Paryžiaus etiudai' I: Adel Abdessemed'as

A. Abdessemed

Kas: konceptualaus meno paroda "Who is afraid of big wolf"?
Autorius: Adell Abdessemed,  gimė Alžyre, gyvena Paryžiuje  
Kur: Ž.Pompidu centras, Paryžius
Kada: 2012/12/02
Vertinimas : 10 iš 10
http://www.centrepompidou.fr/cpv/ressource.action?param.id=FR_R-adbc4741d3be13d8b9ae7b1870397f&param.idSource=FR_E-e129a69d666efa81bd716f61ba1f4bd6&param.notReturn=notReturn
 Pasišventusio  menininko laukai turi savybę paraleiliai kurti  hepeningus ne tik parodų salėse , bet ir jų  gerbėjų įvykiuose.

Kol parodų lankymo draugas  saugojo vietą ilgiausioje  eilėje  į Pompidu centrą, dairiausi  atradimų po gretimus kvartalus. Wau, štai namas, kur gimė Bokačas, Dekamerono autorius. Buvau tikra, kad  gimė Italijos Toskanoje, įaistrintas pietų  saulės. Pasirodo, jį  seksualinei revoliucijai 14 a.  Europos literatūroje pakrikštijo Paryžiaus geidulingi demonai ir Notre Damo  borchesiškos hidros :)) Tylos minute pagerbiau  gimtą  namą  žmogaus, kuris pirmasis sužadino man  lytinius hormonus . Dekameroną perskaičiau 12-kos metų, kai dar nebuvo lytinio švietimo henderlupinių programų.   Ir kabantis Nukryžiuotasis  klasėje kaltės jausmais dar nebuvo mirtinai užblokavęs gamtinių syvų. Dž.Bokačas  spėjo man, paauglei,  nurodyti  teisingą ir sveikatingą  transformacijų  kryptį:  žaismingai versti libidines energijas kūrybiniais tekstais ir  nevaržomais astraliniais skrydžiais.Išlaviravau tarp sociumo Sscilės ir Charibdės. Tarp  priklausomybės nuo sekso - ji  būtų neišvengiama, jei marinos-aušrinos  lytiniai švietėjai įdiegtų pradinukei veisimosi technologijas. Ir -iš kitos  bedugnės pusės -   tarp sadomazochistinių psichoperversijų,neišvengiamų nuo mažens apsinuodijus Katalikybės  celibatiniais dogmatais, kuriose sekso išvis nėra .Ten kraujuoja tik Kristaus žaizdos, o lyčių prakaitas, seilės  ir kraujai - sterilizuoti, kaip robotų. Meno galios nušviesina žmogų , nepaliausiu to teigti ir ginti. Salve, Bokačo:))
           

Jaukiame skvere su klasikiniu monumentu , tyrinėjau  Paryžiaus veidus.Po staigaus gruodžio atšilimo ( +12, medžiai  pavasariui susipumpuravo! )  benamiai vėdino miegmaišius, baidė paukščius. Paveikslavau, kaip įprasta, dangų ir paukščius.Netikėtai ore pasvilo paraku. Išbėgusi iš aptverto skverelio kone kaktomuša įsirėmiau į rūkstantį automobilį. Štai tą  arabą, aiškinantį praeiviui, kad tai jo automobilis pakurtas, stebėjau  ką tik, prieš pusvalandį tame pačiame skvere, kažką derinant  su kitų arabų grupe. Prieš  įvykį jie dingo. Vienintėlė  visai neparanojinė mintis : JIE ( kas jie??? kieno pinigų paliepti????) repetuoja ir tikrina, kaip veikia  miesto saugos  tarnybos. Nespėjau priartėti prie  spragsinčio automobilio,atlėkė policija (PER kelias MINUTES!) , po to gaisrinė ( per 3 minutes!).Ultraprofai policininkai - pardon madam, sorry - paprašė atsitraukti. Automobiliio kapotas pokštelėdavo vis garsiau,  6 metų  berniukas, ant seno tėvo rankų, garsiai suklikdavo iš išgąsčio. Mes jį raminome ir... repetavome Paryžiaus ateitį.. Po 15 min, kai automobilis jau buvo užgesintas, atvažiavo ir kriminalinės tarnybos  Repeticija baigėsi. 

Kad esu gimusi po laiminga žvaigžde, susivokiau vėliau. Juk ten galėjo sprogti bomba, tiesiai už mano nugaros. Kokiu sprogstamuoju gyvename laiku, ir kokie esame  priklausomi nuo apsaugos tarnybų ir angelų sargų  budrumo !Asmeniniai metalo detektoriai  praverstų kiekvienam, zulinančiam didmiesčių gatves.
------------

A. Abdessemedo instaliacijos ir performansai Pompidu centre  liepsnoja , kaip anas automobilis, priešakinėmis, prometėjiškomis mintimis. Fanatikai krikščionys  ar  musulmonai   gali liuosiai  susvilinti jo meną ant  neapykantos laužų , kaip inkvizicija kadaise knygas.Neatsitiktinai prie įėjimo į A.A. ekspoziciją - sustiprinta apsaugos patikra.  
 Menininkas  šaukte šaukia apie seno Pasaulio pabaigą, apie kritinę Laiko ribą, po kurios senoliams įprastos neapykantos ir agresijos įtampos  veda į realias katastrofas. Parodos centre -  sudegusio lainerio nuolauža.Viena iš neapykantos ašių: religijų priešpriešos.Jų įtampose vyksta didžiausios katastrofos. Maloniai atradau, jog turiu bendramintį. Nuolat mąstau, ką daryti, kad konfliktų žmonių tarpe mažėtų. Kaip paskelbti žinią, jog vienas Virtuvinis ar Seimo kivirčas padaro realybėje avarijų daugiau, nei atsitiktinės aplinkybės?????? Kad pasiutėlių-rūstuolių   pykčio energija cirkuliuoja, sklando kaip debesys per žmonių ryšius. A.Abdessemedas šią žinią perdavė įtaigiai ir ugningai .
Parodos archtektonika - trejybinė, kiekvienoje salėje -  po 3 vaizdines-prasmines  dominantes     

 Pirmoji salė
Musulmonų  video- ideograma trejybė:

1)  vaizdo performansas: grupė jaunuolių mėto baltoje Mekos marškoje Adel'į aukštyn, link lubų. Išsviestas jis rašo  ant  palubėje pritvirtinto kilimo "Šlovė Alachui". Sunkiai sekasi, raidės kreivos, keblu per  vieną išmetimą, t.y., "mišių" pakylėjimo mirksnį, nubrėžti tiesesnę raidę. Draugai jį mėto ir mėto, kol  pagaliau pavyksta iškringeliuoti pašlovinimą Alachui.
Tyras nesugadinto vaiko žvilgsnis į religines apeigas, į jų priešokinius, sekmadieninius  "pakylėjimus" .Juk Dievas visada -  čia ir dabar-  stebeilijasi skvarbiai prikišamai  į pakaušį. Kaip išdavikiška vaikščioti su Juo į aklus urminius sekmadieninius pasimatymus pagal patogų grafiką, vien į bažnytines pamaldas.
  
2) Aladino stebuklingas austas kilimas , jau su  šventu užrašu. Na, tikrai.... tradiciniai religijų produktai yra va tokie ..... materialiai netvarūs. Išsimeldi  sau patogų pažinimo kilimėlį atsiklaupt ir klūpi susirietusi, galvos nepakeldama į dangaus aukštybes. Vos spėji  gyvenimo bėgyje iškringeliuoti kitų ribotoje formoje - ant maldų kilimėlio - pagal bendrą trafaretą užrašą : "Šlovė Alachui-Budai- Kristui."

3)  didelė muliažinė balto  arabų ristūno skulptūra  - it mėtymo-pakylėjimo motyvacija ir  viliojantis jaukas . Juk musulmonai susispiečia atnašauti gražiam įvaizdžiiui - Arabų Žirgui ar Rojaus  Sodui. Koks skirtumas?Abiem atvejais - vyksta  BERIBĖS GAMTOS trolinimas,poetinis spektaklis, bažnytinė misterija- performansas.

Antroji salė
Erdvinė instaliacija-trejybė  su krikščionių atributika

1) erdvinio salės  trikampio,   tradicinės  "Dievo akies" piktogramos,  viršukampyje -APLŪŽĘS LAIVAS. Laivas, prikrautas juodų  polietileninių  šiukšlių maišų. Sukežusi senos pasakos Nojaus arka, į istorijos krantą išmesta lūžena su kenksmingų atliekų foliantais. Meninis A.A. įvaizdis - kraupiai tikslus.Didžiųjų parapijų veikėjus  ir 21a. stabmeldžius irgi matau kaip žmones-negyvėlius,juodų prozektoriumo maišų supresuotą turinį. Sukrauti it  tamsūs apakintų būtybių maišai į gaištančio tikėjimo laivą.Jie tampa humanizmo piktuoju  aklinu inkaru,  istorijos balastu.


 2) 4  METALINIAI NUKRYŽIUOTIEJI.. Neįspėjau  mįslės, kodėl keturi? Nejau ir čia A.A. prasiskverbė į sakralios geometrijos vidurius? 12-ka - krikščionybės sakralus skaičius. 4 + 8 = 12. Antrojoje  "Dievo akies" trikampio tiesėje žiojėjo i6ties 8 taisyklingi  BALTI apsikritimai. Jų ovalai - suvyti iš sidabrinių  metalinių siūlų. Ovalai - tos BALTOS AVYS - yra tvarkingai išrikiuoti baltame popieriaus lape. Gi tikėjimas jau popierinis, seniai, nors ir baltas baltas,kiek dairais .Ovalų kontūrai suraizgyti iš tų pačių  metalinių vielučių, iš kurių nupinti Nukryžiuotieji. Išties nūdienos laike iš ugninės Kristaus dvasios liko vien  žvangantis metalas.

Tobula, valstybės remiama, Monetų kalykla . Sielos joje tampa tuščiomis monadomis, baltais beveidžiais ovalais, atidavusiais Dangaus dovanotą meilės energiją tiems, kas lieja-lipdo-kala viso  labo metalines skulptūrėles. Skulptūrėles, šviečiančias stebuklais tiek, kiek į jų gamybą buvo investuota tikinčiųjų meilės ir tikėjimo energijos. Štai musulmonų kilimo piešėjo motyvacija - baltas muliažinis žirgas. Lygiai taip pat mūkelių skulptorių motyvacija - apsilaupėjusi griozdiška, netaisytina  valtis, prikrauta  biblijinių vienintėlės tiesos juodų maišų.
Gyvos dvasios ugnies Vatikano  metalo kalykloje nebelikę.Tokios kalyklos-sakyklos veiklos rezultatas tegali būti irgi blizgi  metalo krūva .

3) 3 sudeginti juodi automobiliai salės viduryje, metalo kapinės. Didžiojo  tuščio Dievybės trikampio, kurio tiesės tėra tuščios senos ašys,  galutinis tikslas ir pasekmė tegali  būti aprūkę automobiliai.Kaip tas, kurį mačiau ryte Paryžiaus gatvėje. Mačiau? O gal A..Abdulsemedo talento galios ir angelai sargai prirodė, davė raktą atrakinti menininko reikšmių pasaulį????
  


Beje, trečioji krikščioniškos Dievo akies ašies-linija  buvo sieninis  langas į Paryžių, Didįjį Meilės Miestą . Paryžius iš tiesų spinduliuoja meilę, ja ten neįmanoma neužsidegti :)))) Vadinasi, jaunasis autorius paliko šansą krikščionių tikėjimo šaltiniui vėl sutrykšti - gyvose mylinčių romantikų jungtyse.

  3. Meno šventovės trikampis.
 A.A.išryškina ir šiuolaikinio Meno totalų hedonizmą , dvasnį abejingumą- aklumą tam ,kas vyksta už apdujusių  kaifomanų durų.

1) Falokratijos performansas.

Kai neturi, kai neduota ką pasakyti, rodai antrą galą. Cunamiškai kylančią meno paklausą užtvindė panašių tuščiavidurių antragalistų autorių ordos. Įvairiausi žmogiški iškrypimai ir milijardiniai kapitalai  nūnai dažnai draugauja. Juos traukia vienas prie kito. Iškrypėlių skonis diktuoja dalį  meno pasiūlos, ištvirkina, nuprotina  ir menininkus (pvz. Kusama, ištręšta ir išmesta Niujorko cinikų galeristų į Japonijos beprotnamį). Kaip gamtoje yra visokių pobaisių  išsigimėlių , taip ir mene finansinė pasiūla gimdo produktus, kurių ne tik vaikams neparodytum. Tegu sau kergiasi sąskaitom-pozom-apdovanojimais-malonumais. Labiau stebina ŽIŪROVAI, kurie įžvelgia  žemarūšėje pornūchoje gilias prasmes ir Laiko kodus.Kaip jiems negaila savo šviesų akių, užsperminamų kažkieno ekshibicionizmu?


A.A. vaizdo instaliacijoje nufilmuotas performansas:būrys jaunų menininkų mylisi  glaudžiomis poromis kažkokiame parodų centre. Susėdę smagiu orgijos rateliu pasistimuliuoja, pasistoja ir pasidulkina. Ir vėl iš pradžios. Aidint smalsių žiūrovų plojimams. Vedžiodama seną taksą Vilniaus Krasnuchoje, neatsistebiu, kaip droviai jis tuštinasi, kaip neramiai skuba užkasti išmatą. Drovumas - pamatinė tyros gamtos savybė.Vaizduotė neišneša. kad tigrai ir drambliai išeitų į  džiunglių  atvirą aikštelę ir kergtųsi dėl pramogos, neva dėl "meninės tiesos"????.Viešai ir nepatogiai. Gi nepatogu laužt estetinę pozą, kad fotografuojant neatrodytum mėsgaliu. Pirminių instinktų tenkinimas - GYVYBĖ. Užtat priklausomybė nuo jų  ir jų estetizavimas - Liga, humanizmo nuokrypis.Kas toli nuo gamtos - tas netikra, jokių išvedžiojimų figlapiais šios sezaniškos tiesos nepridengsi.

Negyvų gyūnėlių kilimo fone meninio  mylėjimosi orgijos  dalyviai atrodo irgi kaip Mirties parankiniai, negyvi statistai.

 2) Gyvūnėlių palaikų gobelenas . Civilizacija, traiškanti gamtą.Priešais besimylinčias poreles it senovės gobelenas, per visą sieną sulipdytas, su nafta ir purvu sumaišytas, smegia į akis negyvų gyvūnėlių kilimas. In memoria - besaikiam vartojimui ir beatodairiškam  atnašavimui  malonumams, įskaitant sekso kultą. Aniems dvikojams broliams, kurie  be rūpesčių imituoja gamtą seks-performansuose, šilta ir saugu...O kas gelbės, pasirūpins jų kaimynais,keturkojais broliais, kuriuos it JUODAS TVANAS maitoja šiuolaikinė civilizacija?????????????????????????????.Prisiminiau garsiąją šiaudinę Londono lapę, paminklą naikinamai miesto priemiesčių šeimininkei.

3)Pasaulio naują, globalistinį, antgamtinį ir ANTIGAMTINĮ veidą A.A. atvaizduoja žemėlapiu. Jame visi geolopiniai padengti garsių korporacijų  logais.Anie gožia visa, kas žalia, gyva, savita ir unikalu.

 

4.Smurto anatomija 
  

 Ketvirtoje salėje giganto ūgio vyras groja rytietišku  etnopučiamuoju. Užburiančiai atlieka sakralias melodijas. Jos aidi per visas sales.Graudžiai ir ilgesingai. Priešingoje sienoje vis rodomas kadras, kaip to paties vyro-atlikėjo  koja  brutaliai traiško apelsiną. To paties žmogaus viršutinė dalis skleidžia nuostabų garsų grožį, o apatinė tuo pat metu ramiai žygiuoja-lapnoja  per realius nuostabius apelsinus, gamtos Dovanas.Dualistinis, demagoginis  seno, nenorinčio išeiti  pasaulio veidas. Jame leidžiama suokti, gražbyliauti -  viena, o daryti, elgtis - atvirkščiai . Kiek tokių patrauklių  "dvasingumo šauklių", kurie čia pat, apsisukę, smurtauja, niekina visa,, ką ką tik šlovino ir su kuo meilikavo.
 
Vis dar vyraujantis ant Naujo pasaulio slenksčio  žmonių  dvipoliškumas kelia įtampas ne tik dviveidžių humanoidų artimojoje terpėje, bet ir visoje Gamtoje.Juk esame, iš Visatos centro žiūrint, vienalytė masė: žmonės, gyvūnai, augalai, daiktai, vėjai ir ledynai.

 Menininkas tarp grojiko parodomojo grojimo  ir jo tikrojo kasdienio traiškytojo-smurtininko  vaizdinio patalpino orlaivio nuolaužą. Mes ir tik mes , piktomis mintimis, nešvariais polinkiais ir žiauriais  poelgiais gimdome katastrofines avarijas. Vidinių konfliktų energijos kelia stichijų sumaištis,sėja klimato pražūtį,  draiko Žemės ramybę. Seniai rašiau apie tai, jog kūrėjas negali dieną glostyti paukštukus, o naktį -juos dusinti.


Ten  pat, smurto anatomijos erdvėje puikavosi labiausiai šokiruojantis A.A. įvazdis. Gražuolė, žindanti paršelį .

    

Niekaip jo neiššifruoju parodos kontekste. Žiūrėjosi kaip jauki naturlich pastoralė. Pirma asociacija - paradoksaliai apnuoginama, apverčiama aukštyn kojom  per tūkstantmečius įsišaknijusi žiauri dogma, kuri supriešina vienarūšius tikinčiuosius su kiaulėmis ir jų valgytojais.

Biblijinė sakmė apie velnių išvarymą į kiaulių būrį NAUJU, POSTMAJINIU LAIKU išsiverčia kaip vientisas ryšys tarp žmogaus dorumų-ydų ir jo mažesniųjų brolių pasiutimų. Kas mūsų širdyse - tas laukinės gamtos elgesyje. Kiaulė nėra velnių formatas . Ginkime jos orumą !! Tiesiog pasaulis taip sutvertas, jog žmogaus vidiniai demonai, jo purvas verčia gyvuliais taikius, mylinčius gyvūnus, sutvertus gyventi Žemėje , Dievo Rojaus sode, o ne Žemėje -pikčiurnų neapykantos laukuose.   
Jei aplinkybės reikalautų, mielai pažindyčiau alkaną, mirštantį paršelį, kad išgyventų. Ir jokie arabų mulos ar  košerinės virtuvės kabalistiniai  prižiūrėtojai neturi teisių ( tik valdžios svertus!) to uždraust. Vienykimės su gamta , sugrįškim į ją , kaip į savo  gimtus namus. Tai vienintėlis kelias, vedantis tolyn nuo katastrofų.

A.Abdussemed'o talentas mąsliai ir meniškai užfiksavo  SENO Pasaulio pabaigą. Jei  žmonių sąmoningumas nenušviesės, neišsivaduos iš pykčio-smerkimo-vienos tiesos- religijų  ir globalizmo gniuždančių priespaudų, toliau laukia katastrofų virtinė.Žmonių priešiškumo sklidini žemės laukai  kibirkščiuos-žaibuos-šienaus-svilins  visus - kiaules ir nukryžiuotųjų garbintojus, džobsus ir Alacho kilimų audėjus. Vienodai smarkiai ir mirtinai.