Skonis kaip Darvino evoliucijos variklis

Kas: kirpimo menas
Autorius: statybininkas Vladas 
Kada: 2013/01/21
Kur: Grožio salonas "Aistė", Vilnius   
Vertinimai: nepasiteisinęs eksperimentas

Neginčytina tiesa: "DĖL SKONIO NESIGINČIJAMA". Visų skoniai skiriasi, nesutampa. Ir tai -nuostabu! Tame - gyvenimo įvairovė. Draugei patinka prakaulūs ūsuoti  vyrai, man - aukšti ir protingi . Laimė, kad mūsų  skoniai  dėl vyrų skiriasi, kad nekonkuruojam ir galime gerdamos kavą šaudyti akimis skirtingais frontais. Kebliau, kai tenka keliauti su kažkuo, kai skiriasi mudviejų  muzikiniai skoniai. Kai vakare prieš miegą  jau negali svetur, toli nuo namų,  pasiklausyti  Haroldo Buddo ar Imanto Kalninšo, nes pakeleiviui (ei) net per ausines girdisi garsai, keliantys migreną. Dar kebliau, kai skiriasi maisto skoniai. Vargiai beįmanoma tuomet  sugyventi po vienu stogu ilgai,nes vieną iš proto varo vanilės kvapas, o kitam pasaulis tampa kančia dusinantis vištų skrandukų sriubos "aromatais".

Art: Marek Wlodarsky. Kirpėjas.

Gyvenimo patirtis įpratino niekada nesiginčyti dėl skonio, nes  beprasmiška. Estetinis skonis - ugdomas ilgai ir kantriai, kaip vilkdalgių selekcijoje sukuriamos vis gražesnės rūšys. Ugdyti skonį žmogaus, kuriam gražus turginis , lauko prekystalių  kičas, skirtas tik  greitesniam pardavimui, - varginanti laiko gaišatis. Gi nepavaduosi  jo mamą, turėjusią išrankiau rinktis patalynės ir tapetų spalvas, mėgautis išrankesne muzika ar eilėmis. Gi nepavaduosi jo dailės mokytojų, privalėjusių vedžioti po muziejus ir aiškinti, kodėl menininko nutapyta mėlyna plokščiakrūtė Venera yra estetiškesnė už tautodailininko "teisingąją" - su rožiniais žandais ir fuksinėmis arbūzinėmis krūtimis. Gi nenusplavinsi atbuline data jo daugiabučių pilkų kazematų įstabiais saulėlydžiais ir  žieminių sodų baltuoju speigu,  kad vargšas "miegamųjų"  betono kalinys iš Gamtos gautų grožio pamokas.
Kai estetiniai skoniai skiriasi - geriau neprasidėti. Oi,  liūdnai ar  net laaaaaabai tragiškai baigsis mėginimas užmegzti kultūros dialogą. Nukentės tas, kurio skonis labiau išlavėjęs. Mat primityvaus, pirmykščio estetinio skonio turėtojas jausis agresyviai teisus, jo akys nematys to, ką mato žvilgsnis, išlavintas meno istorijos ar  natūralios gamtos  grožybių pažiinimo.

Naujas atradimas. Skonis  ir menas gali tapti GELBĖTOJAIS. Dalinuosi  patirtimi, kaip gelbėtis menu. Laisvoje rinkoje, kur nėra jokių sertifikavimo ir profesionalumo kriterijų,  didžioji dalis vartotojų yra pasmerkti pasimauti, nukentėti dėl lengvos duonos ieškotojų. "O man gražu!", - tvirtina batsiuvys, prie juodų aulinukų prikalęs baltą plastmasinį padą, nes kitokio neturėjo. Na jo, jam gražu. "O man patinka, gal jūsų poreikiai išskirtiniai, bet žmonės giria, noriai užsisako!", - tvirtina  stalius,piršdamas gyvuliško ažūro laiptų eskizą . Akivazdu, tai  - ne mano meistras, aš- ne jam skirta. Keliai prasilenkia, ir tai - teisinga, nes skoniai skiriasi.
 Kaip prasilenkti keliais  su agresyviais vadybininkais ir žurnalistais, kurie tvirtina, yra šventai įsitikinę, jog vartotojų paklausa liudija kūrinio meninę vertę?  Jiems atrodo, jog "kiek parduota - tiek pakilo jo vertė".  Štai filmas  "Tadas Blinda'". Neabejoju jo patriotine verte, tačiau meninės nerandu, jis baisus , sukurtas pagal žemiausius profesijos standartus, žemiausiam žiūrovo skoniui. JIs turi teisę būti. Tačiau sąžiningi menotyrininkai  ir kino kritikai turi teisę įvardinti, kad tai - prastas veikalas ir kodėl jis prastas. Įvardinti tam, kad  apgintų ESTETIKOS KRITERIJŲ amžiną skalę ir lygius, kurių nenori pripažinti kino enciklopedistas gerb. E. Pukšta. Blindos kadre  nežinia ko stovi prie medžio pora ir ... ir stovi.... ir stovi.... nes žirgai kažkur joja.... ir režisierius liepė stovėti , o žiūrovas priverstas žiūrėti kino šlamštą. Dėl skonio nesiginčijama. Tačiau dėl meninių kriterijų - dar kaip!


Skonis ir menas gelbėja, kai ateini pas  mažai pažįstamą, bet plačiai išpopuliarintą žmogų. Reikėtų pirmiausia atkreipti dėmesį į paveikslus ir dekoratyvinius elementus jo interjere. Jei nuo jų tąso,  jei elementų dermė žeidžia akį, vadinasi - ir su  jų savininku ilgainiui kils stiprių  charakterių trinčių ir vertybinių nesutarimų.

Art. Rodney C.

Pas kirpėją Vladą  viename iš Žvėryno  rajono grožio  IŠTAIGINGŲ salonų kone jėga nustūmė pažįstamų choras:  "Jis - fantastiškas ,  iš 3 plaukų padaro penkis, ir kerpa kaip Paryžiuje." Rizika prarasti plaukus buvo minimali, jų užauginu daugiau, nei priklauso pagal  statistinius-higieninius normatyvus. Grožio salone kabėjo 2 Vilniaus architektūros atvaizdai. Katedra su varpine ir Rotušė. Džiunglių spalvų rėkiantis kontrastas, nukreivinta šleiva kompozicija,  uoliai ištapytas kičas.
Išsprūdo: "Kodėl  nenukabinate tokių baisių darbų? Gi diskredituoja kirpyklą " .
Kirpėjas Vladas apsiniaukė:" Mūsų skoniai skiriasi, man - gražu" .
Susigėdau: "Na ko prikibau, dėl skonio nesiginčijama" .Juolab geram žmogui nebuvo kada ir kur ugdyti: augo Nemenčinėje, dirbo ilgai staliumi. Nors... naujais laikais skonį galima gan greitai išsiugdysi interneto meno galerijose , visai nebūtina reikalauti iš mokytojų ir tėvų , kad vežtų į  didžiuosius dailės muziejus .
Kirpimo performanso finale likau be trečdalio plaukų , praradau visam pavasariui  firmines auksines garbanas,  kurių  Vladui nesigavo ištiesinti iki įprastų 3 plaukų kombinacijų, populiarių pardavėjų ir Vilnijos ūkininkų tarpe. Kirpėjas pagal savo skonį mėgino garbanas  skusti, drožti, kapoti ir velti į purius veltinius. Tuo, kas gavosi ant mano smalsios galvos,  pats pasibaisėjo ir puolė  atsiprašinėti, kad būna, pasitaiko klaidų.

Art. Michail Larionov

Didžiausią klaidą padariau aš, kad patikėjau individualų stilistinį dekorą žmogui, su kuriuo skoniai taip skiriasi. Neišdirbčiau ir savaitės prie jam patinkančių "Vilniaus peizažų", o ryžausi patikėti jam savo moterišką grožį. Puskvaišė eksperimentatorė. Teks dabar teisintis  mylimai meistrei Jūratei, kodėl partizaniškai pasukau į lenkų staliaus kairę. Su ja skoniai sutampa, ginčų  ir nesusipratimų nekyla . Jos  salone kabo Dalios Kasčiūnaitės darbai, su jai išdiskutuojame "Kino pavasario" filmus, dalinamės naujienomis apie įdomesnius užsienio rašytojus. Ir pas stomatologą Vytautą kiemas apsodintas taip dailiai, kad  kaskart vėluoju, negaliu atsigrožėti dekoratyvių krūmų deriniais.. Ir pienininkė Inga kaime pasisuva sau tokius kostiumėlius, kad inkščiu tyliai iš moteriško pavydo.Mūsų skoniai sutampa, jos karvių pieną galiu gerti litrais, nealergizuoja.

Pagal Č.Darviną žmogus išsivystė, evoliucionavo iš žmogbeždžionės, nes dirbo, t.y. jo rankos ir smegenys išlavėjo. Mano versija: nes pažangesnių žmogbeždžionių skoniai  skyrėsi, jos negalėjo niekaip   pasilikti beždžionių primatų lygmenyje.