Kur: Vilnius, PC "Panorama"
Idėjos autorius: Giunteris fon Hagensas, plastinacijos išradėjas, buvęs patalogaanatomas ( lavonų skrodėjas)
Aprašas: skulptūros ir padailinti paveikslai iš užkonservuotų autentiškų kūno dalių, Skirta visiems amžiams, o ypač darželinukams, mokytojams ir moksleiviams.Pažinimo džiaugsmas ir vokiška kokybė.
Vertinimas: 9 iš 10
Giunteris von Hagensas - be abejo menininkas. Iš didžiosios raidės.Su ryškiomis flux'isto stigmomis: įvaizdis, draudimai , iššūkiai visuomenės normoms, dopingas protui ir įdomiausi atradimai vaikams, dangiškos projekcijos žemiškoje natūroje.
Neslėpsiu, baiminausi eiti.Pasaulio muziejuose niekada neinu į Egipto mumijų sales.Kapo, sudūlėjusios medžiagos energetika kelia pasidygėjimą, iki alpulio . Turiu žmogiškų anomalijų: sapnuoju ateities vaizdinius, susijusius su kūnais, kuriuos prisileidžiu arčiau. Jaučiu mirties energijas, jos stingdančiu šalčiu surakina blauzdas, kartais net žingsnio negaliu žengt link kapinių, link namo, kuriame neužilgo skambės laidotuvių maršai ar kuriame karaliauja mirtis - žmonių destrukcija. Parodoje morgo kvapo - nė krislo. Na gal plastinuota moteris paskutinėje salėje, iškėlusi rankas Dangaus pašlovinimui, dar buvo dalinai apgaubta savo užbaigto gyvenimo informacinės auros. Stiprių asmenybių griaučiai ilgiau spinduliuoja juos naudojusių žmonių sukauptą patirtį.
Kitos skulptūros žavėjo Hagenso šmaikštumu, ironiška pasaulėžiūra, unikalia pluoštine estetika, aitrino mąstymą .Gražiausios - kraujagyslių ir kvėpavimo salės. Rausvų kapiliarų koralai, įmantriai dažytos plaučių vėduoklės. Menininko mintį į aukštybes kreipia išsamus tikrovės pažinimas. Norėčiau Hagensui užduoti vienintelį klausimą - kada, mėsinėjant žmonių kūnus, jį nutvieskė GROŽIO ŠVIESA?
Teko mokykloje 2 valandas šalti eilėje į Kunstkamerą Peterburge.Norėčiau atmintyje išsitrinti išsigimėlių marinadus akademiniuose stiklainiuose, kuriuos mačiau, aštuntokė, salėje, tvoskiančioje formalinu. Uodeguotus pelekuotus kūdikius - undines su ažūriniais sijonėliais, dvigalvius su nesuskaičiuojamu kiekiu pirštų, siamus ir ciklopus. Kunstkameroje, kap ir bet kokiame prozektoriume ar anatomijos muziejuje - brutalus smūgis vaizduotei, be užuominos į stilių, dizainą,vizualumą. Be to, kūdikių tėvai sutikimo nedavė, pakluso anuometinės medicinos smurtui. Atėmė mokslinčiai palaikus ir neatsiklausę užsūdė.
Hagensas ne užmarinavo ir neužbalzamavo, jis įkūnijo žmogaus kūno dievišką grožį.. Padovanojo amžinybei nežinomą krepšininką, tenisininką, šokančius įsimylėjėlius. Galbūt gyvi būdami savo techno-narveliuose jie dėliojo finansus, stumdė prekes, dėjo faksinius parašus. Prikelti amžinajam gyvenimui, jie tapo šimteriopai žmogiškesni ir žavesni, tolygūs didybe Antikos ar Rodeno skulptūroms. Disko metikas. Mąstytojas.Šiuolaikinis menas visada remiasi į tradiciją, per tai neleidžia Mileniumo internautams-kosmonautams atitrūkti nuo istorijos, šaknų, per aukštai atsiplėšti nuo pagrindų.
Paroda džiugiai šlovina Kūrėją, suprojektavusį tobulą, supersudėtingą, proporcingą ir įmantrų kūną - indą Dvasiai - kosminei energijai - įsikūnyti. Kreatyvinio mokslo ir meno sintezė su teatro elementais. Aktoriai - studentai medikai su baltais chalatais vaidinę ir save ir savanorius paslaptingus gidus, vedlius po kūno labirintus.Be jų performansas būtų pusėtinas. Kiekvienas įnešė savitą emocinę intonaciją, savitą požiūrio kampą komentarais ir papildomų žinių srautais. Ir čia už kadro, iš po jų chalatų skverno kikeno Hagensas. Demiurgai su skalpeliais ir stetoskopais lems, kaip greitai ir kiek skausmingai mes patys pasiversim anapusiniais eksponatais.
Daug sužinojau naujų dalykų. Apie arklio uodegą - nervų pluoštą stuburo apačioje .Apie žarnos storio arteriją ties kaklu.. Ak, štai iš kur it iš siurblinės trykšta fontanu kraujas per avarijas. Pasirodo, blužnis visai nebūtina suaugusiems. Nuvylė smegenys - sustingę drebučiai, be nervų, plika nyki masė. Užtat liežuvis - tokio pat drūtumo kaip širdies raumuo..O ponia plastinatė nuo pono plastinato ( abu gi be plaukų) skiriasi iš tolo tik krūtimis. Hagensas jas išskaptavo baltas baltas, motinos pieno spalvos, Meiseno porceliano formate.Savo pačios kūno sandaros įmantrumą atradau lyg iš naujo, vienovėje. Anatomijos vadovėliai jį suskaldydavo, visuma buvo sukarpoma į padriką mozaiką.20 puslapis - kiaušialąstė, 4 skirsnis- kaulų čiulpai, kaip instrukcija neaiškios paskirties mechanizmui . Hagensas -prezentavo žmogaus anatomiją nedalomoje gamtos grožio vienovėje. Anatomijos katalogai ir 3D projekcijos parodoje pristatyti kamputyje, atskirai, kompiuterizuotuose stenduose, mokslo fanams ir specialistams. .
Paroda pirmiausiai skirta mažyliams . "Mama, o senelio plaučiai irgi tokie patys juodi,nes rūko?" , - susirūpino 4-metis. Nesuprantama, kodėl stendai taip aukštai pakelti? Mažieji piliečiai nemato įdomiausių eksponatų. Stebėdama, kaip mamos aiškina mažyliams, kas prie ko, prisiminiau seksomaną Froidą Mazgiams natūralu smalsauti - o kas gi viduje, giliausiose ertmėse? Ką turi berniukas, ko neturi mergaitė? Kaip tas "paslėpstinukas" atrodo iš arti? Gamtą užantspauduojant draudimais, gimsta iš piršto laužtos psichologizuotos teorijos. Vaikui, aptiktam tyrinėjant "nepadorią" kūno dalį - įvaromas kompleksas visam gyvenimui, jis mirtinai išgąsdinamas, esą turįs netipinių polinkių, o froidai turi darbo aiškinami, kaip su demaskuotu "iškrypimu" susitvarkyti. Parodos ekspozicija yra pateikta tiek korektiškai, švelniai, moksliškai ir paprastai, jog vaikui dings poreikis aiškintis gamtos abėcėlę patamsiuose tyrinėjant gyvus kūnus. Dirbtiniai manekenai jo neįtikintų, o realaus žmogaus konstruktas- bus neginčytinas įrodymas, kaip gi ten - viduje?
Kaskart skaitant Irvingo Stouno romaną apie Mikelandželą jaudindavo, lyg pirmą kartą, kaip skulptorius slapčia naktimis, bijodamas inkvizicijos teismo, sliūkindavo į lavoninę tyrinėti žmogaus sandaros. Kaip patamsyje su žvake darė eskizus, pjaustė raumenis. Krauju apšlakstyti jo darbai puošia Vatikano rūmus ir kolekcininkų fondus Jam, kaip ir Hagensui, pozavo mirę.Italas prikėlė juos dailėje iki šventųjų, pašlovino jų gamtinį, žemišką rūbą. Hagensas daro beveik tą patį - prikelia mirusiuosius iki Antikos ar Klasicizmo apsinuoginusių dievų etalono. Ilgai nesikankina- nedaužo metų metais skulptoriaus kaltu marmuro. Jo marmuras - plastinatas ir laisvo žmogaus (mirusiojo) valia .
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą