Vyro ir moters meilės nusigalavimas

Kas: "Meilė, 2012, Scanorama 2012

Režisierius: M. Hanekė (Austrija).  "Pianistė", "Baltas kaspinas".  
Stars:Jean-Louis Trintignant, Emmanuelle Riva, Isabelle Huppert

Emanuelė Riva legendiniame filme "Hirosima, mano meile"

Aprašas: nusenusi muzikos mokytojų paryžiečių pora dramatiškai  sliūkina MEILĖS finišo tiesiąja. Anna  po insultų sparčiai daržovėja.. Žanas išpildo žmonos prašymą, nepriduoda nenuovokaus tauriai mylimo kūno į valdišką slaugos ligoninę . Spėju, širdingos lietuvės jiems nepasisekė surasti. Galbūt  lietuvė slaugė  būtų  užkirtusi kelią skaudžiai eutanazinei atomazgai ir išpirktų Vilniaus kaltę dėl Trentinjano( jis vaidino Žaną) dukters  Mari žūties. Gal nebūtų filme iškart trijų  dorų lavonų (įskaitant balandį) ir  psichologizuoto dostojevskiško narstymosi senatvinės slaugos peripetijose.Laimingiems,prispaustiems nepriteklių, depresuojantiems, turintiems gerontofobiją  filmas - nerekomenduotinas.Šviesa jame nušvinta kelissyk: atėjus gerajai slaugei  ir jau po senukų  mirties, kai dukra ateina į

Ž..L. Trentijnanas filme.Vyras ir moteris

išvalytą nuo tėvų buvimo pėdsakų butą, kuriame matyt gyvens.


Filmas kaip reta slogus. "Grūzina" .Be gailesčio žiūrovui. Gręžia "emociniu grąžtu"  kiaurai per moralines kaltes  ženkliai dirgliau nei  to paties režisieriaus niūrus  "Baltas kaspinas". Išvada: kiną reikia rinktis dar kruopščiau, nesekti festivalio kalendorium.Jei reikėtų  sadistinio   streso  - susirasčiau  torentuose "Meilę" kaip vaistą nuo rožinių akinių pagal NUOTAIKĄ.  Dabar gi  nuo laiškų su sukrečiamom išgyvenimo istorijom lūžta e-pašto dėžė, kasdien tenka išgyventi , atgailėti, suprasti  ne ką lengvesnius  žmonių pasirinkimus. Tokiame kontekste M. Hanekės istorija užgriūna it dar vienas sunkiausias  akmuo ant širdies. Auditorijai, nesusidūrusiai su new humanistiniais  rebusais, na, tarkim, solidžioms  ofisinėms buhalterėms, festivalinių filmų komisijų nariams, minsiterijų valdininkėms, dvasios mazochistams,  filmas , be abejo patiks. Anava,  koks žiaurus tas gyvenimas.Ot ot, ciano kompot, dusk Hirosima,mano meile... .
Destruktyvus kino  projektas. M. Haneke sutriuškino, stačiokiška pūvančia fiziologija subjaurojo Žano ir Anos  bendraamžių kartos idealus. Neužmiršiu, kaip mama nutempė į "Vyro ir  moters" legalų seansą kino teatre, kaip  šlapiu veidu pasinėrė į jaunystės idealų ekraninį grožį, nors man  pusiauseksas raudoname ekrane atrodė it cukrinis  muliažas. Teigiu, jog žmogaus idealus reikia gerbti ir saugoti. Pasistengsiu, kad tėvai net nesužinotų apie šio filmo buvimą, nenoriu atimti iš jų jaunystės kino prisiminimų, stipriausio   senatvės  emocinio dopingo. Eina tas Hanekė nuo jų kuo toliau, lai renkasi savo prizus ES snobų festivaliuose.

Art: P. Sezanne . Artist's father

Režisierius  užduoda daug  NEPATOGIAUSIŲ  AŠTRIAUSIŲ MORALINIŲ KLAUSIMŲ, į kuriuos Vakarų visuomenė  vis stipriau atsitrenkia kaip į  aklavietę, nusikalstamai delsia  juos spręsti. Ar tėvų meilės idealai, žmonos  nenoras vykti į slaugos ligoninę yra verti poros siaubingos buities kankynės?  Kodėl du  garbūs senukai galuojasi  Paryžiaus prabangoje,  neaprėpiamos kvadratūros bute su  brangiais  antrikvariniais gobelenais ir paveikslais, o tuo tarpu jų  dukra sukasi  finansiškai iš paskutiniųjų ,gabus anūkas gyvena internate??? Kažkada smerkiau muzikų Karnavičių sūnų, kad pridavė juos pilname prote ir sveikatoje į senelių namus. Po filmo  radikaliai pakeičiau nuomonę. Karnavičiai buvo ženkliai moralesni ir kilnesni nei Trentinjano herojus Žanas. Jie užleido savo ervdes  vaikams, veikliajai  jaunajai ,muzikų pamainai. Jei nebūtų opus būsto klausimas, gal glaustusi kukliame  butuke, bet pasirinko moraliai teisingesnį sprendimą.
  
  Neišsprendžiama  senstančių visuomenių dilema: tarp senukų noro pasitikti Mirtį  oriai namų šilumoje  ir jų artimųjų  staiga  užtrūkusių siekių, privalomo aukojimosi. Kokia  turi būti romantiškosios amžinos meilės  graži, įkvepianti pabaiga? Ką visuomenė, aplinkiniai nekatalikai  turi daryti, kaip turi elgtis akistatoje su bejėgiais senukais, atsisakančiais valdiškų namų?Kaip oriai išeiti nebūnant kitiems našta ir neverčiant jų kankintis? Net geriausi senelių namai  nekompensuos  savojo kampo jaukumo.

 Neekraninė  istorija: sūnus studentas  metus dirbo prestižiniame senelių pansionate. Praėjo griežčiausią atranką,  apmokymus, kaip jų netraumuoti,  jam pasiuvo spec.uniformą, nors darbavosi  kukliose  pareigose, surinkdavo nešvarius  rūbus į skalbyklą. Gera alga, maži krūviai, nemokamas maistas.Tačiau  pratęsti kontraktą po metų griežtai atsisakė: "Negaliu. Įsivaizduok, atsidaro liftas, išpuola  greitomis apsirengusi senutė, įsistveria mirtinai  į rankovę ir su ašaromis maldauja: : gelbėk prašau, išvesk mane iš  čia, noriu namo, tik namo. Jai ten  - kalėjimas"

Art: Van Gogh

Haneke  sutirština  spalvas iki  fiziologinio pykinimo, kad  problematika supurtytų žiūrovus, verstų greičiau kažką keisti  ligotos  senatvės papročiuose. Tradiciniai - jau antihumaniški, toliau taip tęstis nebegali, kažką reikia keisti, kad  DIDŽIOJI MEILĖ nebūtų taip paniekinta.  Šekite, žiūrėkite,  iš arti, kaip atrodo mykianti moteris, jos konvulsinis veidas,  kaip 80-metės plėmuotas kūnas  keliamas nuo unitazo, šukuojamas, kokia kančia ją pamaitinti, kaip vyras iš paskutiniųjų mėgina išsaugoti judviejų Meilės istoriją, virtusią tik prisiminimais. Realiame laike teliko pavargęs pensininkas, besikamuojantis priežiūroje ir DIDŽIAJAME LAUKIME - KADA GI JI UŽGES? Kada baigsis jau  PRAGULŲ  MEILĖ?  
Jo norai virsta veiksmu. Jis spontaniškai nužudo mylimąją . Uždusina po to, kai pirmąsyk gyvenime nesusiturėjęs trenkė jai per veidą. Tai buvo natūralus , spontaniškas išsekinto MYLINČIO  žmogaus veiksmas ir siekis pabaigti galavimąsi vienu ypu.  Tarp  jausminės Meilės ir Neapykantos ribų nėra , tai YNJ ir YANJ mandala. Ar kriminale yra jo kaltės? Kas dėl to kaltas?Ar leistina žmogui prisiimti Dievo vaidmenį?  Gaudydamas  įskridusią kambarin balandę, sielos simbolį ir dangišką palydovą, kai užgulęs ją iorgi uždusina ,  Žanas daro sprendimą: JAM NEREIKIA DANGAUS, kaip išganymo pažado, jis nebetęs kančių.

Japonų savižudžių  pensininkų poros išeina estetiškiau.Sustato šlepetes prie išorinių durų ir paleidžia dujas.
Nepriėmiau Žano poelgio.Kito žudymas be išlygų yra  nepateisinama ŽMOGŽUDYSTĖ, Ego protestas nepakeliamų išbandymų akivaizdoje, nenoras nuolankiai priimti juodąją Meilės pusę..
Sau pasidariau galutinę išvadą: Eutanazija - draustina, vienareikšmiškai. Žmogus turi išgyventi tiek, kiek plaka jo širdis, kiek jam skirta Žemės laiko, nesujaukiant dieviško kosmizmo chronologijų. Užtat visuomenei reikia  kuo skubiau ieškoti  humaniškų sprendimų kaip užtikrinti, kad išėjimas būtų ORUS.Šia prasme filmas neša stiprų socialinį, etinį užtaisą. 

 Paraščių mintis: baltrankių intelektualų, knyginių, romantizuotos sąmonės žmonių  grožybės virsta pamišimu  ir kriminaliniu elgesiu susidūrus su tikrovės  išbandymais.Haneke  tęsia  Pianistės leitmotyvą : "gražu, kol gražu. O kas slepiasi po  išoriškai pavydėtinų grožybių kaukėmis? Kas tos parodomosios meilės  smulkiai išnarstytuose viduriuose? " Kerštinga frustuota manjakė,.papjaunanti ją atstūmusį meilužį (Piansitė). Šaltakraujis smaugikas, nepakeliantis  besitęsiančių  dimensinės žmonos kaprizų (Žanas "Meilėje") .


-----------------------------------------------
Filmo išvakarėse šukavau  Paryžiaus muzikos sales, ieškodama  (ak, per vėlai)  e-bilietų. Kainos - astronominės, užribinės.  Kelis  įkandamus užsakymus sugrąžino, pasiūlė likusius brangiausius.Pvz,  80 eurų į  jauno mažai žinomo čelisto programą su Prancūzų radijo orkestru - ohohoho, nepasiekama  finansinė dimensija... Filme pamačiau  interjerų ir šaldytuvo paveisklėlius tų herojų,  kurie  priklauso tai  dimensijai, mėgaujasi brangia Paryžiaus muzikos  klasika.......... 
Hanekės filmas suerzino, nes bedė į paširdžius: "O KOKIA TAVOJI BUS SENATVĖ,  Krylovo laumžirge?". Šitą klausimą palieku atvirą.Nepriklausau Užkalnio  vergiškai aplaižytai ir šuniškai pašlovintai  laikinų  LT  turtuolių kastai  Nežinau, nei kokią gausiu pensiją, ar gausiu ją išvis, ar nebūsiu antstolių ištempta  į kokią kaliūzę už vėluosiančius pensininkės šildymo mokesčius ir praskolas. Tikiu Dievo malone, tikiu savo vaikų gerumu, jie žadėjo kefyrui ir batonui perlaidas siųsti.Tikiu savo galingųjų  RUSŲ klientų-draugų  gerumu , jie neleis pastipti kaip ožkai be slaugių.

Po kino arčiausia "kava  be eilės"  buvo "Carskoje selo" Savanoriuose  Pataikėm į kelis  smagius korporatyvus.Salė dūzgė gerom nuotaikom. Pralinksmėjau,  džiugios  savaitgalio emocijos restauravosi. Panaršius ir žinia atėjo: "KT  pripažįsta rinkimų teisėtumą" . PO Hanekės parodyto  vieno iš  GERIAUSIŲ senatvės variantų, kilo  niekinga,  kolaboracinė mintis; "vat ir gerai, vat ir ramu. rusų rinka ir mūsų verslinnkai jos platybėse senelius (ir mane ateityje) pamaitins, aprengs ir sušildys". Kas tai - materializmas? išdavikiškas konformizmas?  senatvės baimių panikos priepuolis ? ar beribė  meilė visiems senukams ir visiems  laisvai prieinamai didžiajai  kultūrai (na kad muzikos bilietai būtų pigūs) ????? Nežinau,  nežinau atsakymų.  Žinau tik viena:  R.Juknevičienės tanke ar malūnsparyje tikrai neatsiras vietos senukų slaugai.
     . 
-----------------------------------------------------------