Kur: ŠMC, Vilnius
Kada: 2013.02.23
Vertinimai:8 iš 10 (net ryto gamtinė saulė pro stoglangius nepramušė skurdaus apšvietimo)
Pašauktojo menininko kūriniai atsikartoja paralelėmis realiame gyvenime.
Išėjusi iš D. Jankausko sukurtų kartoninių varguoliškų kariotiškių patekau tądien į fantasmagoriją. Vyko visaliaudinė šventė. Tūlas A.Šedžius šventė nac.masto vestuves. Nežinojau, kas toks? Pasijutau lyg patekusi į absurdo teatrą. Auklėjau vaikus elitinių žmonių pavyzdžiais. Va tai tau, aleliumai rūtele - pražiopsojau kažką visuotinai svarbaus - naująjį supermeną,gal net kažkur karūnuotą Princą .
Išsigūglinau - turtingas Šiaulių politikas, KGB karininko sūnus, paskolinęs I.Jurgelevičiūtei vonios rankšluostį. Ir tiek nuopelnų? Iš ko sukrauti turtai? Gal iš IT produktų, kaip Vozniako , S.Džobso ar B.Geitso? Iš gudrių finansinių tarptautinių spekuliacijų kaip G.Sorošo ar B.Berezovkio? Iš gamybos, sukūrusios šimtus darbo vietų ir auginančios šalies BVP? Gal šou žvaigždė? Ne, šou negali niekaip būti, su tokiu antiartistišku, necharizmatišku veidu.
Nervai nelaikė, kas jis? It Kafkos košmarų herojus jaučiau užgriūnantį egzistencinį siaubą... pasirodo, gyvenau užribyje, Alisos paslapčių kambariuose, atitrūkusi nuo visuomenės nepažinojau kažko svarbaus savo žemėje, kuo didžiavosi ir gėrėjosi nacija, mūsiški 2,85 milijonai...
Gal koks kontrabandininkas? Hm, neįmanomas variantas .... Juk nešlovins visuomenės informavimo priemonės kontrabandininko šeimos ceremonijos ir nevažnyčios jam pats Šiaulių merijos šulas. Jetau, kas jis? Kodėl jo vestuvėms skiriama tiek daug dėmesio? Įtariu, sopranų užsiundyti, užguiti alkani mediatoriai sulėkė pas jį su viltimi pavalgyti už dyką, galbūt pasirankioti turtingų vestuvininkų numestų apgraužtų kaulų? Mafijinė mįslė, kuo A.Šedžius su ex-nepilnamete Monika yra elitiniai Lietuvoje? Kad yra turtingi ar kad tėvas , kartu su KGB ex-kadrais galbūt yra prie realios valdžios vairo? Ojojoj, kokie nesąmoningi klausimai susigrūdo: gi nėra ir negali būti jokios KGB valdžios Lietuvoje,yra tik Šedžius su Monika, man nežinomi Šiaulių gulbinai su baltom pirštinėm ir baltais kostiumais .
Dar didesne mįsle tapo neužilgo nacionalinė "baltų tapkučių"
vudu-psichozė - verslininko V. Matijošaičio žmonos laidotuvės, jos šlovingas pakasimas greta tautos ąžuolų.
Pasiskaitinėjau tragiškos žūties žinias iš toli, iš ES sostinės ir ....kafkiškas siaubas purtė etninio orumo liekanas: kas ji? Kodėl jai tiek daug dėmesio skirta naujienose? Nagi, filantropus daugmaž žinau. Netgi tuos, kurie nesiviešina ir slapstosi nuo FNTT "stalinistinių-satanistinių kratų brigadų" . Šou žvaigždei - per provinciali. Įtakingai politikei - nieko ženklesnio nenuveikė. Suprasčiau, kad būtų Pieno marių ar Dešrų kimšyklos imperijos atstovė. Nevegetarinio maisto kultas dar gajus, gali reikštis ir tokia hyperemocionalia masinio gedėjimo forma. Betgi lietuviai žuviesbeveik nevartoja, jos nevertina, prakenčia silkę per pasninką, ko taip sutartinai graudenosi?
Kas ją iškėlė ant šakių kaip tautos šviesą ir viltį, geradarę Madoną? Kas ištransliavo mersedesinę laidotuvių "strielkę" (VICI aplinkos sueigą), pateikė laisvos visuomenės vaikams: štai kaip reikia gyventi, kad pelnytum valstybines laidotuves ir viasaliaudinę šlovę? Manyčiau, tai - natūralus, būriškas baudžiauninkų ūbavimas atsisveikinant su geraja dvarininke ar net karaliene, MMA dalintoja. Lai ilsisi ramybėje geroji meoterėlė,ji nekalta dėl masinės vergų psichozės. Lietuviška neurbanizuota sąmonė dar neišgyveno istorijos raidoje gerųjų karalių garbinimo etapo, dar kuria infantiliai kaip lėlinius idealus princus ir princeses, dar tikisi visuotinės laimės iš naujai išrinktojo Popiežiaus
Pasak V. Čerčilio, istorija rašoma nugalėtojų. Šiuolaikinė LT istorija yra riebiai ir įžūliai rašoma pralobusiųjų, kurie šeria ir peni žurnalistus.
Viliuosi, istoriją liudija ir liudys amžininkų menininkų kūriniai. Donato Jankausko iškilusis Sopranas , per visą ŠMS salės aukštį, liudys ,kieno diriguojamoje pilkoje epochoje gyvenome, kokia įslaptinta valdžios aštuonkojo plikė kūrė žaidimo taisykles.Taisykles, kurios privilegijuoja, išaukština piniguočius ir sugrūda į ubagų išlikimo palapines didžiąją statistinę gyventojų dalį.
Nugarą visiems atgręžusio Soprano karalijoje nėra šviesos. Niūru it šikšnosparnių palėpėje. Ekspozicijos apšvietimas - natūralus, dieninis, kiek sklinda pro ŠMS lubas. Skulptūros nušviečiamos chaotiškai, Vilniuje giedra retai pasitaiko. Pačios iš savęs nešviečia.
Sopranai iš principo negali akumuliuoti šviesos, spinduliuoti kreatyvą, jų tikslas - įbauginti ir valdyti, ant masinių baimių mielių išauginti valdymo galias, įdiegti savojo Dievo atvaizdą . Instaliacijoje jų Dievas - tai gauruotos grobuoniškos rankos , praplėšiančios dangaus skliautą (ŠMC salės lubas). Kas valdo - tas ir gauna "per legitimius rinkimus" savojo Dievo distribuciją pardavinėti "dvasinio peno standartizuotus produktus " infuzorinėms masėms.Tam ir tarnauja "Žvėries fobijų" (kuriamų jau globalesnių Sopranų komandų) propagandistai, kaip tarkim Elijus Kebleris . Žr: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/elijus-kebleris-zveries-veidas-500-317218
Instaliacijos sopraninis įvaizdis - universalus, multisemantinis, biblijinis, pritaikomas visoms nūdienos valstybėms, kur nėra stiprių savistovių politikų, kur valdžia suauga su stambiu kapitalu, be jo šešėlinių injekcijų nepajėgi valdyti. Taikliai šią naują lobstančios valdžios formulę apibendrino vienas rusas žurnalistas FB dispute: "37 год
возвращается в виде фарса. На троне сидит бандит, под ним жулики и
подлецы, освящает эту власть продажные СМИ и аморальная религия. Внизу
оболваненный этими СМИ и религией злобный народ, обожающий бандита на
троне и ненавидящий всех, кто пытается сделать что-то хорошее."
Tai - D. Jankausko instaliacijos vienas iš galimų apibrėžimų.
Užkliuvo beždžionėlės palapinėje. Taip, zekiškų šešėlinių sopranų užguitas elektoratas per vieną kartą (generaciją) nužmogėja, nes nusileidžia iki primityviausių biologinių, žvėriškų poreikių - išgyventi konkurencijos džiunglėse, kad pavalgytų ir turėtų pastogę.Virsta baikščiu, hyperemocionaliu, dresuotojų engiamu žvėriūkščiu.
Tačiau orangutangai, kurių įvaizdį D.Jankauskas panaudojo intstaliacijoje kaip vargšų nuskurdusių,nužmogėjusių masių, - yra vidujai, dvasinėmis savybėmis pranašesni, humanoidiškesni, nei paskolų ir bedarbystės prislėgti, tempų ir nepriteklių nubukinti 21 a.paprastuoliai. Paprastuoliai, kuriuos Užkalnis fašistiškai spardo vien už tai, kad anie neturi plėšrių žabtų atkasti didesnį gabalą nuo sopranų grobio. Kiek pasakojo Sandra Dastikienė, B.Galdikas fondo atstovė, orangutangai - bendruomeniniai, solidarūs, gentainių neprievartauja,globoja silpnesnius, išgyvena svetimą skausmą. Tikri humanoidai,į kuriuos naujų laikų dvikojai vartotojai-mėsgaliai turėtų lygiuotis, kaip į dvasinius mokytojus.
Per orangutangų pranašumo prizmę - universalus D.Jankausko įvaizdis atskleidžia globalų dieviškos tyros gamtos išniekinimą, virtimą kartono ir šiukšlių sangrūdomis ten, kur viešpatauja PINIGO galia, kur Pinigas švenčia Sekmadienį ir užjuodina dangų, užlieja vaiskias gamtines spalvas pilku betoniniu sarkofagu.
D.Jankausko kartonkės - stiprus, universalus įvaizdis. Kartonkės - tai didmiesčių priemiesčiai, kur susitelkia įvairiaspalviai marginalai ir emigrantai su viltimi gauti dailų dubenėlį su bananais. Bespalvės kartonkės - tai tiražuojami masiniai produktai. Šiukšlių megatonos, plūduriuojančios vandenyno užutekiuose, į kuriuos tik retsykiais nuskraidinamas koks žalesnis prezidentas paaikčioti ir susirinkti viešumoje balsų prieš rinkimus.Kartonkių kuorai - tai megapoliai, pasiglemžiantys miškus, Gamtos turtą, užkariaujantys miško žvėrių valdas.
Nuskusta pilkai kartonkė jau - Gedimino kalnas, kurį zuokistai nugremžė, išrovė unksmingus medžius, istorinės gamtos liekanas. Kodėl ? Kam????? Už ką????? Gal ten bus mistinių avialinijų aerodromas? Kartonkė - tai vartotojų mišios, kultinis švenčiamas sekmadienis, išpakuojant supermarketuose įsigytą DAIKTĄ
Aha, šeima nušvinta pakylėta, veždama Akropolio vežimėlyje išsvajotą kartoninę pakuotę su televizoriumi, vaikų baldais, akcijinėmis vonios plytelėmis.Tai sukelia ir aplinkai teigiamų emocijų -štai, jie užsidirbo, jie jau gali, jie jau turi PINIGO dovanotą kartoninę ostiją.Jiems jau trumpai negels sprandų plušant sopranų biuruose ir fabrikuose.
D. Jankauskas apnuogina Daiktų sudievinimo epochos esmę:kartonkių daugiaukštės sangrūdos bujoja, kad kažkoks nematomas Fantomasas, išpampęs ant kartoninių buratinų triūso, turėtų daugiau komforto - storesnę aukso grandinę, minkštesnį chalatą, platesnes erdves naujoms kartonkėms ręsti.
Kartonkė - tai ir renčiami greitomis bažnyčių kuorai, į kuriuos Vatikano sopranai suvaro tirtančias pasimetusias aveles iš jų palaikių palapinių dėl valdžios-bažnyčios aljanso materialaus komforto .
Per universalius įvaizdžius D.Jankauskas priartėja iki esminių, opiausių pasaulėžiūrinių laikmečio dilemų. Ką paliks po savęs sopraninė civilizacija? Kas išliks joje, į ką mutuos tie, kurie punta, ir tie, kuriems rojus - palapinėje?
Tematiškai ir idėjiškai D.Jankauskas kalba apie tą patį , kas jaudina ir priešakinius pasaulio menininkus, kas pristatoma planetos sostinių meno centruose kaip avangardas.Stilistika - groteskiškas pop-artas su tautosakos elementais. Išdrožtos stovylos - lietuviškos medžio dievadirbystės atmaina, jos naujos meninės išraiškos.
ŠMC nustebino gerąja prasme. Pirmąsyk po gero dešimtmečio tryzniojimų ir mentalinių išsidirbinėjimų suteikta padori erdvė atsakingam, mąsliam menininkui, kuris ne vien žaidžia su forma ar pristato netyčinius laisvalaikio patepliojimus belaukiant užsakovų.D.Jankausko menas - dvasinis, nes apie naujų laikų Dievus, jų ganytojus ir išpažinėjus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą