Menas pavogti net Kalėdas

Kas:kultūrinis viešas laisvalaikis Vilniuje'2012
Kada:2012/12/25
Vertinimai: 3 iš 10 

Vaikų  tikėjimas, svajonės ir šventiniai lūkesčiai - švenčiausias dalykas. Šventesnis už visas  suaugusiųjų Katedras kartu sudėjus. Viešinu negražų dalyką tik dėl nevilniečių vaikučių tėvų, kad nevežtų per šventes į Vilnių, negriautų mažųjų tikėjimo  balta  sostinės pasaka, nejuodintų  gražiausios šeimyninės metų šventės.

 Pasivažinėti Kalėdiniu Vilniaus baltu traukinuku pasiūlė  studentė dukra, trumpam grįžusi Kūčioms Lietuvon.Tai buvo viena iš bendrų šeimyninių atrakcijų, kurios labiausiai laukėm, radom laiko. Belaukiant prie Rotušės aikštės minia  šeimų su mažyliais vis didėjo. Visi linksmi ir geranoriški. Mūsų tėtis pasakojo ne tik mums, o ir minios kaimynams  apie poliarinius lokius, kaip juos filmuoja nuotolinėmis kameromis, kaip šiurpiai atrodo iš arti plėšrūnas lokys, vienu paglostymu nudobiantis ant lyties išnirusį ruonį.
Panaši šiurpi drama laukiniame mieste įvyko atvažiavus Kalėdiniam traukinukui. Pamačius viso labo  2 mažyčius vagonėlius , jau iš tolo tapo aišku, kad teks užleisti vietas mažyliams. Ką gi, jiems kalėdinės kelionės - pirmaeilės. Ramiai atsisakėm sentimentalios pramogos.  Tačiau per nelaimę atsidūriau  minios vidury. Drąsios šalies tėveliai buvo priversti ( bjauriukų rengėjų valia!) kautis dėl vietos nykštukų vagonėlyje. Maždaug 3 tėveliai garbingai  konkuravo dėl vienos šeimų  kėdutės. 

Viena šeima susipešė. Mama su vaiku ant rankų, spjovė kitai mamai, kuri įsiropštė vikriau pirma. . Apspjautosios vyras ir pagyvenęs tėtis puolė kumščiais ginti šeimos garbę, nusivijo rėkdami "Ar gražu spjaudytis? "  link Barboros Radvilaitės sprunkančią  mamą-spjaudytoją. Mums šventė buvo sugadinta, kaip ir 2/3 kitų nepatekusių, laimė, apsiėjo be kraujo  Gi nelauksi dar valandą šaltyje.Visada lendu  nelaukdama  atomazgos taikyti peštukus. Šįsyk man to neleido padaryti kalėdiškai nusiteikusi šeima: "Einam einam, gi  ir tu  gausi į akį , nelįsk į svetimus konfliktus". Kaip nelįsti, jei ten vaikai?! Šiaip jau  gero spjūvio į veidą  buvo verti tie, kas paleido atrakcioną , visiškai nepagalvoję apie žmones, apie jų srautų humanišką vadybą . 2 vagonėliai sostinei ir jos šventinių svečių būriams? Gerai, kad šią žiemą mažai turistų, o jei jiems tektų spjaudytuis ir muštis? Ot  būtų Fluxus'as 2012, Mekas mirtų iš pavydo  dėl performanso. Ei,lūzeriai vateliai,  pastatykite STOTELĖJE  animatorius ir kažkaip kompensuokite vaikams neišsipildymo liūdesį! Geriau nieko, nei idėja, verčianti žmones gyvuliais, niokojanti bendrabūvio kultūrą sostinėje, ne girios viduryje .

Mąstėme pozityviai  ir, ištrūkę iš mūšio zonos, kūrėme sau šventę toliau. Pasukome link patrauklaus  futuristinio statinio "Kalėdinis miestelis" priešais Rotušę.  Baltos palapinės viduje buvo paprasčiausia  lauko valgykla , užkelta ant scenos pjedestalo ir apstatyta gatvės  žibintais. Irgi išrinktiesiems, ribotas vietų skaičius. Išrinktieji sėdėjo ir žvelgė iš viršaus į plūstančias vidun  šeimų minias.Kartu su minia ir mums  buvo suteikta proga apeiti garbės ratą apie valgančius ir nieko nepešus išeiti. Jokio vaizduotės  stebuklo,jokio meno ir grožio, muzikos ir garsinių šurmulių, didelė komercinė palapinė, kurioje valgė tylomis, rimtais veidais   laimingieji, kuriems pasisekė gauti staliuką.

 Po antro blefo liko paskutinis "kultūringo laisvalaikio"vilties  taškas - Miesto Eglutė. Ji - gražuolė, nors Druskininkų eglės meniniu puošnumu jai pareikštų užuojautą kaip skurdžiai minimalistei. Nagi ir nieko, šventė svarbiau!. Žmonės patys kūrė sau nuotaiką prie eglės , fotografavosi ir linkėjo gerų metų. Mat miesto vadai, deleguoti žmonėms dovanoti šventę, pagailėjo jai vaizduotės, meilės ir rūpesčio. Matyt visas lėšas  prarijo blefinė reklama??? Gerai, kad vaikai patys rado ką veikti, krykštavo ir karstėsi  prie stilingos prakartėlės . Su ilgesiu prisiminiau olandų atrakcionus, jie ūžavo kaip uraganai, bet traukė būrius jaunimo, gavindavo miestą gyvybine energija.

    
 Kalėdų naktį,. laukdama Kalėdų senelio su dovanomis, negalėjau užmigti. Laukimo nerimą ramdžiau  filmu. Naujasis, juodas  Kim Kiduko darbas, pelnęs Venecijos liūtą . "Pjeta.". Apie  šaltakraujį skolų išlupiką,  įsiskolinusių vargšų luošintoją, kuris traiško jiems galūnes, kad jo bosai kreditoriai atgautų pinigus iš draudimo  bendrovių. Toje istorijoje netikėtai atsiranda jo mama-gegutė, slankioja  kaip uodega iš paskos ir teisinasi prieš aukas :"jis nekaltas, čia aš kalta, nes jo nemylėjau, jį palikau tik gimusį.".
Slogi, negatyvo prisodrinta juosta apie blogį, kuris išauga ir tarpsta nemeilėje.
Rašydama šį kalėdinį skundą MIESTO vaikų vardu,  randu daug bendro su Kim Ki Duko ekranine mama  Pjeta. Irgi mėginu nusižeminusiai, pavėluota meile  (už jų mamas gegutes ir alkoholikes) atgaivinti švenčių niokotojų, savivaldybės kultūros klerkų humanizmą: '"Jie nekalti, jų mamos nemylėjo. Jie nesupranta, kad šeimos nepratusios it baltos meškos  plėšriai kovoti dėl kelių vietų atrakcione, kad vaikams reikia šventinių stebuklų, o ne komercinės apgaulės, suvedant į paslaptingą baltą palapinę ir nieko neparodant, kad šeimoms su vežimais ir mazgiais sunku lapnoti per nevalytas  senamiesčio  pusnis...." Negi sunku paleisti pusdieniui  per Senamiestį kelias sniego valymo mašinas ir komandą  kalėdinių klounų??????  Juk Adventas baigėsi !!!Hierarchai leidžia linksmintis" . 

Vilniaus šventinę reputaciją atstatė Vingio kino teatras ir įkvepiantis filmas "Pi gyvenimas". Štai kur dirba komanda, galvojanti apie žmones , apie kultūringą šeimų laisvalaikį,  ne vien apie verslą.