Kas: tema "Medis iš vielos"+ nesuplanuota ekskursija į vienuolyną
Kada: 2014/10/02
Į pamoką pavėlavau dėl žūtbūtinės priežasties. Prieš tai užvežiau šunų kaulų kaimynei, našlei Marijai. Jai pirmai parodau šviežias didelio formato akvareles, kurių nedrįstu rodyti niekam.Dar vis esu nėščia nesurastu stiliumi,jis dar pakeliui į gimimą , niekaip neįšoka į beprotišką dienotvarkę. Marija švytėjo - dailiai pasikirpusi, pirmąsyk nusimetusi firminį kaimo dress-kodą : vilnonę skarą, vatinę siūlinę ir amžinai mėšlinus guminius lietbačius. Šiandien - išskirtinis įvykis, ŽVALGYTUVĖS. Kiti kaimynai atveš rimtą našlį iš Jašiūnų su pavyzdiniu barkodu : savas namas, negeria, nerūko, liūdi vienas. Marija smarkiai jaudinosi, prašė palaikymo.
- Tik nekalbėk daug pirmam kartui. Žmonės pykstasi, jaučia antipatijas dėl nesusikalbėjimo, dėl skirtingų reikšmių, kurias įvelka į vienodus žodžius. Tylėk kuo ilgiau be žodžių, įdėmiai klausykis ir mandagiai šypsokis, arbatos įpilk, paklausk apie sveikatą. Ir žinok savo vertę! Neakla, nekurčia, nesilikoninė, nebotoksinė,neperkarusi, kaip iš pieno plaukusi, krūtinė - XXXL, ir kojos nesukanopėjo, darbšti ir nekvaila, nerūkai, negeri, nepasileidusi, žinai geriausias grybavietes, konservuoji ir su šiltnamiu tvarkaisi . Kur dar jis tokią gerą žmoną ras? Man iki tavęs - kaip iki Mėnulio.
Mariją glumino štai kas : - Visai nenaudoju kosmetikos, ar patiksiu?
Peržvelgiau patyrusiu ex-žurnaliūgės žvilgsniu: - Atrodai nuostabiai, kaip iš pieno plaukusi, akys spindi sveikata. Tkri vyrai mato ne makijažą , o tavo rausvą neraukšlėtą veidelį, stotą, energiją, krūtis, kojas. JUk viską turi, kam tos pudros? Karvės nuo pudrų formaldehidų užtrūks.
Šaunu , kaime neišnykę piršliavimo papročiai. Aplinkiniai supranta, kaip sunku galuotis pavieniui su ūkiu, su gyvuliais, o sunkiausias - su savo siela, draskoma vienatvės. Deja, mieste ji ir jos būsimas draugas taptų psichologų mėsa, zulintųsi seminaruose "Rask moteriškumą ten, kur jo nepametei ." Ir pačiai ramu tapo, gal ir man , ar mano antrai pusei, jei mirtis išskirs, žmonės ras čia
šiltą glaustinuką po senjorų kaldra ???:)))"
..........................................................
Užtat studijoje nuotaikos buvo liūdnesnės dėl vėjaraupių.Mamos neleido dalies nedasirgusių vaikų, kad neužkrėstų kitų. Valerija atėjo savavališkai, partizanavo: " Mama neleido, bet juk man labai labai reikia!". Geoparalelės: Liepojos jugendo stiiaus viloje irgi kas rytą rugsėjo gale sutikdavau bendranuomininkę žaliai ištapytą mergaitę, ir pas brolius latvius vėjaraupiai. Žalieji žmogeliukai, kurių nereikia bijoti:))
Pirma užduotis - susiskaičiuoti, kas kitą sekmadienį važiuos į teatrą, į vaikų spektaklį "Negalima" , gavome nemokamų pakvietimų . Teatrą pažinojo kol kas dviese. Bibliotekininkė Božena susiraukė: " nuobodyyyyyybė, knapsai tamsoje ir skaičiuoji minutes iki pabaigos." Vyriausioji 10 metė Agata pritarė ir net suvaidino pantomimiškai teatro siaubiaką : "baisu, ten aktoriai kaip girti laksto ir išverstomis akimis kažką nesuprantamo rėkauja."
Viktorija pasitikslino: "bus - chokėjus? kaip Akropolyje?"
Teatras - nėra ta tema, dėl kurios šventas melas vaikams pateisinamas. MIntyse pritariau Viktorijai: aha, beveik ledo ritulys, gal - nerangesnis. Nežinojau, ką jiems atsakyti, nes pati į teatrą retai benueinu, laiko "chokėjui" gaila. Tačiau gal šis kartas bus geroji išimtis?
-Gera pažįstama režisavo. Panaši į mane, linksma, tikrai nesigailėsite,kažkuo mus nustebins, - užtikrinau.
Antra užduotis: iš vielos išlankstyti medį. Panašus metalinis išlankstytas, skambantis įvairiomis melodijomis įkvėpė andai Liepojos Jaunimo parke. Peržiūrėjome meninės skulptūros nuotrauką išmaniajame.
Prisipažinau, jog nemoku tokio išlankstyti, neįsivaizduoju, nuo ko pradėti . Tikiu, jog patys gabiausi Šalčininkų rajono jaunieji menininkai sukurs originalius metalinius medžius, kurie papuoš Boženos darbovietę.
Vielutės - auksinės, kaip ir AUKSINIS RUDUO už lango. Medžio griaučiai - šaknys, kamienas, šakos. Kartono lopas - žemės plotas, ant kurio jie užaugins medį. Plonytės vėrinių vielutės nepritiko pradinukų rankoms. Išgraibstė dantų krapštukus ir iš jų rentė artimus konstruktoriams statinius.
Puošybos lapų, kurių glėbį prinešiau iš lauko, niekas nepažinojo. Ąžuolo, klevo, beržo, riešuto lapus pradinukai ( ne darželinukai!) išmoko pirmąsyk. Šermukšnio - aukštoji matematika, net pavadinimą pirmąsyk rusiškai-lenkiškai-lietuviškai išgirdo, slebizavojo.
Kam reikalingi medžiai?
Agata: Kad orą gamintų.
Jarekas: Kad paukštukai lizdus susisuktų.Ten jų namai.
Dominyka: Kad gėlės po jais augtų.
- Taip, taip, taip. Ir visi pasaulio gerieji žmonės vienijasi, kovoja su blogiečiais , kad medžių nekirstų, kad paukščiai turėtų namus, o visi mes- švarų orą.
Pailsėjusi, ramiais nervais priėmiau, kad durys nuolatos varstėsi, vaikiai it paukščiai migravo į kambarį-lauką, nubėgdavo vis namo kažką mamai parodyti. Ir pati, jei prireikdavo, išbėgdavau strimgalviais lapų pasirinkti. rasdavau visus tyloje, sodino medžius. Atšokusių mokytojų gestapas, kirtis per jaunų smegenų neuronus - susodinti pradinukus nejudriai suoluose ilgiau nei 10 minučių. Vaikai pagaulesni užduotims - stovėdami, neįmūryti gyvais kūnais į kėdes
Trečia užduotis: išrinkti geriausią medį , o prizas - bus parinktos geriausios vietos teatre. Egzaminatorė - Božena. Prieš jos konkursinį nuosprendį praploviau smegenis didaktikos intarpu:
- Božena turi kažkokį savo skonį, mes jo nežinome. Ji pabandys mums paaiškinti. Nenustebkite, jei ji išsirinks medį, kuris jums nepatinka. Tai - jos skonis, ne - jūsų.Visada visada žinokite, kad jūsų ASMENINIS kūrinys, kuris jums pats mieliausias, kuriuo tikite - toks ir yra, juo šventai tikėkite. Nors įvairios komisijos jo gali nepastebėti ir netgi jį piktai suniekinti. Komisija ir egzaminai - kaip gaidžiai: vieni rėkaus dėl vieno, kiti dėl kito dalyko. Šiandien apdovanos vieną , rytoj - kitą, poryt - dar kažką, pagal madą.Jums svarbiausia - daryti tai, kas eina iš širdies, ir kas jums gražiausia. Didieji menininkai konkursų nelaimėdavo, jų amžina komisija - pomirtinė šlovė.
Božena sąžiningai pasiaiškino, kad 1-ą vietą skiria Dominykai (6m) už originalų komponavimą ir gražiausią gėlę prie medžio. 2- a vieta- Kšysiui (10m) už plastelino spalvų kontrastingumą. 3-ia vieta - Agatai, už stilingumą ir užbaigtumą. NIekas neprieštaravo. Gal kad prizai - įtartini?
Ekskursija. Valeriją vyresnė sesė tempte ištempė iš automobilio - mama neleido kažkodėl kartu su vėjaraupiais kaime įsisaiutė ir "Negalima!"virusas . Spektaklis prasidėjo realybėje, o tęsis Vilniaus kameriniame teatre.
Tęsdami MEDŽIŲ TEMĄ nuvažiavome į Mikniškių vienuolyną ( 7 km). Pažiūrėti iš arti didžiulių daugiaaukščių gandrų lizdų ir unikalios liepų alėjos. Liepos tenykštėje dvarininkų Koreckių sodyboje sodintos dar prieš Napoleono karą, 19 a pradžioje. Pabalusios ištįsusios, bet lapoja ir yra lopomos, prižiūrimos, liudija unikalios, nepriklausomos, savanoriškos vienuolyno bendrijos istoriją.
Santykį su vienuolynu pakeitė šiųmetinė viešnagė Austrijos Melko vienuolyne. JO didžiulėje teritorijoje yra vietos ir gabiausių vaikų meno mokyklai, bene 900 vaikų gyvena ir mokosi. švytintys mūrai skamba jų vokalinėmis pratybomis, vienuolyno koridoriuose iškabinti ekranai, rodomi filmai apie auklėtinių choreografinius projektus. Nagi vaikai, tyri Dievų avinėliai turi teisę viską atvirai pamatyti ir žinoti.
Įvadas į ekskursiją: netriukšmaukite. Čia vienuolės tyliai meldžiasi dievams, kad visiems mums būtų lengviau gyventi, mažiau pyktumėmės ir sirgtumėm. Elkitės kaip ligoninėje - nekelkite balso , nesujaukite jų ramybės, bet smalsiai tyrinėkite jų gyvenimo būdą.
Apžiūrėjome išpuoselėtą gėlyną.Kaip ir Melke - angliškos rožės, bet ir vietinių gėlių darželių atkartojimai . Kšysių nustebino nematytas pravoslavų kryžius - su perbrauktu skersiniu. Paaiškinau kryžių skirtumus tarp katalikų ir pravoslavų. Diana pasitikslino: - Esu nekrikštyta, man nieko neatsitiks? Ir Agata ne juokais persigando:
- Vaikštau į Turgelių bažnyčią, ar man galima kitur rodytis?.
- Ar tos moterys, kurios tykiai šluoja kiemą, melžia tvarte karves, mums iš tolo šypsosi , atrodo piktos? Kodėl reikėtų jų bijoti? Dangus mūsų vienas, ir Dievas jame - vienas. Tik skirtingai žmonės jį vadina, skirtingai į jį kreipiasi. Juk ne čia melsiesi, o Turgelių bažnyčioje, liksi jai ištikima. Rusės pravoslavės - mūsų KAIMYNĖS. Su jomis irgi reikia gražiai sugyventi, nesipykti, draugauti , pažinti ir gerbti jų gyvenimo būdą.
Pasiprašėme sesers Jelenos į medinės cerkvės vidų. Ji mielai sutiko pabūti gide. Pasidžiaugė, kad vaikystėje NOvgorode irgi lankė meno būrelį, o jos draugė iš Kėdainių, vaikų meno būrelio vadovė, ištapė Mikniškėse dvi naujausias ikonas. Kaip meno parodoje apžiūrėjome įdomesnius šventus paveikslus. Pasirodo, dvi italų mozaikos ikonos buvo atvežtos iš Vilniaus koplyčios Savivaldybės aikštėje, kur puošė jos išorinį fasadą. Prieškarinė lenkų valdžia, prieš susprogdindama koplyčią, leido pravoslavams išsigabenti šventenybes į vienuolynus.
Nieko vaikams neaiškinau, dar per maži pažinti giliau religijotyrą. Leidau patiems smalsauti tuščios cerkvės viduje, iš arti pažinti nežinomo, bet kaimyniško pravoslavų tikėjimo atributus. Kšysius, prisižiūrėjęs kriminalų, baksnojo pagarbiai į kaukoles ant Nukryžiuotojo atvaizdų. Jelena paaiškino, kad tai, pasirodo, Adomo kaukolės. Smalsumas juos stūmė pažvelgti, kas yra už altoriaus? Pati irgi pirmąsyk pravėriau duris į pravoslavų šventenybių užkulisius.
Agatai labai patiko vienos šventosios ikona: - Kaip gražu !Irgi norėčiau tokią turėti namuose.
Sesuo Jelena nuoširdžiai atsisveikindama palinkėjo: - Stropiai mokykis menų, ir pati dar gražesnę nutapysi.
Jiems dar užkliuvo, kodėl dauguma šventoriaus palaidojimų yra su vienodais kryžiais, o keli - ženkliai didesni, su puošyba: - Ar ten palaidoti vadai? Geresni už kitus?
- Ne, jų giminės turėjo daugiau pinigų. Matyt, vienuolyną irgi parėmė.Žemiškas pasaulis taip sutvarkytas,kad kas turi daugiau pinigų, tas gauna prabangesnes, didesnes, blizgesnes pakuotes, dėžutes.
Pravažiavome atgal pro Turgelių kapines. Vaikai iščiauškėjo, kieno kokia bobutė ar diedukas kur palaidoti. Paklausiau, o kur jie norėtų būti palaidoti? Žinoma, prie giminių kapaviečių. Žinoma, taip - teisingiausia.
Prisipažinau, kad norėčiau būti palaidota Turgelių kapinaitėse - žavios, artimiausios skersai išilgai dviračiu-kojomis-slidėmis išmatuotoms Pavlavos respublikos apylinkėms.
Cenzūriškai nutylėjau, kad labiausiai norėčiau atgulti savo sode, po sena sulaukėjusia kriauše, kur dažnai medituoju. Štai S.Dali pasilaidojo Fuengirolos automuziejuje, po slenksčiu, jo "kapas" yra mindomas ir pagerbiamas kasmet milijonų piligrimų. Mano rankomis, prakaitu, meilės žvilgsniais išpuoselėti sodo medžiai ir kaimo kaimynai , žinoma, artimesni už gimines.
 |
| Art: A. Wyeth |
Į pamoką pavėlavau dėl žūtbūtinės priežasties. Prieš tai užvežiau šunų kaulų kaimynei, našlei Marijai. Jai pirmai parodau šviežias didelio formato akvareles, kurių nedrįstu rodyti niekam.Dar vis esu nėščia nesurastu stiliumi,jis dar pakeliui į gimimą , niekaip neįšoka į beprotišką dienotvarkę. Marija švytėjo - dailiai pasikirpusi, pirmąsyk nusimetusi firminį kaimo dress-kodą : vilnonę skarą, vatinę siūlinę ir amžinai mėšlinus guminius lietbačius. Šiandien - išskirtinis įvykis, ŽVALGYTUVĖS. Kiti kaimynai atveš rimtą našlį iš Jašiūnų su pavyzdiniu barkodu : savas namas, negeria, nerūko, liūdi vienas. Marija smarkiai jaudinosi, prašė palaikymo.
 |
| Art: A. Wyeth |
 |
| Art: Andrew Wyeth ( USA) |
Mariją glumino štai kas : - Visai nenaudoju kosmetikos, ar patiksiu?
Peržvelgiau patyrusiu ex-žurnaliūgės žvilgsniu: - Atrodai nuostabiai, kaip iš pieno plaukusi, akys spindi sveikata. Tkri vyrai mato ne makijažą , o tavo rausvą neraukšlėtą veidelį, stotą, energiją, krūtis, kojas. JUk viską turi, kam tos pudros? Karvės nuo pudrų formaldehidų užtrūks.
 |
| Art: A.Wyeth |
šiltą glaustinuką po senjorų kaldra ???:)))"
..........................................................
Užtat studijoje nuotaikos buvo liūdnesnės dėl vėjaraupių.Mamos neleido dalies nedasirgusių vaikų, kad neužkrėstų kitų. Valerija atėjo savavališkai, partizanavo: " Mama neleido, bet juk man labai labai reikia!". Geoparalelės: Liepojos jugendo stiiaus viloje irgi kas rytą rugsėjo gale sutikdavau bendranuomininkę žaliai ištapytą mergaitę, ir pas brolius latvius vėjaraupiai. Žalieji žmogeliukai, kurių nereikia bijoti:))
Pirma užduotis - susiskaičiuoti, kas kitą sekmadienį važiuos į teatrą, į vaikų spektaklį "Negalima" , gavome nemokamų pakvietimų . Teatrą pažinojo kol kas dviese. Bibliotekininkė Božena susiraukė: " nuobodyyyyyybė, knapsai tamsoje ir skaičiuoji minutes iki pabaigos." Vyriausioji 10 metė Agata pritarė ir net suvaidino pantomimiškai teatro siaubiaką : "baisu, ten aktoriai kaip girti laksto ir išverstomis akimis kažką nesuprantamo rėkauja."
Viktorija pasitikslino: "bus - chokėjus? kaip Akropolyje?"
Teatras - nėra ta tema, dėl kurios šventas melas vaikams pateisinamas. MIntyse pritariau Viktorijai: aha, beveik ledo ritulys, gal - nerangesnis. Nežinojau, ką jiems atsakyti, nes pati į teatrą retai benueinu, laiko "chokėjui" gaila. Tačiau gal šis kartas bus geroji išimtis?
-Gera pažįstama režisavo. Panaši į mane, linksma, tikrai nesigailėsite,kažkuo mus nustebins, - užtikrinau.
Antra užduotis: iš vielos išlankstyti medį. Panašus metalinis išlankstytas, skambantis įvairiomis melodijomis įkvėpė andai Liepojos Jaunimo parke. Peržiūrėjome meninės skulptūros nuotrauką išmaniajame.
 |
| Medžio skulptūra Jaunimo parke, Liepojoje |
Vielutės - auksinės, kaip ir AUKSINIS RUDUO už lango. Medžio griaučiai - šaknys, kamienas, šakos. Kartono lopas - žemės plotas, ant kurio jie užaugins medį. Plonytės vėrinių vielutės nepritiko pradinukų rankoms. Išgraibstė dantų krapštukus ir iš jų rentė artimus konstruktoriams statinius.
Puošybos lapų, kurių glėbį prinešiau iš lauko, niekas nepažinojo. Ąžuolo, klevo, beržo, riešuto lapus pradinukai ( ne darželinukai!) išmoko pirmąsyk. Šermukšnio - aukštoji matematika, net pavadinimą pirmąsyk rusiškai-lenkiškai-lietuviškai išgirdo, slebizavojo.
Kam reikalingi medžiai?
Agata: Kad orą gamintų.Jarekas: Kad paukštukai lizdus susisuktų.Ten jų namai.
Dominyka: Kad gėlės po jais augtų.
- Taip, taip, taip. Ir visi pasaulio gerieji žmonės vienijasi, kovoja su blogiečiais , kad medžių nekirstų, kad paukščiai turėtų namus, o visi mes- švarų orą.
Pailsėjusi, ramiais nervais priėmiau, kad durys nuolatos varstėsi, vaikiai it paukščiai migravo į kambarį-lauką, nubėgdavo vis namo kažką mamai parodyti. Ir pati, jei prireikdavo, išbėgdavau strimgalviais lapų pasirinkti. rasdavau visus tyloje, sodino medžius. Atšokusių mokytojų gestapas, kirtis per jaunų smegenų neuronus - susodinti pradinukus nejudriai suoluose ilgiau nei 10 minučių. Vaikai pagaulesni užduotims - stovėdami, neįmūryti gyvais kūnais į kėdes
Trečia užduotis: išrinkti geriausią medį , o prizas - bus parinktos geriausios vietos teatre. Egzaminatorė - Božena. Prieš jos konkursinį nuosprendį praploviau smegenis didaktikos intarpu:
 |
| Art:Kšystof, 2 vieta |
Božena sąžiningai pasiaiškino, kad 1-ą vietą skiria Dominykai (6m) už originalų komponavimą ir gražiausią gėlę prie medžio. 2- a vieta- Kšysiui (10m) už plastelino spalvų kontrastingumą. 3-ia vieta - Agatai, už stilingumą ir užbaigtumą. NIekas neprieštaravo. Gal kad prizai - įtartini?
 |
| Art : Agata, 3 vieta |
Tęsdami MEDŽIŲ TEMĄ nuvažiavome į Mikniškių vienuolyną ( 7 km). Pažiūrėti iš arti didžiulių daugiaaukščių gandrų lizdų ir unikalios liepų alėjos. Liepos tenykštėje dvarininkų Koreckių sodyboje sodintos dar prieš Napoleono karą, 19 a pradžioje. Pabalusios ištįsusios, bet lapoja ir yra lopomos, prižiūrimos, liudija unikalios, nepriklausomos, savanoriškos vienuolyno bendrijos istoriją.
Santykį su vienuolynu pakeitė šiųmetinė viešnagė Austrijos Melko vienuolyne. JO didžiulėje teritorijoje yra vietos ir gabiausių vaikų meno mokyklai, bene 900 vaikų gyvena ir mokosi. švytintys mūrai skamba jų vokalinėmis pratybomis, vienuolyno koridoriuose iškabinti ekranai, rodomi filmai apie auklėtinių choreografinius projektus. Nagi vaikai, tyri Dievų avinėliai turi teisę viską atvirai pamatyti ir žinoti.
Įvadas į ekskursiją: netriukšmaukite. Čia vienuolės tyliai meldžiasi dievams, kad visiems mums būtų lengviau gyventi, mažiau pyktumėmės ir sirgtumėm. Elkitės kaip ligoninėje - nekelkite balso , nesujaukite jų ramybės, bet smalsiai tyrinėkite jų gyvenimo būdą.
 |
| Mano sodo klevai |
Apžiūrėjome išpuoselėtą gėlyną.Kaip ir Melke - angliškos rožės, bet ir vietinių gėlių darželių atkartojimai . Kšysių nustebino nematytas pravoslavų kryžius - su perbrauktu skersiniu. Paaiškinau kryžių skirtumus tarp katalikų ir pravoslavų. Diana pasitikslino: - Esu nekrikštyta, man nieko neatsitiks? Ir Agata ne juokais persigando:
- Vaikštau į Turgelių bažnyčią, ar man galima kitur rodytis?.
- Ar tos moterys, kurios tykiai šluoja kiemą, melžia tvarte karves, mums iš tolo šypsosi , atrodo piktos? Kodėl reikėtų jų bijoti? Dangus mūsų vienas, ir Dievas jame - vienas. Tik skirtingai žmonės jį vadina, skirtingai į jį kreipiasi. Juk ne čia melsiesi, o Turgelių bažnyčioje, liksi jai ištikima. Rusės pravoslavės - mūsų KAIMYNĖS. Su jomis irgi reikia gražiai sugyventi, nesipykti, draugauti , pažinti ir gerbti jų gyvenimo būdą.
Pasiprašėme sesers Jelenos į medinės cerkvės vidų. Ji mielai sutiko pabūti gide. Pasidžiaugė, kad vaikystėje NOvgorode irgi lankė meno būrelį, o jos draugė iš Kėdainių, vaikų meno būrelio vadovė, ištapė Mikniškėse dvi naujausias ikonas. Kaip meno parodoje apžiūrėjome įdomesnius šventus paveikslus. Pasirodo, dvi italų mozaikos ikonos buvo atvežtos iš Vilniaus koplyčios Savivaldybės aikštėje, kur puošė jos išorinį fasadą. Prieškarinė lenkų valdžia, prieš susprogdindama koplyčią, leido pravoslavams išsigabenti šventenybes į vienuolynus.
 |
| Sesuo Jelena aprodo vaikams altorių |
Nieko vaikams neaiškinau, dar per maži pažinti giliau religijotyrą. Leidau patiems smalsauti tuščios cerkvės viduje, iš arti pažinti nežinomo, bet kaimyniško pravoslavų tikėjimo atributus. Kšysius, prisižiūrėjęs kriminalų, baksnojo pagarbiai į kaukoles ant Nukryžiuotojo atvaizdų. Jelena paaiškino, kad tai, pasirodo, Adomo kaukolės. Smalsumas juos stūmė pažvelgti, kas yra už altoriaus? Pati irgi pirmąsyk pravėriau duris į pravoslavų šventenybių užkulisius.
Agatai labai patiko vienos šventosios ikona: - Kaip gražu !Irgi norėčiau tokią turėti namuose.
Sesuo Jelena nuoširdžiai atsisveikindama palinkėjo: - Stropiai mokykis menų, ir pati dar gražesnę nutapysi.
Jiems dar užkliuvo, kodėl dauguma šventoriaus palaidojimų yra su vienodais kryžiais, o keli - ženkliai didesni, su puošyba: - Ar ten palaidoti vadai? Geresni už kitus?
- Ne, jų giminės turėjo daugiau pinigų. Matyt, vienuolyną irgi parėmė.Žemiškas pasaulis taip sutvarkytas,kad kas turi daugiau pinigų, tas gauna prabangesnes, didesnes, blizgesnes pakuotes, dėžutes.
 |
| Art: A. Wyeth |
Prisipažinau, kad norėčiau būti palaidota Turgelių kapinaitėse - žavios, artimiausios skersai išilgai dviračiu-kojomis-slidėmis išmatuotoms Pavlavos respublikos apylinkėms.
Cenzūriškai nutylėjau, kad labiausiai norėčiau atgulti savo sode, po sena sulaukėjusia kriauše, kur dažnai medituoju. Štai S.Dali pasilaidojo Fuengirolos automuziejuje, po slenksčiu, jo "kapas" yra mindomas ir pagerbiamas kasmet milijonų piligrimų. Mano rankomis, prakaitu, meilės žvilgsniais išpuoselėti sodo medžiai ir kaimo kaimynai , žinoma, artimesni už gimines.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą