Šaprui nereikia nekrologų. Jo darbas Televizijoje buvo ištęstas, Laike marinuotas nekrologas. Kaip artistas jis mirė tapęs lietuviškų komercinių TV veidu. Dabartinių lietuviškų komercinių TV veidu gali lengvai tapti celofaniniai , bejausmiai, mechanizuoti kenai, kaip Justinas Jankevičius. Jų varomoji jėga - ekraninė garbėtroška , bajerių "apie antrą galą" rinkinys,gebėjimas techniškai pamėgdžioti, imituoti tikrus talentus ir telegeniškumas, t.y. atidirbtos įvaizdžio pozos prieš kameras. Net klojimo teatrų saviveiklininkai gabesni už kenus ir barbes, kuriuos kiša per jėgą žiūrovams prodiuseriai. Dėl ko kiša? Dėl greitų ir lengvų pinigų, be jokių ten kūrybiškumo užuomazgų. Apie šviečiamąsias misijas išvis nėra ten kalbos....
Vaidino širdimi , degė, nors ir kabino filadelfijams makaronus apie "kaukes". Nežiūrėjau jo šou vedėjavimo. Tai buvo nepakeliama. Matyti, kaip Didis Aktorius žarstosi perlais prieš publiką, kuri jo nesupranta. Menininkui skaudžiausia bausmė - būti nesuprastam.Du mokykliniai vingiai neįgalūs suvokt, aprėpti , įsikirsti į intelekto Visatą, kuria buvo pasirengęs dalintis išskirtinis talentas. Nepajėgiau žiūrėti, kaip jis degraduoja, susinaikina.
Aktorių daro publika. Pradžioje jis ją šmaikščiai suvarto kaip šašlyką, atspindi jos esmę per vaidmenį, kaip veidrodyje. Ilgainiui jiedu supanašėja , tampa vienodi, kaip dvyniai. Šou žiūrovai ir TV humoristas. Vaidinti "Domino" balagane , vienoje scenoje su svingere E.Jackaite ar
"Zero 2" kloakoje - žemiau kristi ar beįmanoma? Uždengus skaidrų žvilgsnį alkaloidais įmanoma ilgai ištverti, nematyti, kokiame gyvulėlių mėšle šoki baletą . Bet... sąžinė ... ji neprageriama, neužpilama niekuo.Net dosniais ex-kataliko J.Milušausko honorarais.
Jį prisiminsiu kaip elitinį tragišką AKTORIŲ, kuris iškrito iš laiko, padarė lemtingą klaidą : patikėjo, jog masės jį įvertins, kad savo nepriekaištingu skoniu ir išprusimu kažko išmokys minią, blogiausiu atveju - bus mylimas.Ne, tai neįmanomas vaidybos ir žodžio kario žygdarbis. Pramogai tereikia pramoginių šoumenų. Būti šoumenu - irgi reikia talento, štai Valinskas jį turėjo, kol neišmainė į lūzerio politiko trumpą distanciją.
Šapras buvo daugiau nei šoumenas. Mačiau jo ryškų debiutą pas režisierių Ivaną Petrovą Rusdramyje. Buvo ryškiausias veidas aktorių diplomantų kurse, kuriam teko laimė augti pas režisierių novatorių . Atminty- jaunas, įraudusiais skruostais, dar niekam nežinomas Vytautas Šapranauskas , groja spektaklyje gitara ir dainuoja užvertęs galvą vieversio dainą. Mažojo teatro "Galilėjuje" jis jau siuto ant didžiosos pasaulio neteisybės, jog tik 10 proc.visur tėra protingų ir pusė tiek - inteligentiškų .Piktai provokavo, rodė publikai pirštą - ir - finita!- žiūrovai leipo juokais iš atkišto Šapro piršto, ne iš vaidmens. Po "Galilėjaus" ir pati lioviausi vaikščioti į Vilniaus teatrus. Tuo provokaciniu pirštu ir jau pagiriotomis akimis aktorius tarsi parodė, kad nėra man ten ką veikti ir ko rimtesnio ieškoti. Na tikrai, po I.Petrovo teatrinių viršūnių leistis nuokalnėn - smiliaus nago verta..
Tai nėra savižudybė. Sakyčiau, Artisto - arrivederci, principinis gestas. Rudžio feliniškojo KLOUNO teatrališkas SUDIE kvailėjančiai, nužmogėjusiai visuomenei, kuriai nebereikia Artistų. Ji nebemoka jų mylėti, vertinti , apdovanoti, dėkoti ir bent jau surengti benefisą už kasdienį dvasinį triūsą - mus juokinti ir džiuginti.. Kartais vienas naktinis skambutis : "na kaip tu? gal ko reikia? varom alaus" , - gali Artistui dovanoti metus kūrybinės ugnies. Bet ... niekas nepaskambino. Pinigų fetišistų studijose draugai - rinkodariniai, netikri, ne iš kūno ir kraujo, ne bendražygiai ..Tebūnie Tau lengvas Dangus, Artiste....Gyvenai be stabdžių ir atsigręžimų. Per greitai sudegei mažame prūde, kur Žvaigždės įsižiebia naktį, deja, - po mirties.
Tiesiai ir gerai parašėte, Saule. Taip ir neišvydau Aktoriaus scenoje; beprotiškai gaila šios netekties (kad ir kaip egoistiška).
AtsakytiPanaikintiTebūnie Jam lengvas naujas kelias...
Jaučiu labai panašią nuotaiką... Ačiū, kad taip glaustai ir tiksliai (mano galva) rašote. Tam irgi reikia talento. Man tik vienas klausimas neduoda ramybės - o kaip galėjo klotis Šapranausko gyvenimas kitaip? Kaip gyvendamas jis būtų buvęs laimingas? Kaip Kazlas - ryžtingai nusisukęs nuo TV ir atsidėjęs teatrui? Jei taip, tai Šapranauskui nepakako valios, tikėjimo, ko? Kur ta riba, išskyrusi Vytautą Aktorių nuo TV3 Vytauto? Pinigai? Gal vis tik gyvenimas yra tik toks, kokį gyveni ir niekaip negali būti kitaip?
AtsakytiPanaikintiVisi pripažįsta - karas yra blogis. Per jį žūsta tūkstančiai jaunų talentų, kurių gyvenimai neįvyksta dėl aukštesnės - karingų valdžiažmogių - valios. Menininko, didelio talento mirtis - kaip veidrodis atspindi visuomenės bendrabūvio esamą laiką, jos dvasingumo lygmenį. A+A rūpinosi šeima, mylėjo vaikus, dėl to nuėjo į televiziją, kur didžiausi pinigai jo profesijoje. Buvo profesionalas ir tikėjosi, kad tai bus įvertina, pagerbta, galų gale finansiškai garantuota. Užsienyje TV žvaigždės - milijonierės, jam tai nesišvietė, o metai - tuo pensija.Dirbau TV kanale, rutiniškai melžiamų karvių ferma, niekam neįdomus laidos kūrybinis scenarijus,nėra noro nustebinti, praplėsti žiūrovo akiplotį. Kultas - reklaminiai pinigai. Prie jų kabinamos griežtai suformatuotos žmonės- karvės, išmetamos po nereitinginio sezono. Šaprą melžė iki paskutinio lašo. Ligotą, su chroniška priklausomybe, vis vien melžė be gailesčio. Be to, kūrybiniam žmogui formatai ir lėkštos laidos - pražūtis. Gi kokia aplinka - kolūkiai su blondinėm, na tik pasikart belieka, o grįžti į teatrą - vėl pinigų klausimas. Kino industrijos pas mus nėra. Teatre - sukomplektuotos komandos, kurioms jau per senas. JIs iškrito iš laiko...
AtsakytiPanaikinti"Išdūrėm tave, seni", - taip nusiviepė vienas garsus TV prodiuseris garbingam žinomam Vilniaus advokatui,kai šis, prisiskambinęs po ilgų ieškojimų, paprašė sutarto užmokesčio už parengtus teisiškai įstatus. Šapras, užaugintas ant didžiosios kultūros mielių (jo apsiskaitymas švietė iš vieno žodžio ) dirbo tokiems banditiško sukirpimo rykliams, manau, girdėjo dar "kietesnių" niuksų. O žurnalistų medžioklėje "atėjo-neatėjo, girtas-negirtas" palūžo, kaip kiekvienas jautrus menininkas.
JO mirtis - įspėjimas visiems jauniems aktoriams, svajojantiems apie karjerą LT komercinėse televizijose: jų laukia lygiai tas pats. Gal ligos bus ankstyvesnės, honorarai dar mažesni, bet - išmelžti - jie irgi 3 dienas po ligoninės galuosis pamiršti ir niekam nereikalingi. Pagal realias žvaigždes Gegužės užtemimas nušviečia mūsų televizijų veiklą, brėžia joms tam tikras ilgalaikes gaires . Vat Šapras ir nušvietė, kokia ten "saldi" melžykla. Užtat po mirties taps legenda. Ir kaltės prieš nieką nėra - jo gi niekas ilgai nepasigedo, nes nemylėjo.