M.Šagalo meilės litografijos Liepojoje

Kas: M. Šagalo litografijų paroda "Stebuklo nuojautos"
Kur : Liepojos muziejuje
Iš kur: iš Prancūzijos privačių kolekcijų.
Kada:  2014/09/28, per uždarymą

 Įstabi  pasaulinio dailininko paroda Liepojoje veikė visą vasarą. Latvijos kurorto muziejus - jaukus, tykus, toks naminis-kiliminis-pašnabždinis, bet su  būtinu šiuolaikiniu tiesmuku dieniniu apšvietimu. Tarsi sutvertas M.Šagalo subtiliajam, punktyriniam, plunksniškai oriniam  braižui ir  miniatiūrinėms  kompozicijoms. Tarkime, NDG platybių  tūriuose jo kūrinių stebuklingas vidinis švytėjimas dingtų,kaip dingsta iš eterio drugelių pasteliniai ornamentai , vos tik jie  pritūpę suglaudžia sparnus ant betono sienos. Užtat mažytėse šiltose  trijose muziejaus  salytėse  trys skirtingi  M.Šagalo  ciklai nutūpė patogiai, įsitaisė kaip namie, intymiai, įvairiais  požiūriais :architektonikos,  temų sąšaukų, biografiniu .

M. Shagal

Pristatytos litografijos iš 3 jų ciklų, ženkliai atskirtų  ir chronologinio Laiko juostoje, ir  menininko meilės raidos bei  kūrybinės brandos Laiko tėkmėje.  


1. 12 Izraelio genčių 
12 litografijų iš ciklo"12 Izraelio genčių" (12 "Tribes of Israel")  - tai eskizai vitražams, kuriuos  70-metis dailininkas  baigė kurti 1961 metais. Vitražai buvo skirti Žydų universiteto "Chadas"  Medicinos centro sinagogai Jeruzalėje. Pradžioje jie buvo eksponuoti Paryžiuje ir Niujorke, ir tik po po kelių metų, 1962-ais  perkelti į Jeruzalės sinagogą.
 Kiekvienos genties kamienui rasta skirtinga dominuojanti spalva-tonacija.  Visi  Šagalo paveikslai -  muzikalūs. Jų  švelni muzika skiriasi nuo šaltų bejausmių  arba aistringai ekspresyvių abstarkcionistų  ideograminių akordų. Skiriasi  atpažįstamais,  žmogiškais, emocinę atmintį sušildančiais  vaizdiniais.Jų kūdikiškas, ir tuo pačiu erotizuotas  tembras - fleitos ar piemens švilpynės. 
"Protestuoju prieš terminus "fantazija" ir "simbolizmas". Mūsų vidinis gyvenimas realus, galbūt, netgi realesnis nei mus supantis pasaulis" M. Šagalas


Biblijos familijų kamienus apraizgo ne šaltos  DNR  struktūrinės spiralės, pernešančios istoriją-informaciją. M Šagalas iššifruoja-išverčia savo tautos  genetinius kodus  į juslinius, emociškai artimus žemiškus meninius vaizdinius . Štai  - avelės  skliaustais pažiro žalioje plynėje ( piemenų dinastija). Štai angelėlių vos įžiūrimi siluetai  melsvais  padebesiais sklando ( gentyje buvo paklusniųjų, romiųjų , dangaus mylimų ir sergstimų). Štai gaidžiai  raudonai gieda  ir ugnines pašvaistes saliutuoja  (kariūnų dinastija).

 M.Šagalo vaizdavimas  neprojektuoja fantazijų,o sulydo ateities atradimų įžvalgas su meniniais vaizdiniais ,turinčiais stiprų  jausminį, net naiviai  humoristinį užtaisą, artimą ankstyvojo Renesanso, Džoto amžininkų italų dailei.Juozapas - su ugnine, ryža ševeliūra, o išdavikas Judas - su trimis pirštais
 

Pabiri  figūrų, augalų ir žmonių siluetai nėra perkeltinių reikšmių simboliai, kokius  visi įpratę matyti kilmingų didikų šeiminiuose herbuose, heraldikos pavelde.  Artimesnė interpretacija :  Biblijos genčių  autentiškų, skirtingų mitologijų ženklai.  Arba - minėtų giminių meniškai interpretuotas infokanalas. Kaip amžina infogija  jis driekiasi  per visuotinę atmintį iš praeities į ateitį. Dailininkas jį išvertė į dailės kalbą. Dailės kalba - universali. Gaila, kad jos mažai kas mokosi. Šiuo  M.Šagalo ciklu , drįsčiau teigti, žydai įamžino, atskleidė  ateities  kartoms savo tautines ištakas, dvasinius kodus objektyviau nei visi jų istorijos tyrimų institutai kartu sudėjus.

 "Mūsų gyvenime,kaip ir dailininko  paletėje, tėra vienintelė spalva,suteikianti prasmę gyvenimui ir menui. Tai  - meilės spalva."

 Pirmąsyk   guašo iliustracijas Šventam raštui dailininkas sukūrė 30-ųjų pradžiioje, pagal  leidėjo A.Volaro  užsakymą. Leidėjas manė, jog menininko braižas  ypač atitinka Biblijos lakonišką paprastumą.  Vėliau  M. Šagalas prisipažino, jog  iliustracijos šventraščiui  nulėmė jo meninius principus, temas. Karinguoju laiku, kai Europa degė fašizmo-bolševizmo masinių  mirčių liepsnose, žydų dailininkas tapė Meilę ir tik Meilę. Tvirtai  įsitikinęs, jog tik ji viena pajėgi gesinti  karo židinius širdyse ir protuose, kurstomuose  pykčio ir neapykantos kitoniškiems, užribiniams. 


Beveik visi vaikiškai tyro menininko darbai -  savotiškos mišios, kurių metu aplinkiniai pakylėjami  skristi  aukštyn su  laimingais įsimylėjėliais, sklęsti laisvai ramybėje ir palaimoje  tarp gėlių, virš vestuvininkų tiltų, virš taikoje nurimusių  ar karo liepsnų laižomų miestų ir kaimų, . M.Šagalo taikius  paveikslus-manifestus  kaip baltąją prievolę reikėtų priverstinai rodyti, tarkim,  neogebelsams sadauskams-kvietkevičiams ir  kitokiems neofašistams, šiandien užlipusiems ant mediabačkos ir kraugeriškai  reikalaujantiems kitų kraujo, kiršinantiems tautas tarpusavyje . Galbūt  paveikti taikių, meilės prisodrintų meninių  vaizdinių,  jie atsivers  į taiką ir  susimąstys, jog dieviškas pasaulis sukurtas - saugoti, branginti žmones, su jais tartis,  o ne juos žudyti, kad ir kokie nepriimtini, baisūs jie atrodytų primityvaus, bet mirtinai pavojingo, pykčio dusinamiems  nacionalfašistams . 
     
 1933 metais Manheimo parodoje  Gebelso įsakymu. visi  M.Šagalo darbai buvo sunaikinti . Tačiau jis  vis vien toliau tapė Meilę  aukštybėse  virš miestų. 1937 metais po Miuncheno parodos  visos 58-ios jo drobės vėl buvo sunaikintos. Taip  stipriai karo demonus ir  pamišėlio Gebelso propagandistus įsiutino Meilės  spalvinė muzika , nustelbianti žmonių širdyse agresyvius propagandinius maršus. Inkvizicijos  laužai nebaisūs knygoms - jos nedega, nes  suskaitmenintos. ar kažkur lieka  paslėptas vienintelis egzempliorius, .Paveikslas sudega amžiams .Pakartotas - jau kito tembro , kitoniškos tonacijos kūrinys, kaip kita išaušusi diena, neturinti nieko bendro su vakarykščiais žvilgsniais ir nuotaikomis . 

2. 13 litografijų iš ciklo  arabų pasakos "Tūkstantis ir viena naktis" 

M. Šagalo mūza - BELA ROZENTAL

Didžioji  M. Šagalo Mūza, jo skrydžių įkvėpėja - Bela Rozenfeld.  JO žodžiai mylimajai ‘Her silence is mine. Her eyes mine. I feel she has known me always, my childhood, my present life, my future. I knew this is she, my wife. Her pale colouring, her eyes. How big and round and black they are! They are my eyes, my soul. FOR MANY YEARS HER LOVE COVERED ALL THAT I HAVE DONE  WITH HER YEARS,  HER LOVE  COVERED  ALL THAT I HAVE DONE  WITH HER LIGHT."
    
Jis  išsiskyrė su Bela 1944-ųjų Niujorke, po žmonos staigios mirties nuo sepsio. Beveik metus, prislėgtas  netekties,  neėmė teptukų į rankas, palūžo depresijoje, išsikraustė  į mažą provincijos miestelį Hajfolzą ( HIgh Falls). Ten ištirpdė, nušviesino nepakeliamą gėlą iliustruotomis pasakomis rinkiniui "Tūkstantis ir viena naktis". Jis išsirinko tas arabų istorijas, kuriose buvo pasakojama apie meilę, jos netektį ir kančias, apie laimę ją vėl suradus.M. Šagalo šviesi, pozityvo ir meilės prisodrinta kūryba - it etalonas jauniems menininkams, kaip vidinį skausmą perlydyti į džiaugsmą, liūdesį - į aukštą polėkį. Be vidinių sąmoningų transformacijų menininkas tampa  smerktinu , amžinybės niekinamu purvo  ir šiukšlių skleidėju: gavo iš gyvenimo smūgį - ir tėškė nesusimąstydamas atgal purvo, juodų  skaudulių dozę   per destruktyvų meną.  

"Kai berniukas pasirodė dervišui"

Pasakos žanras, man regis, artimiausias  naiviai fantasmagoriniam,  senąsias ir autorines mitologijas sintezuojančiam  M. Šagalo  braižui. Vienoje  nedidelėje dailininko litografijoje  stebuklingu būdu sutelpa visas pasakos turinys. Visi epizodai sugula  išvien erdvėje, kurioje išnyksta  bet kokios atskirtys,laiko ribos .Pasakos fabulos branduolinė mifologema  telpa kaip ant vaiko delno. Joje - ir turinys, ir herojai, ir pradžia ir pabaiga.  Tarytum  teksto skirsniai būtų  susprausti  į vieną kosminį mirksnį. Net antraeiliai personažai sukaišomi į visus įmanomus paveikslo kampus ir užkampius, sukabinami po ir virš horizonto linijos,  suprojektuojami kompoziciškai  vienoje pasakos  bendratyje. Visi - mandagiai pakviesti į drobės erdvę,  pristatyti į švelnų sambūvį. Visiems atsirado graži vietelė  ir šansas  pasimėgauti  stebėtojo-vertintojo meile.      
       "Nepaisant visų mūsų gyvenimo sunkumų, saugau tikėjimą meile, su kuria buvau auklėjamas, ir  tikėjimą viltimi , kurią žmogus sieja su meile."    

 13-koje šio ciklo litografijų M. Šagalas atsiskleidžia ne tik kaip stiprus, subtiliai intonuotas koloristas. Jį išskiria, iškelia virš kitų - nepaprastai derminga, tobulai subalansuota  spalvinė kompozicija. Paveikslai - kaip  siužetinės mandalos,  kur visos dalys  yra  visiškoje pusiausvyroje, nepastebimoje iš pirmo žvilgsnio .Net judesys, dinamika  yra matomi, suvokiami perspektyvoje  kaip absoliutus balanso taškas, kanoninės simetrijos skerspjūvis: jame niekas nejuda  iš taško A į tašką B , o  esti išvien viename  nedalomame amžinybės  taške, kur  atstumai tarp taško A ir B tėra optinė apgaulė, logikos apnuodyto proto  paranki mistifikacija.
. 



 M.Šagalo meilės simetrijos auksinė  ašis - Bela . Arabų pasakos -  tik vienas iš išlikusių-degintų-nesunaikintų jo prisipažinimų meilėje gyvenimo  Moteriai, kuri įkvėpė jį didžiajam menui, skatino  aktyviai reikštis kūryboje .  

"Meilė teikia jėgų žmogui kurti visose veiklos srityse." M.Šagalas

 

3. Iliustracijos Longo pastoraliniam romanui "Dafnis ir Chloja". 


 

  Šį litografijų ciklą 5 ajame dešimtmetyje dailininkas skyrė antrajai žmonai Valentinai Brodskajai , arba mylimai Vavai. JI ištikimai jį lydėjo iki paskutiniojo gyvenimo skrydžio, kai širdis sustojo kylant  daugiaaukščio liftu . Iliustruodamas Longo literatūriškai perpasakotą graikų mitą, dailininkas sėmėsi įkvėpimo  iš viešnagės realioje Eladoje. Karališkos kilmės piemenaičių meilę , himną panteizmui  M.Šagalas ištraktavo savuoju, vaikiško erotizmo stiliumi, kuris tyrai  liudija  pirmų jausmų drovią  nekaltybę, priešišką  Pano orgijų  gamtiniam hormonų šėlsmui.

 Nepaprastai įdomu lyginti, kokios skirtingos Belos ir Vavos periodų paletės, kompozicijos. Vavos ciklas - -žemiškesnis, grubesnis, net kažkiek netašytas. Jai skirtame cikle prikaišiota ožių galvų ir žvėrelių, mitologiškai siejamų su žemaisiais žmonių instinktais.Joje jau nėra  skaisčiai raudonos ir dangiškai mėlynos kontrastų iš Belos periodo.  

  "Man turi reikšmę tik meilė , ir turiu reikalų tik su tais dalykais, kurie sukasi apie ją."