Kas: tema: įspūdžiai po kelionės į spektaklį
Kada: 2014/04/23
Dieną paženklino reikšmingi laiškai. Skaitydama pirmąjį whatsapp'e sušilau atšiauriame spalio gruode. Tiek daug jis spinduliavo jautrumo, dvasios jėgos, nuoširdaus palaikymo, kurio nesuteiktų psichotreningai ir saviįtaigos, vitaminai ir raminamieji, žaliavalgystė ir kylantys ekonomikos rodikliai. Draugė rusė parašė lietuvei merginai, kuri psichologiškai palūžo pirmoje darbovietėje, patarpininkavau persiunčiant gerąją žinutę:
"Dorogaja... Milaja nasha devochka, devushka:) ocenj chociu pozelatj terpenija i vsegda veritj v glavnuju celj, kotoruju ti uze ja uverenna imeesh. Na puti k etoj celi, vsegda bivaet slozno ( tak skazatj besplatnij sir toljko v mishelovke), no prelestj v tom ,cto tebe nikogda ne dajutsia ispitanija sloznee, nezeli ti mozesh preodoletj, znacit ti na eto sposobna, i eto fakt! Oglianuvshisj nazad i vspominaja etu situaciju ti pojmiosh cto eto vsio bilo nuzno tebe, dlia zakalki charaktera i dlia navikov kotorie tebe v buduschem prigodiatsia. Eto vsio radi tebia vse eti sloznosti, no oni vo blago tebe, poverj:) eto ja na opite svojom poniala:) poetomu nos kverhu, misli pozitivnie, ti siljnaja, profesionaljnaja, umnaja! Poverj, potom posmotrish na vsio eto s ulibkoj, i blagodarnostju:) celuju, liubliu:)"
( Vertimas: Brangioji... Mieloji mūsų mergaite, mergina :))) labai noriu palinkėti kantrybės ir visada tikėti pagrindiniu tikslu, kurį tu tiriausiai jau turi. Pakeliui į šį tikslą visada būna keblumų ( nemokamas sūris būna tik pelėkautuose), tačiau grožis tame, jog tu niekada negauni išbandymų sudėtingesnių, nei sugebėtum įveikti, vadinasi, tu sugebi juos įveikti, ir tai - faktas! Atsigręžusi atgal ir prisimindama šią situaciją, tu suprasi, jog visa tai buvo reikalinga charakteriui užgrūdinti ir įgūdžiams, kurie tau ateityje pravers. Tai vis dėl tavęs šie sudėtingumai, tačiau jie į gera, patikėk :)) tai aš iš savo patirties supratau:0 todėl nosį- aukščiau, mintys pozityvios, tu stipri, profesionali, protinga! Patikėk, vėliau į visa tai pažvelgsi su šypsena ir padėka :))) bučiuoju, myliu :)))"
Kaip gaila, kad kompas neperteikia siuntėjo autentiškų rašmenų. Jie ištrintų ciniškas abejones, jog - laiškas tėra "copy-paste from google". Priešingai - ranka rašytas, rašančiojo kvėpavimo sušildytas ir intymaus kvapo palydėtas laiškas yra kaip rankraštinė, manuskriptinė dovana, gyvo ryšio paliudijimas. Juk kažkas skyrė brangų laiką tau ir tik tau, rado vienetinius žodžius man ir tik man, išlukšteno ir pakylėjo kontaktą iš technologijų džiunglių iki sielų muzikinių sąskambių Kažkada visi, nepakantūs žmogaus robotizacijai, visi, kam rūpi gyvos širdžių jungtys, grįš prie ranka rašytų laiškų. Juos galima bus apipiešti emociniais paveikslėliais , palydėti škicais ir eskizais, t.y. išskirti autorystę iš beveidžių, negyvų copypeistinių šypsnių, palikti žmogišką, nekompiuterizuotą pėdsaką kito žmogaus širdyje . Jau korėjiečiai Samsungo 4D ipadams grąžino ir rašiklį ir rašymo ranka programas. Sunkiai mokausi jų tabletėje lyg pradinukė išvedžioti savo vardą ranka, kuri seniai prarado asmeninio, autorinio šrifto įgūdžius.
Antrą laišką Diana perskaitė garsiai pamokos dalyviams. Jį išdailino smetonsku, kaligrafiniu dailyraščiu GINTA, atsiuntusi dar mums akvarelinio popieriaus, teptukų, Rafaelo saldainių ir nuotaikingų 2015 m kalendoriukų. JOs dukra į siuntinį įdėjo knygą su įspūdingomis iliustracijomis. Sutarėme, kad kiekvienas knygą laikys po savaitę, o po to ją padovanosime bibliotekai:
" Sveika, gerbiama Saule ir šaunūs vaikai,
Virtualiai Jus pažįstu jau ne vienerius metus. Stebiu Vaikų meno studijos veiklą , iš Jūsų visų mokausi gyvenimo džiaugsmo, meilės ir nuoširdumo. Kadangi žinau Jūsų vardus, norėčiau trumpai prisistatyti ir aš, nenoriu Jūsų išgąsdinti.
Esu Ginta, man labai patinka fotografija ir mados istorija. Auginu devynerių metų dukrytę, kuri mėgsta šokti ir žaisti šachmatais.
Mieli vaikai, linkiu Jums kurti, klausytis širdies , nebijoti būti savimi. Meno paieškos kartais būna labai nelengvas darbas, bet kiek jis teikia atradimų ir džiaugsmo! Siunčiu Jums dovanų ir geros nuotaikos saldainių."
Visi pasijutom ypatingi, atmintini ir dar labiau mylimi. Šią pakylėtą sielų sąšaukų būseną nebent kokia bevaikė pikčiurna filosofė N. V. gali pravardžiuoti hipsterių neoekkleziastu. JOs nusivylimui - mums kartu buvo gera taip, kaip jai niekada nebus - tol , kol nesiliaus kitų piktai pravardžiuoti ir rūšiuoti
---------------
Skubėjome kuo greičiau išsakyti vaizdiniais įspūdžius iš kelionės į teatrą prieš kelias savaites. Irgi parsivežiau neišdildomų įspūdžių. Išvargau nuo įtampos tiek, kad net apsirgau. Vienam žmogui suganyti gatvėmis zyliojantį 10-ką - lyg karinė operacija. Kitomis akimis pamačiau Vilniaus viešas erdves - jos nesaugios, mirtinai pavojingos vaikams. Įvažiavimas į požeminę aikštelę prie Swedbanko - mirtinas. Stryksi kas pėsčiųjų zona - ir iššoka iš pragaro mersas į glėbį, kruvinas trileris .
Trikampės geležinės skulptūros prie Kamerinio teatro - mirtinai pavojingos. Kai vaikai ant jų sulipo fotografuotis - nesusitvardžiusi ėmiau rėkti, kad liptų žemyn, mat aštrios geležinės piramidžių briaunos tykojo prakirsti jų galvas, netyčia suklupę jie kristų pakaušiais iš aukštai ant betono. Didžiausią stresą įvarė dingusi Viktorija - išėjo iš teatro su minia, nepalaukė visų. Neigiamos emocijos - mamų eilėje prie tualeto. Paniekinamai ir niūriai stebeilijosi į tuteišakalbius vaikus, neatliepė jų pasisveikinimo šypsenų. Skaudžiausia patirtis - neįsidėjau sumuštinių visiems užkrimsti. Pasirodo,
kai kurie vaikai išvažiavo alkanais pilvais ir spektaklio metu nuolat dejavo į ausį: "Labai pilvą skauda." Pilvai liovėsi skaudėti, kai užvažiavome pakeliui namolio l į Maksimą ir sukirtome po bandelę su pienu.
Kelias dienas po to skausmingai krimtausi - na kaip nepagalvojau dėl maisto? Užpavydėjau nesikremtančiai Rasai Dičpetrienei, kuri triukšmingai per radiją reklamavo masinį vaikų bėgimą prieš skurdą ( virš 40 tūks dalyvių). Pagal sumanymą bėgikų tėvai turėjo pervesti litus į fondą "SOS vaikai" , už surinktas lėšas bus statoma tolimoje Afrikoje nepamenu - ligoninė ar mokykla. Jei mūsų studijos vaikai prabėgtų organizatorės maratone, jų skurstančių draugų pilvai mažiau maustų iš bado? Kažin... Teisinga, žmogiška, šiuolaikinė labdara - nunešk tyliai sumuštinį ar gerus batus pusbadžiam, šąlančiam kaimynų vaikui, paremk VIENĄ TALENTINGĄ VAIKĄ, kurį pažįsti asmeniškai, nespekuliuok jo skurdo kančiomis dėl tarptautinių fondų steigėjų, nematomų finansininkų pelno.
Mūsų šaunioji, linksmoji Agata galėtų pamokyti , kaip kovoti su vaikų skurdu, jei valstybė jo aklai ir nusikalstamai nemato. Nusipirkusi hamburgerį, suvalgė tik pusę, o likusią dalį ir bulvytes free noriai ir draugiškai padalino bendrakeleiviams mašinoje.
Kokie stipriausi įspūdžiai iš Agnės Dilytės nuotaikingo spektaklio "Negalima!" ?
"Kampas, kampas" , - mergaitės sušoko ryškiausios personalijos - valdingos Karalienės reguliuojančių rankų breiką. Priedainis "kampas, kampas" papildė vaikų slaptų šriftų lobyną. Pamokos gale gavau "kampo, kampo" šokį-žinutę vos tik įsakmiu balsu paprašiau visų atsitraukti nuo Valerijos ir leisti jai ramiai pabaigti Vilniaus jūrą su gulbėmis.
Planetos danguje. O taip! Antroje vaidinimo dalyje visi vaikai subėga į sceną ir, pavirtę astronautais keliauja per Visatą, stebi planetas ir žvaigždes -kino filmą ekrane. Ši kosminė kelionė įsirėžė ir Dominykos atmintin. Galbūt, jei surasime rėmėjų ar ispanų draugų, nukaksime paaugę į fantastišką nuotykių šalį - ISLA MAGIC pažintinį ir poilsio parką Sevilijoje. Ten naujausių technologijų Planetariume su šeima buvom užburti 3D amerikoniško mokslinio-dokumentinio filmuko apie kelionę per Saulės sistemą..
www.islamagica.es
Jūra. Hm... Kur gi Vilniuje jūra? Ją su gulbėmis ir debesimis išliejo mažylės dvynukės. Joms jūra nustelbė spektaklį. Pasirodo, jūra - tai upė Neris. Mažylės dar nematė jūros, neskiriia vandens telkinių. O Neries platybės su siaura Merkio arterija nesulyginamos.Jei Merkys - upė, tada Neris, vaiko žvilgsniui, žinoma - jūra.
Swedbankas. Jį nupiešė Gintos atsiųstomis kreidelėmis Diana . Prieš spektaklį savo atvežtą žiūrovų grupę pavedžiojau po Swedbanko įmantrų sodą su vaizdu į upę-jūrą. Viena iš gražiausių sostinės urbanistinių erdvių. Davėmės
mediniais laiptais iki nusiplūkimo. Piešinyje ir užrašas atsirado " Moj Dziatr ". Spektaklis patiko vyresnio amžiaus - virš 8 vaikams, norėtų dar ir dar jį peržiūrėti, priėmė per iškabą "moj" .
Malūnsparnis. Eda kruopščiai atkūrė malūnsparnį aikštelėje. Jai teko laimė pamatyti iš arti, nuo banko apžvalgos aikštelės, kaip leidžiasi malūnsparnis, kaip įsodina keleivius. Jarekas rėkė: "Nenoriu jokio teatro, noriu tik skraidyti su malūnsparniu." . Pasidalinau karčia gyvenimo išmintimi: "tai brangus malonumas, ne visiems įkandamas. Jei užaugęs kažkaip prasimanysi pinigų, skraidysi kiek panorėjęs, gal ir pats įsigysi savo raudoną laumžirgį." Irgi ne perseniausiai užsidegiau aistra išmokti pilotuoti lėktuvėlį , atgaivinti žymių giminaičių aviatorių genus. Deja, lietuviškų pamokų įkainiai mirtinai nustelbė genų šauksmą ir vaikystės svajonę.
Džipas. Kšysius nupiešė džipą ir kelią . JIs važiavo anąkart priekyje, labdaros pagalbininko visureigyje. Kelio motyvai atsikartojo daugumos vaikų piešiniuose, Juk keliavo net 30 kiliometrų, asfalto sužymėjimai jų sąmonėje ( ir atmintyje) susiliejo su teatro vaidinimu. Pamokos gale gavau vaizdinį Kšysiaus laišką, nubėgo, iš namų atnešė džiugią ryškiaspalvę Tabariškių bažnyčią: "Saule, tai dovana - tau". Šis jo piešinys buvo nepalyginamai gražesnis , nei paskubomis ką tik pamokoje pabrūkšniuotas džipas.
- Neimsiu, dovanok jį mokyklos mokytojai. Jai piešei, tegu ir turisi. Mums kažkodėl nepasistengei....
Kšysius išėjo trumpam pamąstyti. Grįžo su pasiteisinimais:
- Ne, čia tikrai tau, nuoširdžiai. Tabariškėse irgi gyveno garsi dailininkė Ana Krepštul. JI nevaikščiojo, bet tapė dailius paveikslus, kaip ir tu. MOkykloje tapiau dėl pažymio, todėl gražiau išėjo.
Atvirai rodžiau vaikams įsiskaudinimą:
- Nerašau pažymių, dėl to man galima atmestinai , bet ką iškišti ant geriausio dovanoto popieriaus? Negi tam važinėju, kad liūdintumėt abilekokiomis peckionėmis?
Kšysus šįsyk išsisuko:
- Neleidi flomasteriais, o su jais geriausiai pavyksta.
Pasispyriojusi, priėmiau jo įžvalgų ryškų laišką - kaip priesaiką prilygti Anos Krepštul dvasios žygdarbiui. Kaip raginimą tapti neatsiejama permanentine kaimo dalimi, o ne labdaros turiste , kuri kaip anuo malūnsarniu nusileidžia nustebinti cirkais vaikų, negarantuodama jiems bendros veiklos tęstinumo.
Kada: 2014/04/23
 |
| Art: J.-F.Millet. Messages from the sea. |
Dieną paženklino reikšmingi laiškai. Skaitydama pirmąjį whatsapp'e sušilau atšiauriame spalio gruode. Tiek daug jis spinduliavo jautrumo, dvasios jėgos, nuoširdaus palaikymo, kurio nesuteiktų psichotreningai ir saviįtaigos, vitaminai ir raminamieji, žaliavalgystė ir kylantys ekonomikos rodikliai. Draugė rusė parašė lietuvei merginai, kuri psichologiškai palūžo pirmoje darbovietėje, patarpininkavau persiunčiant gerąją žinutę:
"Dorogaja... Milaja nasha devochka, devushka:) ocenj chociu pozelatj terpenija i vsegda veritj v glavnuju celj, kotoruju ti uze ja uverenna imeesh. Na puti k etoj celi, vsegda bivaet slozno ( tak skazatj besplatnij sir toljko v mishelovke), no prelestj v tom ,cto tebe nikogda ne dajutsia ispitanija sloznee, nezeli ti mozesh preodoletj, znacit ti na eto sposobna, i eto fakt! Oglianuvshisj nazad i vspominaja etu situaciju ti pojmiosh cto eto vsio bilo nuzno tebe, dlia zakalki charaktera i dlia navikov kotorie tebe v buduschem prigodiatsia. Eto vsio radi tebia vse eti sloznosti, no oni vo blago tebe, poverj:) eto ja na opite svojom poniala:) poetomu nos kverhu, misli pozitivnie, ti siljnaja, profesionaljnaja, umnaja! Poverj, potom posmotrish na vsio eto s ulibkoj, i blagodarnostju:) celuju, liubliu:)"
( Vertimas: Brangioji... Mieloji mūsų mergaite, mergina :))) labai noriu palinkėti kantrybės ir visada tikėti pagrindiniu tikslu, kurį tu tiriausiai jau turi. Pakeliui į šį tikslą visada būna keblumų ( nemokamas sūris būna tik pelėkautuose), tačiau grožis tame, jog tu niekada negauni išbandymų sudėtingesnių, nei sugebėtum įveikti, vadinasi, tu sugebi juos įveikti, ir tai - faktas! Atsigręžusi atgal ir prisimindama šią situaciją, tu suprasi, jog visa tai buvo reikalinga charakteriui užgrūdinti ir įgūdžiams, kurie tau ateityje pravers. Tai vis dėl tavęs šie sudėtingumai, tačiau jie į gera, patikėk :)) tai aš iš savo patirties supratau:0 todėl nosį- aukščiau, mintys pozityvios, tu stipri, profesionali, protinga! Patikėk, vėliau į visa tai pažvelgsi su šypsena ir padėka :))) bučiuoju, myliu :)))"
Kaip gaila, kad kompas neperteikia siuntėjo autentiškų rašmenų. Jie ištrintų ciniškas abejones, jog - laiškas tėra "copy-paste from google". Priešingai - ranka rašytas, rašančiojo kvėpavimo sušildytas ir intymaus kvapo palydėtas laiškas yra kaip rankraštinė, manuskriptinė dovana, gyvo ryšio paliudijimas. Juk kažkas skyrė brangų laiką tau ir tik tau, rado vienetinius žodžius man ir tik man, išlukšteno ir pakylėjo kontaktą iš technologijų džiunglių iki sielų muzikinių sąskambių Kažkada visi, nepakantūs žmogaus robotizacijai, visi, kam rūpi gyvos širdžių jungtys, grįš prie ranka rašytų laiškų. Juos galima bus apipiešti emociniais paveikslėliais , palydėti škicais ir eskizais, t.y. išskirti autorystę iš beveidžių, negyvų copypeistinių šypsnių, palikti žmogišką, nekompiuterizuotą pėdsaką kito žmogaus širdyje . Jau korėjiečiai Samsungo 4D ipadams grąžino ir rašiklį ir rašymo ranka programas. Sunkiai mokausi jų tabletėje lyg pradinukė išvedžioti savo vardą ranka, kuri seniai prarado asmeninio, autorinio šrifto įgūdžius.
Antrą laišką Diana perskaitė garsiai pamokos dalyviams. Jį išdailino smetonsku, kaligrafiniu dailyraščiu GINTA, atsiuntusi dar mums akvarelinio popieriaus, teptukų, Rafaelo saldainių ir nuotaikingų 2015 m kalendoriukų. JOs dukra į siuntinį įdėjo knygą su įspūdingomis iliustracijomis. Sutarėme, kad kiekvienas knygą laikys po savaitę, o po to ją padovanosime bibliotekai:
" Sveika, gerbiama Saule ir šaunūs vaikai,
 |
| Gintos laiško faksimilė |
Esu Ginta, man labai patinka fotografija ir mados istorija. Auginu devynerių metų dukrytę, kuri mėgsta šokti ir žaisti šachmatais.
Mieli vaikai, linkiu Jums kurti, klausytis širdies , nebijoti būti savimi. Meno paieškos kartais būna labai nelengvas darbas, bet kiek jis teikia atradimų ir džiaugsmo! Siunčiu Jums dovanų ir geros nuotaikos saldainių."
Visi pasijutom ypatingi, atmintini ir dar labiau mylimi. Šią pakylėtą sielų sąšaukų būseną nebent kokia bevaikė pikčiurna filosofė N. V. gali pravardžiuoti hipsterių neoekkleziastu. JOs nusivylimui - mums kartu buvo gera taip, kaip jai niekada nebus - tol , kol nesiliaus kitų piktai pravardžiuoti ir rūšiuoti
---------------
 |
| Po spektaklio su režisiere Agne Dilyte ir aktoriais |
Trikampės geležinės skulptūros prie Kamerinio teatro - mirtinai pavojingos. Kai vaikai ant jų sulipo fotografuotis - nesusitvardžiusi ėmiau rėkti, kad liptų žemyn, mat aštrios geležinės piramidžių briaunos tykojo prakirsti jų galvas, netyčia suklupę jie kristų pakaušiais iš aukštai ant betono. Didžiausią stresą įvarė dingusi Viktorija - išėjo iš teatro su minia, nepalaukė visų. Neigiamos emocijos - mamų eilėje prie tualeto. Paniekinamai ir niūriai stebeilijosi į tuteišakalbius vaikus, neatliepė jų pasisveikinimo šypsenų. Skaudžiausia patirtis - neįsidėjau sumuštinių visiems užkrimsti. Pasirodo,
kai kurie vaikai išvažiavo alkanais pilvais ir spektaklio metu nuolat dejavo į ausį: "Labai pilvą skauda." Pilvai liovėsi skaudėti, kai užvažiavome pakeliui namolio l į Maksimą ir sukirtome po bandelę su pienu.
Kelias dienas po to skausmingai krimtausi - na kaip nepagalvojau dėl maisto? Užpavydėjau nesikremtančiai Rasai Dičpetrienei, kuri triukšmingai per radiją reklamavo masinį vaikų bėgimą prieš skurdą ( virš 40 tūks dalyvių). Pagal sumanymą bėgikų tėvai turėjo pervesti litus į fondą "SOS vaikai" , už surinktas lėšas bus statoma tolimoje Afrikoje nepamenu - ligoninė ar mokykla. Jei mūsų studijos vaikai prabėgtų organizatorės maratone, jų skurstančių draugų pilvai mažiau maustų iš bado? Kažin... Teisinga, žmogiška, šiuolaikinė labdara - nunešk tyliai sumuštinį ar gerus batus pusbadžiam, šąlančiam kaimynų vaikui, paremk VIENĄ TALENTINGĄ VAIKĄ, kurį pažįsti asmeniškai, nespekuliuok jo skurdo kančiomis dėl tarptautinių fondų steigėjų, nematomų finansininkų pelno.
Mūsų šaunioji, linksmoji Agata galėtų pamokyti , kaip kovoti su vaikų skurdu, jei valstybė jo aklai ir nusikalstamai nemato. Nusipirkusi hamburgerį, suvalgė tik pusę, o likusią dalį ir bulvytes free noriai ir draugiškai padalino bendrakeleiviams mašinoje.
Kokie stipriausi įspūdžiai iš Agnės Dilytės nuotaikingo spektaklio "Negalima!" ?
"Kampas, kampas" , - mergaitės sušoko ryškiausios personalijos - valdingos Karalienės reguliuojančių rankų breiką. Priedainis "kampas, kampas" papildė vaikų slaptų šriftų lobyną. Pamokos gale gavau "kampo, kampo" šokį-žinutę vos tik įsakmiu balsu paprašiau visų atsitraukti nuo Valerijos ir leisti jai ramiai pabaigti Vilniaus jūrą su gulbėmis.
Planetos danguje. O taip! Antroje vaidinimo dalyje visi vaikai subėga į sceną ir, pavirtę astronautais keliauja per Visatą, stebi planetas ir žvaigždes -kino filmą ekrane. Ši kosminė kelionė įsirėžė ir Dominykos atmintin. Galbūt, jei surasime rėmėjų ar ispanų draugų, nukaksime paaugę į fantastišką nuotykių šalį - ISLA MAGIC pažintinį ir poilsio parką Sevilijoje. Ten naujausių technologijų Planetariume su šeima buvom užburti 3D amerikoniško mokslinio-dokumentinio filmuko apie kelionę per Saulės sistemą..
www.islamagica.es
 |
| Valerija: Jūra Vilniuje |
 |
| Aurelija: kelias prie Vilniaus jūros |
mediniais laiptais iki nusiplūkimo. Piešinyje ir užrašas atsirado " Moj Dziatr ". Spektaklis patiko vyresnio amžiaus - virš 8 vaikams, norėtų dar ir dar jį peržiūrėti, priėmė per iškabą "moj" .
 |
| Eda.Malūnsparnis prie Neries |
Džipas. Kšysius nupiešė džipą ir kelią . JIs važiavo anąkart priekyje, labdaros pagalbininko visureigyje. Kelio motyvai atsikartojo daugumos vaikų piešiniuose, Juk keliavo net 30 kiliometrų, asfalto sužymėjimai jų sąmonėje ( ir atmintyje) susiliejo su teatro vaidinimu. Pamokos gale gavau vaizdinį Kšysiaus laišką, nubėgo, iš namų atnešė džiugią ryškiaspalvę Tabariškių bažnyčią: "Saule, tai dovana - tau". Šis jo piešinys buvo nepalyginamai gražesnis , nei paskubomis ką tik pamokoje pabrūkšniuotas džipas.
- Neimsiu, dovanok jį mokyklos mokytojai. Jai piešei, tegu ir turisi. Mums kažkodėl nepasistengei....
Kšysius išėjo trumpam pamąstyti. Grįžo su pasiteisinimais:
 |
| Tabariškių legenda , dailininkė Ana Krepštul |
Atvirai rodžiau vaikams įsiskaudinimą:
- Nerašau pažymių, dėl to man galima atmestinai , bet ką iškišti ant geriausio dovanoto popieriaus? Negi tam važinėju, kad liūdintumėt abilekokiomis peckionėmis?
Kšysus šįsyk išsisuko:
 |
| Art: Kšystof. Tabariškių bažnyčia |
Pasispyriojusi, priėmiau jo įžvalgų ryškų laišką - kaip priesaiką prilygti Anos Krepštul dvasios žygdarbiui. Kaip raginimą tapti neatsiejama permanentine kaimo dalimi, o ne labdaros turiste , kuri kaip anuo malūnsarniu nusileidžia nustebinti cirkais vaikų, negarantuodama jiems bendros veiklos tęstinumo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą