Mokytojas: dailininkas SAULIUS DASTIKAS http://www.sauliusdastikas.com/
Kada: 2013/03/07
Dienos paralelės: klaipėdiečių šeima laimėjo Teleloto 100-ąjį milijoną ir ... mūsų kaimo studijoje gausiai nulijo dovanomis. Atėjo paštu didelė dėžė (per 2 kėdes!) su dažais ir popieriaus albumais nuo Robertos M. iš Norvegijos.Ji irgi užsikrėtė meno virusu ir nutapė natiurmortą olandų stiliumi, prrisiminusi mokyklos pamokas. O didžiausia dovana- iš Vilniaus atvažiavo TIKRAS profesionalus dailininkas SAULIUS DASTIKAS apmokyti vaikus įdomios monotipijos technikos.
Robertos M. pirmasis savarankiškas (be mokytojų) bandymas po 18m pertraukos, oho! |
Sauliaus ir Sandros Dastikų viešnagė studijoje |
Saulius pasiūlė temą "Šalys, į kurias norėčiau nukeliauti". Jiedu su Sandra buvo ką tik grįžę iš tolimų kelionių, dar spinduliavo Pietryčių Aziją. Vaikai į keliones nesureagavo, mat niekas iš jų nebuvo keliavęs toliau Jašiūnų ar Šalčininkų, vyresni - gal iki pajūrio.Vaikas dailėje geba išreikšti kažką artima, ką gerai pažįsta, prisimena, ar jau įgudo atvaizduoti, kas giliai sujaudino, susiję su jo vidiniais pasauliais ir šeimos akiračiais .
Jų improvizacijose, kaip įprasta gimė Vėžio archetipo motyvai: ŠIRDYS - plačios, siauros, įskeltos, dvigubos, su spinduliais, vėriniuose, appipintos žiedais. GĖLĖS - puokštėmis, solo, ornamentais. GAMTOS ir MIŠKO miniatiūriniai fragmentai - išdidinti iki Visatos mastelių: drugeliai, bitės, paukščiai, debesys. LOVE: šiuo žodžiu vyresni pakeitė širdies atvaizdus, meilės vaizdinių grynas energijas filtravo per žodį , vertė į kalbinę reikšmę. Nors širdies ideograma - suprantamiau, nei vienodos grafinės literos, vienareikšmiškai.
Mažiukėms, iki 7 metų, mergaitėms monotipija gal buvo per sudėtinga.Įsižaidė spausti atvirkščiai surašytus žodžius. Diana vienintėlė parašė jau lietuviškai "Velykos". Ji jautriai skiria viešo bendravimo taisykles nuo privačių, kultūringai derinosi prie svečių, nes mes -atvykėliai - tauškėm tarpusavyje lietuviškai.
Valerija nustebino. Sesė su drauge visada už ją pabaigdavo darbą, ji įprato pasyviai nuleisti teptukus ir stebėti, kaip vyresnėlės iš draugiškumo padeda, privatizuoja jos piešinį. Šįsyk pasodinta atskirai nupiešė sudėtingoss, daugiapakopės formos drugelį, jos piešinys net pranoko padėjėjų medžius ir velykinius kiaušinius, Saulius pakabino ant sienos jį kaip vieną geriausių . Čia tai bent, nesitikėjau. Jai reikia pieštuko, jį valdo sumaniau, nei vandeninius.
Monotipija pavyko visiems |
Saulėlydžio monotipija tą dieną |
Popieriaus buvo su kaupu, jie piešė daug, vos spėjau iš paskos galvoti įdomesnes temas. Atspaudė medžius. Po to - sveikinimus mamytėms kovo 8-tos proga. Nagi nespėjau pagalvoti, pasitikslinti, ar jie švenčia tulpių dieną ? Ar turiu teisę tą įvykį minėti? Pasipylė mamų portretai su auskarais ir su drugeliais, gulbių poros.
Paskutinė tema - Velykos: kiaušniai ir zuikiai . Juos spalvinsime kitąsyk.
Janeko reakcija priminė maniškę vaikystėje: puikiai nupiešęs, gailiai susikrimsdavo, susigėsdavo ir paslėpdavo veidą delnuose. Gi išviešino intymą, dalelę jausmų. Nesaugu atplėšus gabaliuką, nežinia, kaip aplinka sureaguos, ar prispjaudys į dūšią,ar apkabins... Baugoka ir pamačius, kas netikėtai išsiliejo iš vidaus, ko galbūt net neįtarė turįs... Užtat pasislėpus atrodo, kad tavęs niekas nemato ir net pabarimai nežeis... Kokie pabarimai?! Tik paskatinimai! Kiritkuoti vaiko piešinį - tolygu trypti jo atvertus lobynus, blokuoti ir ateičiai jo bet kokią, ne tik menininę saviraišką. Ufff, iki grabo neužgis Pieštuko, grubaus mokyklos dailės mokytojo, vieši išsityčiojimai, suparalyžavo mirtinai mano meninę raišką.Gal paduoti į teismą už vaikystės didžiausią žalą ir traumuotas emocijas? Būtų precedentas:))))
Valomos rankos |
Saulėlydžio monotipija 2013/03/07 |
Saulium jie patikėjo, noriai patikėjo mazgoti terpentinu rankas, išjuodintas spaustuvių dažais. Bibliotekos šeimininkė irgi juo patikėjo, įpareigojo iki gegužės nupiešti ant drobės Turgelių bažnyčią. Tradiciškai paveikslas dovanojamas kiekvienam jos kunigui įšventinimo jubiliejų proga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą