos struktūromis, siužetų abėcėlėmis . Jose veiksmo galai finale susiaudžia, taškai sudedami ant i be klaustukų ir neaiškumų, nėra paliekami styroti baltais siūlais. Scenarijus - tai autoriaus intelekto ir vertybių veidrodis , blogiausiu atveju - jo profmeistriškumo produktas . Su anglais lyginu, nes angliakalbiai -didžiausia Europos kino auditorija. Nebent filmo kūrėjai orientavosi į masinio nereiklaus rusyno erdves.
Pas Gajų Ričį irgi visi lekia lyg dėl lėkimo, ir pas Martiną Makdonahą septyni psichopatai galėtų broliuotis su Redirected nevykėlių anglų ketvertuku, užklydusiu į Lietuvos kaimelį. Tačiau G. Ričio scenarijų logika - geležinė, charakteriai motyvuoti, su įtikinamomis psichologiškai ir socialiai potekstėmis . Jas narpliotis ir vis dar pavymui kažką įdomaus atrasti - didžiausias malonumas. Malonumas - pažinti ryškius kriminalinių niekšų charakterius, mėgautis šmaikščiais dialogais, o ne jptvtjmtj sutartinėmis. . Anglų juodosios komedijos - tai KINAS. O Vėlyvio sarkastinis etno-trileris - viso labo puikus, talentingo režisieriaus filmas, nepakilęs iki europinio kino dėl primityvoko scenarijaus.
J.Banio scenarijaus veidrodyje kyšo visu gražumu TVARTAS IR KIAULĖ, kurią galbūt vienintėlę marazmatiškai pastebi mumyse. Ji akivaizdžiai tapusi autoriaus firminiu kultūriniu strypu. Kaip kažkada putojo žurnalistine neapykanta žydams, taip šiuosyk išliejo paauglišką tūžmastį ant Lietuvos. Jei bent krislas meilės būtų herojams ir Lithuania'i, galėjo datraukti iki Kusturicos sodrių valstietiškų parodijų. Kyšo iš Redirected ir rusiškų "Šuriko nuotykių" ir "Na palauk" serialų kazarminiai popsiniai šposai ir pasilakstymai. Iki gero kasinio popso filmas, manyčiau, netraukia Perdaug - etno-natūralizmo, kaip Rumšiškių jomarkas, ir pretenzijų į ironiją. Nėra kaip komerciniame Valentinas Vienas nugludinti iki lengvo slydimo ir nėra supaprastinti iki arkliško žvengo komerciniai vartotojų saldainiai - pagrindinis herojus, jo antipodas, kažkieno moteris, reklaminiai automobiliai . Skoto Viljamso nuovokus herojus be raumenų masės postsovietiniam popsui - per inteligetiškas, R Rudoko ar Cololo tipažai būtų artimesni. Deja,iki intelektualių komedijų ribotos J.Banio kūrybinės pajėgos irgi nedatraukė. Anglams visai nebuvo juokinga, - pasiklausinėjau. O anglų humoras - etaloninis kinomanams.Užtat rusai forumuose džiūgauja dėl komedijos , yra tikri, kad veiksmas vyksta pas juos " gimtojoje tėvynėje", atpažįsta tapačius, giminingus kultūrinius autorių kodus. Vėlyvio-Banio šūvis į savus infokare..
MIntys į šoną: Po Redirected susimąsčiau, kas lemia lietuviško humoro aukštąją klasę? A.Ramanauskas - nesiskaito. Chocholų genetiniai juokeliai net angelus , ne tik anglus prajuokins. Irgi turiu kijevietės močiutės įskiepį juokauti ir juokinti aplininius net mirties akivaizdoje,kad baimės neužpultų. Gogolis -viršūnė ukrainiečių humoro, Verka Serdiučka - irgi nemažas šmaikštumo dydis , nors ir šou.
R.Kazlas vertė ir verčia iš koto visus - nuo kaimo babytės iki profesoriaus . J. Baniui taip nesigauna. Kodėl? Manyčiau, žurnalisto neuronų kubatūra yra nesužalota didžiųjų autorių paveldu.R. Kazlą galima dažnai sutikti knygyne - įsisiurbęs fanatiškai į auksinę klasiką . Tas ir jaučiama, didžiųjų humoristų dvasia atsispindi jo replikose, net intonacijose.
Redirected juosta man buvo juokinga, net labai, bet nuo vidurio - neįdomi, prisiverčiau pabaigti peržiūrą persukdama torentuose.. Sveikos psichikos žmogus ir atpažįstamas, jei geba pasijuokti NEPIKTAI iš savęs, iš asmeninių stereotipų. Kaip Simpsonų šeimynėle. JIe - nepikti.. Kaip medikai iš anglų serialo " Tegu kraujas liejasi laisvai.". Ten daug kraujo ir galabijimų, bet irgi nėra pykčio, ir herojai nėra prototipai, autoriai neišlieja į herojus asm. frustruotų nuoskaudų įniršį . Redirected - suicidinio pykčio išrūgos, kažkodėl tragiškai nekenčiamas visas pasaulis, be išimties.
Smagu, kai lietuviški stereotipai filme ne tik išjuokiami , o daužomi banditiškai iš peties. Lygiai taip, kaip filme kapojo radioatorių V. Šapranausko suvaidintas kunigas. Deja, anglų nūdienos charakterių stereotipų perkąsti ir išjuokti autoriams nepavyko. Net jų mafija - sumistifikuota, iš piršto čiulpta, tipažai. visai ne iš gyvenimo, per daug minkštakūniai.
Ką gi demaskavo, groteskiškai ištalžė filmo kūrėjai Lietuvos realybėje? Šauta į 10- ką - su taksistu, jo porininku policijoje, su policijos nuovados tyrėjais, su kaimo jaunikiu ir jo zonderkomanda. Kaimo vulgarioje madonoje Saulėje, turinčioje svajonę būti kino kritike, mielai norėčiau atpažinti save ar kitas svajojančias kino kritikes , kaip stereotipinius tipažus. Bet - žiauriai prašauta su išmone pro šalį ir čia, akis bado dirbtina mistifikacija,
kūrybinė netiesa.
Kaip dauguma miestiečių kino kritikių karvę pirmąsyk pamačiau gyvą iš arti 16-os, stovyklos vadovė vos neišsiuntė su protokolais namo, kai moksliškai jos paklausiau , kaip atskirti arklį nuo kumelės? Galbūt todėl žagriškas Redirected humoras neveža . Per daug natūralistinis, kaip prasigėrusių kaimo traktoristų žiaugčiojimai. Nagi pakikeni dėl nuotaikos iš jų bajeriukų ir svyravimų pradžioje, bet biologinis folkloras ilgam nekabina, atšoka nuo intelekto išvagotų smegenų. Rekomenduočiau J.Baniui skaityti daugiau protingų knygų, gal ateityje ir intelektualai kažką jo o šėpos agitbrigadų scenelėse įžvelgs, įvertins ? Bent A. Greitai-Ramanausko humoro juodojo pirštuko taps vertas. Arba tarptautinius scenarijų rašymo kursus tegu palanko, formatus struktūrinius pagauna, pasimoko, kaip daromos pabaigos. Nagi negalima jų nukirsti ir sujaukti., kad įtūžę kriminaliniai staiga pavirstų klaidžiojančiais pasienio miškų grybautojais.
Lietuviakalbių prostitučių autoriai iš arti nėra matę. Gyvenime jos po griuvėsius nesitrina, dirba su arbatėlėmis ir chalatukais jaukiuose namų butukuose, gerų policininkų globojamos. Daug filme ir kitų išgalvotų, fantastinių elementų. JIe liudija, jog gyvenimą autoriai pažįsta iš FB-ko, ribotai: gal iš kriminalinių kronikų, kriminalnių komedijų peržiūrų, gal iš pasitrynimo dūzgėse baruose ir viešnagės sodyboje kaime. K. Krivicko laidų herojai - įdomesni , juose tiek įspūdingiausios šių dienų kriminalo autentikos ir juodų paradoksų. Beje, Tarantinas gatvę, jos tipažus, naujus trendus tyrinėja akylai kasdien, trinasi po prasčiausios reputacijos barus ir nežinomus roko klubus. J. Banys į tokius neužsuka. Nagi tai ir matosi plika akimi iš laikraštinio sukirpimo siužetų.
I. JOnyno ir K.Saboliaus Lošėjo tipažus sutinku kasdien , nepaliauju stebėtis kūrėjų pastabumu ir realybės išmanymu. O Redirected tipažai nėra kilę nei iš gyvenimo , nei iš komercinių trafaretų, nei iš atskiro, įtaigaus, išmaniosios meninės vaizduotės sukurto pasaulio. Autorių pykčio tulžies molinukai. Lietuviškas kiauliškas pyktis sužlugdo net kastingą - Dž. Darelo hrojus nesiklijuoja esme, išorinėmis charakteristikomis su anglų avantiūristų trijule, jie - neorganiniai elementai, atklydę iš skirtingų filmų. Beje, ir vaidino blondinas prastai
Režisūra - pagirtina. Pranoko lūkesčius.Lietuviai, pasirodo, moka daryti šiuolaikinę žanrinę, formaliai stilingą komediją. Dinamika išlaikyta iki pat pabaigos. Gaila , ji negulė ant įsimintinos, vertos dėmesio istorijos. Scenaristo darbe - kaip ta kiaulės galva kyšojo sovietinio piktdžiugiško, arogantiško baudėjo klišės ir sovietinių charakterių stereotipai. Matyt, vaikystėje prie televizoriaus nuolat prilipęs juos susiurbė?
Režisierius. E.Vėlyvis 10/10
Scenarijus: R.Banys 2/10
Operatorius. F. Abukauskas 10/10
Iki 52 minutės - tik tiek dinamiškas sarkastiškas trileris traukia dėmesį. PO to - tuščios apsukos, tie patys pasikartojantys tušti veiksmai "įbėga-pamato-išbėga- taukšt-bum-bum ". Veiksmai be ryšio sugrūsti filmo gale pagal žemiausius holivudinius standartus, kelia nuobodulio irzulį. Mat po 52 minutės siužeto rišlumo nervas - nutrūksta , neveda į jokį tikslą, į jokį trilerio išrišimą, tik tempia laiką iki Kalėdų Senio - rusų tankisto pasirodymo . Pabaiga - kaip lietuvių kaimo vestuvėse, kai visi ieško naršo piršlio, kurį reikėtų pakarti, o nusigėręs piršlys su paruošta virve rankoje geria bruderšaftą su kaimynu rusų leitenantu.
 |
| Art. S. Eidrigevičius |
Filmo juodasis kaimo jurgis (džokeris) - Jonas Banys. Sugadino niūruolis rūpintojėlio-moralisto marazmu neblogą sumanymą, kinomanų šventę. Dievinu britų juodųjų komedijų draivą, labirintus, lavonų žongliruotes ir intelektualų šmaikštų , daugiasluoksnį humorą, už kurio slepiasi išprususio scenaristo talentas.
Geriausių anglų komedijų autoriai, užaugę pradinėse klasėse ant Šekspyro, Dikenso, Tekerėjaus, Čestertono, Edgaro Po, ant detektyvo Meistrų KOnan Doilio ir Agatos Kristi raštų, persismelkia kiaurai bent jau elementariomis trivijos struktūromis, siužetų abėcėlėmis . Jose veiksmo galai finale susiaudžia, taškai sudedami ant i be klaustukų ir neaiškumų, nėra paliekami styroti baltais siūlais. Scenarijus - tai autoriaus intelekto ir vertybių veidrodis , blogiausiu atveju - jo profmeistriškumo produktas . Su anglais lyginu, nes angliakalbiai -didžiausia Europos kino auditorija. Nebent filmo kūrėjai orientavosi į masinio nereiklaus rusyno erdves.
Pas Gajų Ričį irgi visi lekia lyg dėl lėkimo, ir pas Martiną Makdonahą septyni psichopatai galėtų broliuotis su Redirected nevykėlių anglų ketvertuku, užklydusiu į Lietuvos kaimelį. Tačiau G. Ričio scenarijų logika - geležinė, charakteriai motyvuoti, su įtikinamomis psichologiškai ir socialiai potekstėmis . Jas narpliotis ir vis dar pavymui kažką įdomaus atrasti - didžiausias malonumas. Malonumas - pažinti ryškius kriminalinių niekšų charakterius, mėgautis šmaikščiais dialogais, o ne jptvtjmtj sutartinėmis. . Anglų juodosios komedijos - tai KINAS. O Vėlyvio sarkastinis etno-trileris - viso labo puikus, talentingo režisieriaus filmas, nepakilęs iki europinio kino dėl primityvoko scenarijaus.
 |
J.Banio scenarijaus veidrodyje kyšo visu gražumu TVARTAS IR KIAULĖ, kurią galbūt vienintėlę marazmatiškai pastebi mumyse. Ji akivaizdžiai tapusi autoriaus firminiu kultūriniu strypu. Kaip kažkada putojo žurnalistine neapykanta žydams, taip šiuosyk išliejo paauglišką tūžmastį ant Lietuvos. Jei bent krislas meilės būtų herojams ir Lithuania'i, galėjo datraukti iki Kusturicos sodrių valstietiškų parodijų. Kyšo iš Redirected ir rusiškų "Šuriko nuotykių" ir "Na palauk" serialų kazarminiai popsiniai šposai ir pasilakstymai. Iki gero kasinio popso filmas, manyčiau, netraukia Perdaug - etno-natūralizmo, kaip Rumšiškių jomarkas, ir pretenzijų į ironiją. Nėra kaip komerciniame Valentinas Vienas nugludinti iki lengvo slydimo ir nėra supaprastinti iki arkliško žvengo komerciniai vartotojų saldainiai - pagrindinis herojus, jo antipodas, kažkieno moteris, reklaminiai automobiliai . Skoto Viljamso nuovokus herojus be raumenų masės postsovietiniam popsui - per inteligetiškas, R Rudoko ar Cololo tipažai būtų artimesni. Deja,iki intelektualių komedijų ribotos J.Banio kūrybinės pajėgos irgi nedatraukė. Anglams visai nebuvo juokinga, - pasiklausinėjau. O anglų humoras - etaloninis kinomanams.Užtat rusai forumuose džiūgauja dėl komedijos , yra tikri, kad veiksmas vyksta pas juos " gimtojoje tėvynėje", atpažįsta tapačius, giminingus kultūrinius autorių kodus. Vėlyvio-Banio šūvis į savus infokare..
 |
| Art. Michel Kutcher |
MIntys į šoną: Po Redirected susimąsčiau, kas lemia lietuviško humoro aukštąją klasę? A.Ramanauskas - nesiskaito. Chocholų genetiniai juokeliai net angelus , ne tik anglus prajuokins. Irgi turiu kijevietės močiutės įskiepį juokauti ir juokinti aplininius net mirties akivaizdoje,kad baimės neužpultų. Gogolis -viršūnė ukrainiečių humoro, Verka Serdiučka - irgi nemažas šmaikštumo dydis , nors ir šou.
R.Kazlas vertė ir verčia iš koto visus - nuo kaimo babytės iki profesoriaus . J. Baniui taip nesigauna. Kodėl? Manyčiau, žurnalisto neuronų kubatūra yra nesužalota didžiųjų autorių paveldu.R. Kazlą galima dažnai sutikti knygyne - įsisiurbęs fanatiškai į auksinę klasiką . Tas ir jaučiama, didžiųjų humoristų dvasia atsispindi jo replikose, net intonacijose.
Redirected juosta man buvo juokinga, net labai, bet nuo vidurio - neįdomi, prisiverčiau pabaigti peržiūrą persukdama torentuose.. Sveikos psichikos žmogus ir atpažįstamas, jei geba pasijuokti NEPIKTAI iš savęs, iš asmeninių stereotipų. Kaip Simpsonų šeimynėle. JIe - nepikti.. Kaip medikai iš anglų serialo " Tegu kraujas liejasi laisvai.". Ten daug kraujo ir galabijimų, bet irgi nėra pykčio, ir herojai nėra prototipai, autoriai neišlieja į herojus asm. frustruotų nuoskaudų įniršį . Redirected - suicidinio pykčio išrūgos, kažkodėl tragiškai nekenčiamas visas pasaulis, be išimties.
Smagu, kai lietuviški stereotipai filme ne tik išjuokiami , o daužomi banditiškai iš peties. Lygiai taip, kaip filme kapojo radioatorių V. Šapranausko suvaidintas kunigas. Deja, anglų nūdienos charakterių stereotipų perkąsti ir išjuokti autoriams nepavyko. Net jų mafija - sumistifikuota, iš piršto čiulpta, tipažai. visai ne iš gyvenimo, per daug minkštakūniai.
Ką gi demaskavo, groteskiškai ištalžė filmo kūrėjai Lietuvos realybėje? Šauta į 10- ką - su taksistu, jo porininku policijoje, su policijos nuovados tyrėjais, su kaimo jaunikiu ir jo zonderkomanda. Kaimo vulgarioje madonoje Saulėje, turinčioje svajonę būti kino kritike, mielai norėčiau atpažinti save ar kitas svajojančias kino kritikes , kaip stereotipinius tipažus. Bet - žiauriai prašauta su išmone pro šalį ir čia, akis bado dirbtina mistifikacija,kūrybinė netiesa.
Kaip dauguma miestiečių kino kritikių karvę pirmąsyk pamačiau gyvą iš arti 16-os, stovyklos vadovė vos neišsiuntė su protokolais namo, kai moksliškai jos paklausiau , kaip atskirti arklį nuo kumelės? Galbūt todėl žagriškas Redirected humoras neveža . Per daug natūralistinis, kaip prasigėrusių kaimo traktoristų žiaugčiojimai. Nagi pakikeni dėl nuotaikos iš jų bajeriukų ir svyravimų pradžioje, bet biologinis folkloras ilgam nekabina, atšoka nuo intelekto išvagotų smegenų. Rekomenduočiau J.Baniui skaityti daugiau protingų knygų, gal ateityje ir intelektualai kažką jo o šėpos agitbrigadų scenelėse įžvelgs, įvertins ? Bent A. Greitai-Ramanausko humoro juodojo pirštuko taps vertas. Arba tarptautinius scenarijų rašymo kursus tegu palanko, formatus struktūrinius pagauna, pasimoko, kaip daromos pabaigos. Nagi negalima jų nukirsti ir sujaukti., kad įtūžę kriminaliniai staiga pavirstų klaidžiojančiais pasienio miškų grybautojais.
Lietuviakalbių prostitučių autoriai iš arti nėra matę. Gyvenime jos po griuvėsius nesitrina, dirba su arbatėlėmis ir chalatukais jaukiuose namų butukuose, gerų policininkų globojamos. Daug filme ir kitų išgalvotų, fantastinių elementų. JIe liudija, jog gyvenimą autoriai pažįsta iš FB-ko, ribotai: gal iš kriminalinių kronikų, kriminalnių komedijų peržiūrų, gal iš pasitrynimo dūzgėse baruose ir viešnagės sodyboje kaime. K. Krivicko laidų herojai - įdomesni , juose tiek įspūdingiausios šių dienų kriminalo autentikos ir juodų paradoksų. Beje, Tarantinas gatvę, jos tipažus, naujus trendus tyrinėja akylai kasdien, trinasi po prasčiausios reputacijos barus ir nežinomus roko klubus. J. Banys į tokius neužsuka. Nagi tai ir matosi plika akimi iš laikraštinio sukirpimo siužetų.
I. JOnyno ir K.Saboliaus Lošėjo tipažus sutinku kasdien , nepaliauju stebėtis kūrėjų pastabumu ir realybės išmanymu. O Redirected tipažai nėra kilę nei iš gyvenimo , nei iš komercinių trafaretų, nei iš atskiro, įtaigaus, išmaniosios meninės vaizduotės sukurto pasaulio. Autorių pykčio tulžies molinukai. Lietuviškas kiauliškas pyktis sužlugdo net kastingą - Dž. Darelo hrojus nesiklijuoja esme, išorinėmis charakteristikomis su anglų avantiūristų trijule, jie - neorganiniai elementai, atklydę iš skirtingų filmų. Beje, ir vaidino blondinas prastai
Režisūra - pagirtina. Pranoko lūkesčius.Lietuviai, pasirodo, moka daryti šiuolaikinę žanrinę, formaliai stilingą komediją. Dinamika išlaikyta iki pat pabaigos. Gaila , ji negulė ant įsimintinos, vertos dėmesio istorijos. Scenaristo darbe - kaip ta kiaulės galva kyšojo sovietinio piktdžiugiško, arogantiško baudėjo klišės ir sovietinių charakterių stereotipai. Matyt, vaikystėje prie televizoriaus nuolat prilipęs juos susiurbė?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą