Kur: Vilniaus Filharmonija
Kada:2012/12/19 Programa: LEOŠ JANÁČEK.Siuita „Migloje“
FRANZ SCHUBERT – 4 ekspromtai
NIKOLAJ MEDTNER – Trys pjesės fortepijonui:
„Danza Rustica“, op. 38 Nr. 5;
„Canzona Serenata“, op. 38 Nr. 6;
„Primavera“, op. 39 Nr. 3
SERGEJ RACHMANINOV – Sonata Nr. 2 b-moll,Vertinimai:100 iš 100
Nieko panašaus niekada nesu girdėjusi. Rusų pianistą Nikolajų Luganskį drąsiai galima lyginti su Sviatoslavu.Richteriu. Jie abu - virš bet kokių technologinių atlikimo charakteristikų, taikomų tiems, kas uoliai, užpakaliu mokėsi įvaldyti grojimo technikas ir dirba prie fortepiono. Luganskis ne groja.Jam netinka net apibūdinimas "muzikos atlikėjas".
 |
| Chi. Hassam. Goldfish windows |
Jis būna - lengvai ir betarpiškai - muzikos kūrinyje, nardo laike, perkelia ir klausytojus į kitą erdvę (dimensiją?) , kurioje gyvena jau amžinybės Laike proamžių kompozicijų spiečiai. Rusų kalboje yra tikslus žodis "igratj" na pianino(skripke), reikšmiškai tapatus "žaisti su žaislais" . Žaisti laisvai, kaip tegali laisvas , džiaugsmu trykštantis vaikas , kuriam tituluoti metodistai dar neįkalė, koks jis netobulas, dar neužscementavo jo rankų ir neuždėjo standartinių apynasrių ant unikalios prigimties.
Maskvos filharmonijos solistui pasisekė gimti pas pažangius laisvamanius tėvus mokslininkus. Pamatę, kad jis groja (žaidžia!) penkiametis prie žaislinio pianino išsyk abiem rankom, nupirko didelį instrumentą, pamokė abėcėlės ir paliko jį vieną su natom eiti, skristi į muziką, be muštro ir kontrolės. Jis ir skrenda , nes nebuvo priverstinai mokomas vaikščioti...
Lietuvių kalboje "žaisti" leistina prie pianino tik nesubrendėliams.Visi kiti turi groti arba atlikti, jei nori pelnyti pagarbą . Arba būti artistais, ką nors patraukliai vaizduoti prie instrumento.
Luganskiui nereikia vaizduoti.Jis ramiai atsisėda ir būna su muzika, muzikoje.Kaip mediumas subtiliai, mistiškai sujungia publiką su kompozitorium. Luganskis - genijus, nes daro tai, kuo neįstengi patikėti, kas yra už daugumos muzikinės patirties bei suvokimo ribų..
Paralelės: dukra renkasi tatuiruotes. Suniekinusi jos pasirinktą užrašą "Miracles happen" , anądien aiškinau, jog tik paika vaikystė žavisi naiviais romantiškais sloganais. Su amžium tikėjimas kalėdiniais stebuklais praeina. Kuo daugiau žinai, tuo mažiau kažkuo tiki . Stebuklai pasilieka pasakose ir vaikystės fantazijose.
 |
| Art. Ch. Hassam |
Jo klausant nejaučiamas materijos slėgis, dingsta žemės traukos pojūtis, nėra ne trupučio įtampos ar pirštų maigymo, baksnojimo (pataikys-nepataikys) į klavišus. Virtuozas nežiūri į klavišus, jis žiūri į dangų, kuriame ir yra tikrieji, nematerialūs klavišai:))))Jokių net mizernų klaidų ir suklupimų, bliam-bliamų padrikai ne į taktą, jokių saviraiškos išsidirbinėjimų. Kam laužyti scenos teatrą prieš emocijų vergus, kai galima atsipalaidavus mėgautis kūrinio grožiu? Lyg grotų ne rankomis, o mintimis, be ekpresyvių saviraiškos pasažų. Atvertas plačiai langas į kūrinio erdvę ir užburiantys garsai.
Ne perkeltine, o tikrąja to žodžio prasme rusas užbūrė salę. Nepasiduodu hipnozei, o Luganskiui pavyko apsvaiginti melancholiška Janačeko siuita. Pianistas stebukliniais garsais sukūrė tikros Miglos iliuziją, vėliau išvedė į giedrą, pakaitino kraują žaismingais Šuberto ekspromtais.
Muzika - stipriausia priemonė valdyti jausmų alchemiją, neskaitant natūralių gamtinių 5 pojūčių stimuliatorių: sprangaus kvapo, prieskonių skoninių mišinių . Luganskis genialiai žaidžia, moderuoja klausytojų jausmus, šamanauja prie fortepijono.
Jis groja lengvai ir oriškai, nes gimęs muzikuoti. Genijams nereikia prakaituoti kaip darbo jaučiams šlifuotėse ir aplikacijose. Kas įdomu, tą jie atlieka iškart, be nusiplūkimų, kurie muzikavimą verčia gerbtinu darbu..Genijams dialogai su kompozitoriumi - ne darbas, o - malonumas. Juntama, jos jis mindžikuoja kūrybinėje kryžkelėje, jau išaugo iš impresionistinio romantiko įvaizdžio. Protarpiais jam įprastą lyrišką brizo stilistiką jau permuša aistringi ugniniai žaibuojantys pasažai, kosminė dinamika.. Įdomu stebėti, kaip eižėja jo ankstesnė manieringumo forma ir joje brėkšta šaižios, ekspresionistiškos išraiškos.
Vilniaus apytuštė salė pakilo ovacijoms.Mačiau verkiančių.Ir pati braukiau ašarą per Rachmaninovą, iš nuostabos girdint dangišką, stebuklinį žmogų, su šypsena kuriantį naujus pasaulius vėjiniais muzikos garsais.
Pustuštė filharmonijos salė rodo, kad sparčiai tampame gūdžiu, gėdingu kultūros užkampiu. Kad žurnalistai neanonsuoja visuomenei išskirtinio įvykio.Galbūt jie nežino N.Luganskio? Žino, bet įpratę rašyti tik už reklamą. Nagi pripažinti genijai nesireklamuoja,jų vadybininkai redakcijų neatakuoja, Lt media verslo neremia. Gaila,jog kultūros informatoriams jų menki reklamos procentai svarbesni už kultūros artefaktus, turinčius išliekamąja vertę, už bendrapiliečių aukščiausios prabos dvasios peną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą