2012 m. kovo 13 d., antradienis

Tarybinė marti

 
Kas:paminklas lietuvių literatūros klasikei J.Žemaitei
Kur: Vilniaus Gedimino prospekte
Autorius: skulptorius P.Aleksadnravičius
Kada:1970m pagal 1950'ųjų eskizą

Jei kas  paprašytų parodyti vienu vaizdiniu, kas yra tarybų valdžia , kokia meninė ideograma viešoje erdvėje ją  pilnutinai išreiškia, nuvesčiau prie Žemaitės paminklo.
Tarybiškesnio už jį Vilniuje, mano nuomone, nėra.Jį išsprogdinčiau kaip didžiausią gėdą. Leninų  ir revoliucionierių  galvos,  komjaunuoliai  Grūto parke - tai  vis svetimos ideologijos  ženklai, lyg svetimkūniai, kurie nei kažkokią įtaką darė, nei nuskriaudė. Žalio tilto kareivėliai - jau  artefaktas, privalomas išlikti, pasaulio turistų masalas nr1. Kaip dar parodysime pasauliui - kas? kokios militaristinės kultūros atstovai  okupavo šalį ir kodėl neįstengėme jiems priešintis?! Tie, kas nori juos nukelti,  -norėtų išsibalinti savo raudoną destrukcinę praeitį, be jokios abejonės. Į svetimkūnį, į jėga įgrūstą  svetimą vaduką, kolektyvinė sąmonė, kultūra  reaguoja kaip į inkliūzą, kaip į dilgėlę, kurią kažkada išravėsi, kai ateis parankus laikas. Žemaitės išravėti ranka nekils, nes sava, tautos šviesa, nors jos "message" atvykėliams, turistams, garbiems svečiams , atrandantiems Vilniaus grožį, yra: baisingai negraži, rūsti, belytė,bekrūtė kaimo boba. 

Anksčiau  to nepastebėdavau, nors užaugau greta, prie Brodo.Į pompastiškai atidengtus paminklus  dauguma reagavo, kaip į valdžios padlaižūnišką įsiteikinėjimą Maskvai bronziniais balvonais. Z.Angariečio kaladėlinis  paminklas buvo kinematografiškai  ryškiai apšviestas. Prie jo prostamento  čiuožinėdamos vaizdavomės ledo šokėjomis, nutviekstomis jupiterių šviesų. Beje, būtent  prie jo, pasimatyme  ant suoliuko draugas menininkas suabejojo, ar pakankamai figūriškas mano biustas, ar nereikėtų kažkaip jo padidinti. Žinoma, kai prieš akis boluoja piramidžių sunkiasvoriai kampuoti marmuro blokai, kyla žmoniškas poreikis  gyvos, maksimaliai suapvalintos  atsvaros - aštriems kampams. .

 Žemaitės stovylos  parkelis skendėdavo tamsoje, ten  paauglės rūkydavome atsipalaidavusios, mat prospektu praeinantys tėvai ir mokytojai mūsų veidų neįžvelgdavo. Taip reiškėsi laisvamanės rašytojos dvasia, pagarbi kiekvieno laisvam pasirinkimui. Architektų Nasvyčių talentas irgi  gelbėjo klasikės modernaus įvaizdžio moterišką reputaciją .Pikta suakmenėjusi moteriškė buvo per didoką atstumą patraukta nuo žmonių, tarsi bėgo, slėpėsi nuo klaidingo vyžotosios būrės įvaizdžio.

P. Aleksandravičius."Stovinti", 1959
P. Aleksandravičius
 Gal  P.Aleksandravičius tik tokias, asesksualias gebėjo vaizduoti moteris?. Nagi, ne!Štai kokias gyvas, gražias ir menines nimfas jis piešė 1959'ais, net būdamas tarybinis profesorius. Vadinasi,  likokūrybiškai  gyvas ir prie tarybų. Bet  kodėl  taip negrabiai išniekino Žemaitę??????? Kodėl pavertė "kampuoto veido diedu su skara"  literatę šviesuolę, kuri skraidė į Ameriką, rengė moterų  suvažiavimus, redagavo Vilniuje "Lietuvos žinias", tankiai lankėsi koncertuose , gyveno aktyvų pasaulietinį gyvenimą. Vis mėginau įsivaizduoti prieškario Vilniaus elitinį susiėjimą, balių ir į jį atlapnojusią rūsčią publicistę. Ji rengėsi tautiškai iš principo,  iš patriotizmo, bet  buvo GRAŽI, išsilavinusi, inteligentiška, jautri, nepriklausomo proto, atvira moderniam menui.
Kyla įtarimų, kad skulptorius 50'ais tiesiog paklusniai vykdė  Maskvos kultūrinių emisarų nurodymus. Jie   taip matė mažos užkariautos tautos iškiliąsias  rašytojas ir tik tokioms - skarotoms liaudies bušmėnėms - leido būti .Atpažįstama rusų arogancija. Kažkada skaudžiai  pliekė per tautinį orumą Maskvos univere vieši komsorgų pažeminimai :" как застраховаться, если представители  отстающих окраин нашего великого края испортят показатели?" . Matyt, pakišo  dailės profesoriui  nuotraukėlę su "atsilikusio krašto atstove' , jis pavyzdingai ir nukopijavo, išpildė paklusniai, kvislingiškai  įsakymą . Dvasine, etine  kalba - išdavė, apjuodino šviesuolę.

Suprantama, kodėl  šokolado "Alionka" stiliaus eskizas praėjo partinę cenzūrą 50-ais, rezistencijos paskutiniame etape. Bet kodėl jį patvirtino 70-ais, kai hipiai  pakankamai laisvai bitlinėjo brodu (gediminke)? Štai čia ir atsiskleidžia tarybinio meno kūrybinė virtuvė. Tvirtino paminklus kremliui  paklusnūs partiniai bonzos, žemiausios kilmės, neturėję žalio supratimo, kaip turi atrodyti  eiliuojanti bajoraitė Julija   Beniuševičiūtė- Žymantienė. Kad liemenėlę  po apsmukusia  Aleksandravičiaus sermėga  ji tikrai neužmirštų užsisegti ir pavargusios nuo bulvių skutimo motkos poza  nesistebeilytų tuščiai į vieną tašką. Juk tik tokias pusamžes moteris savo gyvenime matė griežtą KGB atranką praėję  entuziastingi partinių mokyklų absolventai, intelekto nesužaloti komjaunuoliai, kilę iš  žemiausių patriarchatinio kaimo kultūros sluoksnių.  . Žavuolės inteligentės ,  su baltom  atlasinėm pirštinaitėm, iš Varšuvos parsiųstom  smetonskom skrybėlaitėmis  ir batisto nosinaitėmis  arba spėjo pabėgti į vakarus , arba su pirma ištremtųjų  partija buvo  be eilės pakištos po Sibiro jūrų ledu.    .

A. Kunčiaus nuotr.1988. Lenino (Gedimino) prospektas

 Žemaitė  ginasi pati -  jos parkelyje tapybiškai išsikeroja medžiai, ten - ypatinga džiugi aura, jei užsimerki ir nematai paniekinamai nuskaptuotos  tarybinės bronzines bobos  prieš akis.

Arkadijus Zraževskis " Žemaitės skveras Vilniuje"
 

CITATA iš OFICIOZO:  
 
1970 m. spalio 10 d. Vilniuje, dabar rašytojos vardu vadinamame skvere (Naujamiesčio seniūnija) Žemaitei pastatytas paminklas (skulpt. Petras Aleksandravičius, archit. Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai). Paminklas sukurtas pagal 1950 m. sukurtą nedidelę skulptūrą, kuri buvo kelis kartus padidinta. Autorius daugiau apibendrino plastines formas, suteikė figūrai didesnio monumentalumo. Paminklas sudarytas iš bronzinės apvaliosios (3 m) dalies ir žemo (0,70 m) granito blokų postamento. Skulptūra vaizduoja Žemaitę, sėdinčią su knyga ant kelių. Skulptūra realistinė, monumentali, uždaro silueto, apibendrintų formų. Stambią apatinę figūros dalį pagyvina drabužių klosčių ritmas. Veide perteiktas taurus vidinis susikaupimas. Postamento rytinėje sienoje iškaltas įrašas“ „Žemaitė“ [1, 5, p. 348; 6].




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą