Savų pasakų menas

Kas: Garliavos  holivudas
Vertinimai:  ateitis parodys


Žmonėms  vis labiau reikia pasakų. Be įtaigios istorijos gyvenimas tampa padrikas, be  logikos, jie praranda norą  irgi  įsijungti į pasakos siužetą ir  interaktyviai , lyg Realybės šou filmavime sudalyvauti kuriant jos vienokią ar kitokią pabaigą. Australas Pyteris Wyras  (Peter Weir) , kurdamas "Trumeno  šou", manau, neįsivaizdavo, kad  realybės šou uždara erdve, vaidybos aikštele gali tapti mažytė  3 mln.tauta.
Ir kad jai bus taikomos  ženkliai  pažangesnės (blogąja prasme)   masinės sąmonės manipuliavimo  globalinės  technologijos, nei jas gamino Dastino Hofmano polittechnologas  kino dramoje "Uodega vizgina šunį". Ten veiksmas vyko lokalioje , gan ribotoje infoerdvėje. Nūnai tenka manipuliuoti po svietą išsibarsčiusiais nevienalyčiais tautos anklavais, neprognozuojama FB erdve, armija finansiškai besočių mediatorių - TV ir web žurnalistų.     

Žaviuosi politinių technologų kokybišku darbu, ypač prieš rinkimus. Jų mažai - genialių, pataikančių 100 proc.į masių pasąmoninius lūkesčius ir užkabinančius giluminius kolektyvinius mitus, kurių joks 25 kadras nepajėgus paversti aktyviu veiksmu.  Lietuvoje gyvena  tik viena tokia, neišduosiu - kas, lai stengiasi  Tėvynės labui. Aktyviu  žmonių veiksmu  dažniau vis tik virsta "naujųjų gyvenimo pasakų" kūrėjų klaidos. Žiūrėdama kiną, pirmiausiai fiksuoju scenaristo darbą . Prasto scenarijaus filmai , kaip ir  primityvios dramaturgijos  spektakliai, pastebėjau,  neužsilaiko atmintyje. Pamėgau žaisti - iš  scenarijų tekstų mokausi atspėti autoriaus tautybę arba šalį, kurioje gimė ir užaugo, kultūrą, kuri jį maitino. Labai lengva atsekti, kai turi bent kiek patirties astroetnotipologijoje. Beveik neįmanoma to atsekti, kai scenarijų kūrė  komanda, keli stiprūs žmonės,  talentai, vyko idėjinis  brainstormingas. Visi scenarijai, rašomi tik dėl pinigų, yra pasmerkti - sukasi  tik tol kol pagal juos sukurtus filmus ar priešrinkiminius šou  stumia  piaro rinkodaros milijoninės  babkės.Kartasi labai gaila gerų pasakorių praturtėjimo . Štai D. Kutraitė su savo milijonu turi pilį apsikabinusi po Pakso pasakos, o galėtų mus ir toliau uždeginėti savo puikia fantazija.

Stebint iš šalies polittechnologijų  TV ir web  siužetus, kuriais siekiama išjudinti liaudį kažkokiam veiksmui ar neveiksmui, visada erzina  svetimšalių scenaristų arogancija. Na lyg tau patiektų  beliašą , bet  nemirksėdami įrodinėtų, kad tai  močiutės cepelinas. Paprotiniai  tautų mentalų skirtumai  atpažįstami detalėse. Kad ir tame raudoname ryžtingos antstolės  Vaicekauskienės lietpaltyje. Lietuvė niekada nesirengs taip ryškiai, jei norės pasiekti užsibrėžto tikslo. JI - drąsuolė, kai tenka skirtis ar tuoktis, atremti priešų puolimą. Bet   ne E Brokovič ,eserė  Kaplan  ir net ne Žana D'ark,  neis  į svetimą trobą su atviru kardu.. Ponai, specužduoties scenaristai,  kuolas jums už  klaidingą įvaizdį. Riebus. O jau antstolei sukurtas  vaidmuo  apskritai nediskutuotinas , tiek netikroviškas ir neatitinkantis mano šalies papročių .  Samdykitės lietuvius rašytojus ir scenaristus , jei norite bent kiek sklandesnės  reality show scenarijaus eigos,  jei skubate patenkinti užsakovų įsakymus . Arba bent jau daugiau apsiskaičiusius pasakorius konsultacijoms pasikvieskite. Gal  honorarais nesinori dalintis?  Galų gale nepatingėkite pasakų atsiversti, įsigilinti į  lietuvišką folklorą. Nėra mūsų padavimuose ir pasakose  transseksualių  kariūnių su kiaušais ir  ginkluota palyda, kaiop mossado  šturmo grupėje .Lietuvė tik išoriškai karate diržą užsimaus, o širdis kulnuose daužysis net pilyje , jei kas garsiau riktels iš savų. Lietuviškos raganos  dovanomis ir gražiuoju vaikus išvilioja ir slušnio antytėmis su triušiukais  paverčia . Mus, žiūrovus ir interaktyvius dalyvius, stebinčius grobimą,  antstolės netipinis karingumas  paveikė kaip raudonas skuduras. Raudonpaltė įsibrovėlė  iš išvaduotojos daugumos sąmonėje pavirto  raudonąja komuniste gėbiste .  Net aš užkibau , nes gėbistams turiu keršyti iki gyvenimo galo už močiutės  ankstyvą mirtį, už tėvo našlaičio vaikystę, už giminės netektis  Sibire. Man jie neturi galiojimo datos, kol neatsėdėjo, kol  nėra išvaryti iš valstybinių tarnybų.  Juk ne tokių reakcijų siekėte?

Už  G.Černiausko Džeimso Bondo  ar R. Zorgės   įvaizdį- irgi kuolas. Lietuviai vaduoti niekada neina po vieną ir moterų negelbėja.  Tik būriu  su lazdomis  be moterų. Negi nežinojote? Moterys pas mus - Bebenčiukų ,Brolių Juodvarnių  ir žvejų Kąstyčių gelbėtojos. Dar gali būti Žilvinas iš užjūrių.Galėjote gi kokį  daną advokatą paleist iš  moterų teisių gynimo fondo.Tiesiog nepakeliamai  skurdi  holivudinių scenaristų vaizduotė ir mažų tautų gyvenime primala kažin kokio marmalo .

 
Dar skurdesnė - tų, kurie kūrė viešumai violetinį Drąsių  Kedį. Tadas Blinda - lenkiško mentalo herojus, kurį tarybiniai propagandistai išdidino, nes tiko socialistinei ideologijai. Jo įvaizdis dar stiprus vyresnės kartos atmintyje - kaip svajonė  apie lygybę. Kad lietuvis taip atvirai viešintusi ir fotografuotusi dar su violetava sexy bliūūūze?????.Čia jau žydiška fantazija nusigrybavo per smarkiai pagal mosfilmo užsakymą. Ir violetinė  spalva -lietuvių moterų (ne vyrų)  pasąmonę veikia kaip gedulo, liūdesio,  ar seksualinio bado, psichninio sutrikimo,  o ne kovos signalas . Dėl to galbūt ir nepatikėjo violetinių kovos tiesa. Ir aš, pamačiusi kai kurias aktyvistes su violetinėm timpom taikioje demonstracijoje, pamąsčiau  - kas  gi jas taip išdresiravo  užvedinėti minią? Bet - skaitykite Peleviną, ir  bus aišku    - kas.

Skriaudžiama mergaitė  - tai giluminis Lietuvos mitas, jos  gyvas - ne pasakiškas - sielos skausmas. . Nemiegojau kiauras naktis, taip buvo nuoširdžiai gaila Deimantės, plėšomos perpus  konkuruojančių scenaristų komandų ir - tikrovėje- kedofilų ir pedofilų.Mergaitės su atimta vaikyste. O po E.Brokovič  trauk-plėšk akcijos ir Džeimso Bondo  pabėgimo trilerio, raudu nesustodama, man gaila Senelių ir Neringos. Ponai  "geros  mamytės"  piaro kūrėjai - žiauriai nepataikėte į tautos širdį. Holivudu mes netikim, nes esame jautrūs psichologai, atskiriam tikrą mamą nuo muliažinės.   Dabar vaikščiosime dainuodami su kunigais ir melsimės už  nuodijamos  pagrobtos mergaitės gyvybę, vienysimės tarpusavyje čia ir Albione  prieš violetinius  bogatyrius kėdžius ir  neva motiniškas seks-fifas. Mito siužetas pakrypo visai ne į tą pusę. Nepažįstate jūs giliai  lietuvių pasakų ir legendų , štai ir  mistifikacijos nepavyksta, išlaidos krizių valdymui didėja. Reikėjo  realių (tikroviškų)  pedofilų orgijų dalyvius  iškart mest miniai su atgaila ir jų šeimų ašaromis, viešais teismais, nemėginti juos išsukinėt  . Visiems būtų jų gaila,  visi liktų gyvi, o Neringa pati psichologškai išgydytų  mergytę , randai užgytų. Stankės  pavyzdinis vaidmuo lietuvių motinų  niekada neįtikns. Ja tiki tik tos, kurios neturi vaikų ar jau yra  negrįžtamai atitrūkusios nuo šaknų, suzvonkėjusios    

Rimtesnė kalba: kokius kraujuojančius, sunkiai užgyjamus  randus palieka tautos kolektyvinėje sąmonėje ir istorinėje atmintyje, kaip skelia jos santarvę  tokios  ne šou o REALITY dramos, šie aršūs  svetimšaliai  infokarai ir svetimšalių manipuliatorių grubūs scenarijai.. Mergaitės grobimą žiūri  per TV  lietuviukai vaikai .ir daro  pavojingas desperacines išvadas - atkeršyti užaugus . Jų mamos yra įvaromos į depresijas. Tėvai įširsta, yra smaugiami agresijos iš beviltiškumo .Tikri žurnalistai tampa impotentais dėl kone stalininės cenzūros ir priverstinio melo .Na lyg buldozeriais pervažiuoja  E.M.Hoffmano  apsakymų piariniai  lėlininkai per mūsų  ramius sodus. Nors galėtų  peštis už durų, su mažomis tautelėmis taikiai susitarę,kurdami mums artimas  MENINES, o ne GUMINES pasakas, Noriu  geros pasakos,  kur  sveika mergaitė su 2 rankomis atsibunda pas gerus senelius, o ne kekšės viešbutyje.   Bet jos jau nebus.... Šita pasaka su liūdna pabaiga. Mergaitė jau pas dėdės semo triušius...