Kas: M. Šagalo litografijų paroda "Stebuklo nuojautos"
Kur : Liepojos muziejuje
Iš kur: iš Prancūzijos privačių kolekcijų.
Kada: 2014/09/28, per uždarymą
Įstabi pasaulinio dailininko paroda Liepojoje veikė visą vasarą. Latvijos kurorto muziejus - jaukus, tykus, toks naminis-kiliminis-pašnabždinis, bet su būtinu šiuolaikiniu tiesmuku dieniniu apšvietimu. Tarsi sutvertas M.Šagalo subtiliajam, punktyriniam, plunksniškai oriniam braižui ir miniatiūrinėms kompozicijoms. Tarkime, NDG platybių tūriuose jo kūrinių stebuklingas vidinis švytėjimas dingtų,kaip dingsta iš eterio drugelių pasteliniai ornamentai , vos tik jie pritūpę suglaudžia sparnus ant betono sienos. Užtat mažytėse šiltose trijose muziejaus salytėse trys skirtingi M.Šagalo ciklai nutūpė patogiai, įsitaisė kaip namie, intymiai, įvairiais požiūriais :architektonikos, temų sąšaukų, biografiniu .
Pristatytos litografijos iš 3 jų ciklų, ženkliai atskirtų ir chronologinio Laiko juostoje, ir menininko meilės raidos bei kūrybinės brandos Laiko tėkmėje.
1. 12 Izraelio genčių
12 litografijų iš ciklo"12 Izraelio genčių" (12 "Tribes of Israel") - tai eskizai vitražams, kuriuos 70-metis dailininkas baigė kurti 1961 metais. Vitražai buvo skirti Žydų universiteto "Chadas" Medicinos centro sinagogai Jeruzalėje. Pradžioje jie buvo eksponuoti Paryžiuje ir Niujorke, ir tik po po kelių metų, 1962-ais perkelti į Jeruzalės sinagogą.
Kiekvienos genties kamienui rasta skirtinga dominuojanti spalva-tonacija. Visi Šagalo paveikslai - muzikalūs. Jų švelni muzika skiriasi nuo šaltų bejausmių arba aistringai ekspresyvių abstarkcionistų ideograminių akordų. Skiriasi atpažįstamais, žmogiškais, emocinę atmintį sušildančiais vaizdiniais.Jų kūdikiškas, ir tuo pačiu erotizuotas tembras - fleitos ar piemens švilpynės.
"Protestuoju prieš terminus "fantazija" ir "simbolizmas". Mūsų vidinis gyvenimas realus, galbūt, netgi realesnis nei mus supantis pasaulis" M. Šagalas
Biblijos familijų kamienus apraizgo ne šaltos DNR struktūrinės spiralės, pernešančios istoriją-informaciją. M Šagalas iššifruoja-išverčia savo tautos genetinius kodus į juslinius, emociškai artimus žemiškus meninius vaizdinius . Štai - avelės skliaustais pažiro žalioje plynėje ( piemenų dinastija). Štai angelėlių vos įžiūrimi siluetai melsvais padebesiais sklando ( gentyje buvo paklusniųjų, romiųjų , dangaus mylimų ir sergstimų). Štai gaidžiai raudonai gieda ir ugnines pašvaistes saliutuoja (kariūnų dinastija).
M.Šagalo vaizdavimas neprojektuoja fantazijų,o sulydo ateities atradimų įžvalgas su meniniais vaizdiniais ,turinčiais stiprų jausminį, net naiviai humoristinį užtaisą, artimą ankstyvojo Renesanso, Džoto amžininkų italų dailei.Juozapas - su ugnine, ryža ševeliūra, o išdavikas Judas - su trimis pirštais
Pabiri figūrų, augalų ir žmonių siluetai nėra perkeltinių reikšmių simboliai, kokius visi įpratę matyti kilmingų didikų šeiminiuose herbuose, heraldikos pavelde. Artimesnė interpretacija : Biblijos genčių autentiškų, skirtingų mitologijų ženklai. Arba - minėtų giminių meniškai interpretuotas infokanalas. Kaip amžina infogija jis driekiasi per visuotinę atmintį iš praeities į ateitį. Dailininkas jį išvertė į dailės kalbą. Dailės kalba - universali. Gaila, kad jos mažai kas mokosi. Šiuo M.Šagalo ciklu , drįsčiau teigti, žydai įamžino, atskleidė ateities kartoms savo tautines ištakas, dvasinius kodus objektyviau nei visi jų istorijos tyrimų institutai kartu sudėjus.
Beveik visi vaikiškai tyro menininko darbai - savotiškos mišios, kurių metu aplinkiniai pakylėjami skristi aukštyn su laimingais įsimylėjėliais, sklęsti laisvai ramybėje ir palaimoje tarp gėlių, virš vestuvininkų tiltų, virš taikoje nurimusių ar karo liepsnų laižomų miestų ir kaimų, . M.Šagalo taikius paveikslus-manifestus kaip baltąją prievolę reikėtų priverstinai rodyti, tarkim, neogebelsams sadauskams-kvietkevičiams ir kitokiems neofašistams, šiandien užlipusiems ant mediabačkos ir kraugeriškai reikalaujantiems kitų kraujo, kiršinantiems tautas tarpusavyje . Galbūt paveikti taikių, meilės prisodrintų meninių vaizdinių, jie atsivers į taiką ir susimąstys, jog dieviškas pasaulis sukurtas - saugoti, branginti žmones, su jais tartis, o ne juos žudyti, kad ir kokie nepriimtini, baisūs jie atrodytų primityvaus, bet mirtinai pavojingo, pykčio dusinamiems nacionalfašistams .
1933 metais Manheimo parodoje Gebelso įsakymu. visi M.Šagalo darbai buvo sunaikinti . Tačiau jis vis vien toliau tapė Meilę aukštybėse virš miestų. 1937 metais po Miuncheno parodos visos 58-ios jo drobės vėl buvo sunaikintos. Taip stipriai karo demonus ir pamišėlio Gebelso propagandistus įsiutino Meilės spalvinė muzika , nustelbianti žmonių širdyse agresyvius propagandinius maršus. Inkvizicijos laužai nebaisūs knygoms - jos nedega, nes suskaitmenintos. ar kažkur lieka paslėptas vienintelis egzempliorius, .Paveikslas sudega amžiams .Pakartotas - jau kito tembro , kitoniškos tonacijos kūrinys, kaip kita išaušusi diena, neturinti nieko bendro su vakarykščiais žvilgsniais ir nuotaikomis .
2. 13 litografijų iš ciklo arabų pasakos "Tūkstantis ir viena naktis"
Didžioji M. Šagalo Mūza, jo skrydžių įkvėpėja - Bela Rozenfeld. JO žodžiai mylimajai ‘Her silence is mine. Her eyes mine. I feel she has known me always, my childhood, my present life, my future. I knew this is she, my wife. Her pale colouring, her eyes. How big and round and black they are! They are my eyes, my soul. FOR MANY YEARS HER LOVE COVERED ALL THAT I HAVE DONE WITH HER YEARS, HER LOVE COVERED ALL THAT I HAVE DONE WITH HER LIGHT."
Jis išsiskyrė su Bela 1944-ųjų Niujorke, po žmonos staigios mirties nuo sepsio. Beveik metus, prislėgtas netekties, neėmė teptukų į rankas, palūžo depresijoje, išsikraustė į mažą provincijos miestelį Hajfolzą ( HIgh Falls). Ten ištirpdė, nušviesino nepakeliamą gėlą iliustruotomis pasakomis rinkiniui "Tūkstantis ir viena naktis". Jis išsirinko tas arabų istorijas, kuriose buvo pasakojama apie meilę, jos netektį ir kančias, apie laimę ją vėl suradus.M. Šagalo šviesi, pozityvo ir meilės prisodrinta kūryba - it etalonas jauniems menininkams, kaip vidinį skausmą perlydyti į džiaugsmą, liūdesį - į aukštą polėkį. Be vidinių sąmoningų transformacijų menininkas tampa smerktinu , amžinybės niekinamu purvo ir šiukšlių skleidėju: gavo iš gyvenimo smūgį - ir tėškė nesusimąstydamas atgal purvo, juodų skaudulių dozę per destruktyvų meną.
Pasakos žanras, man regis, artimiausias naiviai fantasmagoriniam, senąsias ir autorines mitologijas sintezuojančiam M. Šagalo braižui. Vienoje nedidelėje dailininko litografijoje stebuklingu būdu sutelpa visas pasakos turinys. Visi epizodai sugula išvien erdvėje, kurioje išnyksta bet kokios atskirtys,laiko ribos .Pasakos fabulos branduolinė mifologema telpa kaip ant vaiko delno. Joje - ir turinys, ir herojai, ir pradžia ir pabaiga. Tarytum teksto skirsniai būtų susprausti į vieną kosminį mirksnį. Net antraeiliai personažai sukaišomi į visus įmanomus paveikslo kampus ir užkampius, sukabinami po ir virš horizonto linijos, suprojektuojami kompoziciškai vienoje pasakos bendratyje. Visi - mandagiai pakviesti į drobės erdvę, pristatyti į švelnų sambūvį. Visiems atsirado graži vietelė ir šansas pasimėgauti stebėtojo-vertintojo meile.
"Nepaisant visų mūsų gyvenimo sunkumų, saugau tikėjimą meile, su kuria buvau auklėjamas, ir tikėjimą viltimi , kurią žmogus sieja su meile."
13-koje šio ciklo litografijų M. Šagalas atsiskleidžia ne tik kaip stiprus, subtiliai intonuotas koloristas. Jį išskiria, iškelia virš kitų - nepaprastai derminga, tobulai subalansuota spalvinė kompozicija. Paveikslai - kaip siužetinės mandalos, kur visos dalys yra visiškoje pusiausvyroje, nepastebimoje iš pirmo žvilgsnio .Net judesys, dinamika yra matomi, suvokiami perspektyvoje kaip absoliutus balanso taškas, kanoninės simetrijos skerspjūvis: jame niekas nejuda iš taško A į tašką B , o esti išvien viename nedalomame amžinybės taške, kur atstumai tarp taško A ir B tėra optinė apgaulė, logikos apnuodyto proto paranki mistifikacija.
.
M.Šagalo meilės simetrijos auksinė ašis - Bela . Arabų pasakos - tik vienas iš išlikusių-degintų-nesunaikintų jo prisipažinimų meilėje gyvenimo Moteriai, kuri įkvėpė jį didžiajam menui, skatino aktyviai reikštis kūryboje .
Kur : Liepojos muziejuje
Iš kur: iš Prancūzijos privačių kolekcijų.
Kada: 2014/09/28, per uždarymą
Įstabi pasaulinio dailininko paroda Liepojoje veikė visą vasarą. Latvijos kurorto muziejus - jaukus, tykus, toks naminis-kiliminis-pašnabždinis, bet su būtinu šiuolaikiniu tiesmuku dieniniu apšvietimu. Tarsi sutvertas M.Šagalo subtiliajam, punktyriniam, plunksniškai oriniam braižui ir miniatiūrinėms kompozicijoms. Tarkime, NDG platybių tūriuose jo kūrinių stebuklingas vidinis švytėjimas dingtų,kaip dingsta iš eterio drugelių pasteliniai ornamentai , vos tik jie pritūpę suglaudžia sparnus ant betono sienos. Užtat mažytėse šiltose trijose muziejaus salytėse trys skirtingi M.Šagalo ciklai nutūpė patogiai, įsitaisė kaip namie, intymiai, įvairiais požiūriais :architektonikos, temų sąšaukų, biografiniu .
M. Shagal |
1. 12 Izraelio genčių
12 litografijų iš ciklo"12 Izraelio genčių" (12 "Tribes of Israel") - tai eskizai vitražams, kuriuos 70-metis dailininkas baigė kurti 1961 metais. Vitražai buvo skirti Žydų universiteto "Chadas" Medicinos centro sinagogai Jeruzalėje. Pradžioje jie buvo eksponuoti Paryžiuje ir Niujorke, ir tik po po kelių metų, 1962-ais perkelti į Jeruzalės sinagogą.
Kiekvienos genties kamienui rasta skirtinga dominuojanti spalva-tonacija. Visi Šagalo paveikslai - muzikalūs. Jų švelni muzika skiriasi nuo šaltų bejausmių arba aistringai ekspresyvių abstarkcionistų ideograminių akordų. Skiriasi atpažįstamais, žmogiškais, emocinę atmintį sušildančiais vaizdiniais.Jų kūdikiškas, ir tuo pačiu erotizuotas tembras - fleitos ar piemens švilpynės.
"Protestuoju prieš terminus "fantazija" ir "simbolizmas". Mūsų vidinis gyvenimas realus, galbūt, netgi realesnis nei mus supantis pasaulis" M. Šagalas
Biblijos familijų kamienus apraizgo ne šaltos DNR struktūrinės spiralės, pernešančios istoriją-informaciją. M Šagalas iššifruoja-išverčia savo tautos genetinius kodus į juslinius, emociškai artimus žemiškus meninius vaizdinius . Štai - avelės skliaustais pažiro žalioje plynėje ( piemenų dinastija). Štai angelėlių vos įžiūrimi siluetai melsvais padebesiais sklando ( gentyje buvo paklusniųjų, romiųjų , dangaus mylimų ir sergstimų). Štai gaidžiai raudonai gieda ir ugnines pašvaistes saliutuoja (kariūnų dinastija).
M.Šagalo vaizdavimas neprojektuoja fantazijų,o sulydo ateities atradimų įžvalgas su meniniais vaizdiniais ,turinčiais stiprų jausminį, net naiviai humoristinį užtaisą, artimą ankstyvojo Renesanso, Džoto amžininkų italų dailei.Juozapas - su ugnine, ryža ševeliūra, o išdavikas Judas - su trimis pirštais
Pabiri figūrų, augalų ir žmonių siluetai nėra perkeltinių reikšmių simboliai, kokius visi įpratę matyti kilmingų didikų šeiminiuose herbuose, heraldikos pavelde. Artimesnė interpretacija : Biblijos genčių autentiškų, skirtingų mitologijų ženklai. Arba - minėtų giminių meniškai interpretuotas infokanalas. Kaip amžina infogija jis driekiasi per visuotinę atmintį iš praeities į ateitį. Dailininkas jį išvertė į dailės kalbą. Dailės kalba - universali. Gaila, kad jos mažai kas mokosi. Šiuo M.Šagalo ciklu , drįsčiau teigti, žydai įamžino, atskleidė ateities kartoms savo tautines ištakas, dvasinius kodus objektyviau nei visi jų istorijos tyrimų institutai kartu sudėjus.
Pirmąsyk guašo iliustracijas Šventam raštui dailininkas sukūrė 30-ųjų pradžiioje, pagal leidėjo A.Volaro užsakymą. Leidėjas manė, jog menininko braižas ypač atitinka Biblijos lakonišką paprastumą. Vėliau M. Šagalas prisipažino, jog iliustracijos šventraščiui nulėmė jo meninius principus, temas. Karinguoju laiku, kai Europa degė fašizmo-bolševizmo masinių mirčių liepsnose, žydų dailininkas tapė Meilę ir tik Meilę. Tvirtai įsitikinęs, jog tik ji viena pajėgi gesinti karo židinius širdyse ir protuose, kurstomuose pykčio ir neapykantos kitoniškiems, užribiniams."Mūsų gyvenime,kaip ir dailininko paletėje, tėra vienintelė spalva,suteikianti prasmę gyvenimui ir menui. Tai - meilės spalva."
Beveik visi vaikiškai tyro menininko darbai - savotiškos mišios, kurių metu aplinkiniai pakylėjami skristi aukštyn su laimingais įsimylėjėliais, sklęsti laisvai ramybėje ir palaimoje tarp gėlių, virš vestuvininkų tiltų, virš taikoje nurimusių ar karo liepsnų laižomų miestų ir kaimų, . M.Šagalo taikius paveikslus-manifestus kaip baltąją prievolę reikėtų priverstinai rodyti, tarkim, neogebelsams sadauskams-kvietkevičiams ir kitokiems neofašistams, šiandien užlipusiems ant mediabačkos ir kraugeriškai reikalaujantiems kitų kraujo, kiršinantiems tautas tarpusavyje . Galbūt paveikti taikių, meilės prisodrintų meninių vaizdinių, jie atsivers į taiką ir susimąstys, jog dieviškas pasaulis sukurtas - saugoti, branginti žmones, su jais tartis, o ne juos žudyti, kad ir kokie nepriimtini, baisūs jie atrodytų primityvaus, bet mirtinai pavojingo, pykčio dusinamiems nacionalfašistams .
1933 metais Manheimo parodoje Gebelso įsakymu. visi M.Šagalo darbai buvo sunaikinti . Tačiau jis vis vien toliau tapė Meilę aukštybėse virš miestų. 1937 metais po Miuncheno parodos visos 58-ios jo drobės vėl buvo sunaikintos. Taip stipriai karo demonus ir pamišėlio Gebelso propagandistus įsiutino Meilės spalvinė muzika , nustelbianti žmonių širdyse agresyvius propagandinius maršus. Inkvizicijos laužai nebaisūs knygoms - jos nedega, nes suskaitmenintos. ar kažkur lieka paslėptas vienintelis egzempliorius, .Paveikslas sudega amžiams .Pakartotas - jau kito tembro , kitoniškos tonacijos kūrinys, kaip kita išaušusi diena, neturinti nieko bendro su vakarykščiais žvilgsniais ir nuotaikomis .
2. 13 litografijų iš ciklo arabų pasakos "Tūkstantis ir viena naktis"
M. Šagalo mūza - BELA ROZENTAL |
Didžioji M. Šagalo Mūza, jo skrydžių įkvėpėja - Bela Rozenfeld. JO žodžiai mylimajai ‘Her silence is mine. Her eyes mine. I feel she has known me always, my childhood, my present life, my future. I knew this is she, my wife. Her pale colouring, her eyes. How big and round and black they are! They are my eyes, my soul. FOR MANY YEARS HER LOVE COVERED ALL THAT I HAVE DONE WITH HER YEARS, HER LOVE COVERED ALL THAT I HAVE DONE WITH HER LIGHT."
Jis išsiskyrė su Bela 1944-ųjų Niujorke, po žmonos staigios mirties nuo sepsio. Beveik metus, prislėgtas netekties, neėmė teptukų į rankas, palūžo depresijoje, išsikraustė į mažą provincijos miestelį Hajfolzą ( HIgh Falls). Ten ištirpdė, nušviesino nepakeliamą gėlą iliustruotomis pasakomis rinkiniui "Tūkstantis ir viena naktis". Jis išsirinko tas arabų istorijas, kuriose buvo pasakojama apie meilę, jos netektį ir kančias, apie laimę ją vėl suradus.M. Šagalo šviesi, pozityvo ir meilės prisodrinta kūryba - it etalonas jauniems menininkams, kaip vidinį skausmą perlydyti į džiaugsmą, liūdesį - į aukštą polėkį. Be vidinių sąmoningų transformacijų menininkas tampa smerktinu , amžinybės niekinamu purvo ir šiukšlių skleidėju: gavo iš gyvenimo smūgį - ir tėškė nesusimąstydamas atgal purvo, juodų skaudulių dozę per destruktyvų meną.
"Kai berniukas pasirodė dervišui" |
Pasakos žanras, man regis, artimiausias naiviai fantasmagoriniam, senąsias ir autorines mitologijas sintezuojančiam M. Šagalo braižui. Vienoje nedidelėje dailininko litografijoje stebuklingu būdu sutelpa visas pasakos turinys. Visi epizodai sugula išvien erdvėje, kurioje išnyksta bet kokios atskirtys,laiko ribos .Pasakos fabulos branduolinė mifologema telpa kaip ant vaiko delno. Joje - ir turinys, ir herojai, ir pradžia ir pabaiga. Tarytum teksto skirsniai būtų susprausti į vieną kosminį mirksnį. Net antraeiliai personažai sukaišomi į visus įmanomus paveikslo kampus ir užkampius, sukabinami po ir virš horizonto linijos, suprojektuojami kompoziciškai vienoje pasakos bendratyje. Visi - mandagiai pakviesti į drobės erdvę, pristatyti į švelnų sambūvį. Visiems atsirado graži vietelė ir šansas pasimėgauti stebėtojo-vertintojo meile.
"Nepaisant visų mūsų gyvenimo sunkumų, saugau tikėjimą meile, su kuria buvau auklėjamas, ir tikėjimą viltimi , kurią žmogus sieja su meile."
13-koje šio ciklo litografijų M. Šagalas atsiskleidžia ne tik kaip stiprus, subtiliai intonuotas koloristas. Jį išskiria, iškelia virš kitų - nepaprastai derminga, tobulai subalansuota spalvinė kompozicija. Paveikslai - kaip siužetinės mandalos, kur visos dalys yra visiškoje pusiausvyroje, nepastebimoje iš pirmo žvilgsnio .Net judesys, dinamika yra matomi, suvokiami perspektyvoje kaip absoliutus balanso taškas, kanoninės simetrijos skerspjūvis: jame niekas nejuda iš taško A į tašką B , o esti išvien viename nedalomame amžinybės taške, kur atstumai tarp taško A ir B tėra optinė apgaulė, logikos apnuodyto proto paranki mistifikacija.
.
M.Šagalo meilės simetrijos auksinė ašis - Bela . Arabų pasakos - tik vienas iš išlikusių-degintų-nesunaikintų jo prisipažinimų meilėje gyvenimo Moteriai, kuri įkvėpė jį didžiajam menui, skatino aktyviai reikštis kūryboje .
"Meilė teikia jėgų žmogui kurti visose veiklos srityse." M.Šagalas
3. Iliustracijos Longo pastoraliniam romanui "Dafnis ir Chloja".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą