Režisierius: Baltasar Kormákur (Islandija)
Vertinimas: 2 iš 10
http://www.scanorama.lt/lt/filmas/gelm%C4%97
Žiūrėti storulių šou per TV - daugiau prasmių, nei vieno prasto aktoriaus murkdymąsi bangose su švarias išlygintais marškinėliais. Tokie pat švarūs ir išlyginti jie lieka jam išlipus ant akmenuoto salos kranto. PO panašių filmų supranti, kaip gerai, kad yra Holivudas. Jame blogiausiu komerciniu atveju suteikiama pramoga žiūrovui.
Filme "Gelmė" nebuvo scenarijaus. Neįsivaizdavau, kad šiais laikais taip galima, kad tai pritraukia rėmėjų - bioko nuobodi chronologija, pritutinta štampovkių ir copy-paste kadruočių iš kino klasikos. Be gilesnės charakterių motyvacijos, be siužeto vingių , galų gale be gražių Islandijos vaizdų. Nagi duokite bent kadrelį grožio ar lašelį humoro, jei siužetas neišsigimdė!!!. Viena flegmavintažinė scena, kur jis daužo murziną ledą iš naujutėlaitės vonios , pabaidęs 2 dekoratyvius ponius ūkanotoje pievoje. Ot ceratinė fantazija rež-yyyyseriaus ..... Ko žuvėdros nenufilmavo, su kuria XXXL'as kalbėjosi plaukdamas????? Irgi finansinė krizė kalta? jai honoraro neužteko???? Islandijoje trūksta žuvėdrų? Gal koks Žvejybos ūkis pasamdė režisierių įamžinti, koks pavojingas Islandijos žvejų darbas......Žvejų ūkio akcininkų bendrijos užsakymu? Tuomet pinigai atidirbti chaltūriškai.
Pasirodo už lietuvių kino dabartinį bendrą lygį būna žemesnės kokybės gaminių.... Ko nirštu, ko tikėjausi? Bent jau Sigur Ros'ų klipų lygio. Ar Discovery "I' shouldn't be alive" inspiracinio dramatizmo. Gal K.Kizi (K.Kesey) romano "Žvejo giesmė" Šiaurės vandenų rūsčios poetikos. Bet...režisierius - lochotronas. Net prieš tėvynainį, garsųjį tapytoją islandą FRANCIS'ą DANBY nepasisarmatijo. F. Denbio paveikslą žiūrėčiau valandų valandas, o islandų juostą pamiršiu po kelių dienų. .
 |
| Francis Danby. Deluge. |
Žiovaudama kino salėje be perstojo mėginau pateisinti, na kodėl toks š-das gavosi iš unikalios, didvyriškos istorijos? Antimeniška, naftalininė pati idėja - mistifikuoti, romantizuoti žmogaus poelgio stebuklą. Esą, net anglų mokslininkai nesuprato, kodėl, islandų žvejas išsikapanojo...
.
Su stebuklais visada baigiasi liūdnai.Vienoje TV pokalbių šou rengiau kaip redaktorė laidą,kuri turėjo būti rodoma per Kūčias.Tada buvau nuoširdi katalikė, užsidegiau idėja pateikti žmonėms pasakišką istoriją apie Kalėdinį stebuklą, raginantį žiūrovus atsiversti ir įtikėti. Radau per draugus merginą, ji graudžiai pakabino ant intriguojančio kabliuko: "buvo prievartauta kaimyno nuo 5 metų, įklimpo į narkotikus, mylėjosi non-stop be atrankos, žudėsi, korėsi, leido gyvenimą pakalnėn, bet vieną dieną Dievas ją atvedė į bažnyčią, ir ji atsivertė, tapo dora ir gera."
Surepetavome , nugludinome jos monologą. Likus keletui dienų iki įrašo, ji pareiškė kad yra Tikėjimo žodžio spaudos atstovė ir į studiją ateis būrys Saulyčio sektos žmonių giedoti, t;.y. pasireklamuoti. Supratusi, kad laida žlunga, mėginau derėtis, kad lai ji prisistato, kas yra, bet be būrio zombių. Stebuklo herojė kietai ėmė reikalauti, kad bus jos scenarijus, ne mudviejų sutartas. Buvo tikra, kad neturiu pasirinkimo, sutiksiu su jos šantažu.. "Ne, to nebus, žiūrovų sektos stebuklais nemulkinsiu", - negalėjau leisti Kūčių vakarą suteršti fanatikų manifestacijomis. Įrašą išgelbėjo atsarginis TVkomandos variantas - visada pasirengę palinksminti liliputai. Gavau gerą pamoką . Stebuklai būna , ir dar kokie, bet tylūs, ne viešumoje ir ne TV turguje.
Gal B.KOrmakurą irgi vedė panašūs norai? Deja, jam nepakako vyriškumo neišleisti "tuščios taros" į kino rinką. Nepavyko išplaukti iš islandų kino provincialiausių gelmių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą