Velykos Londone (3): Kjū sodų vaidilutė Mariana Nord

Kas: Marianne North, anglų tapytoja (botanical art), keliautoja, rašytoja
Kur:  Kjū karališki botanikos sodai, Londonas  
Kada:  20120403                                                                               




 Kur bekeliaučiau, kojos  nuveda į autorinius  parkus, botanikos sodus. Juose kaip ant delno sublizga krašto kultūrinis paveldas, grožio sampratos tradicijos ir ...ekonominiai raumenys.  Įdomu lyginti , kaip skirtingai Žemė išbraižo sodų planus skirtingose padangėse. .  

Šventas reikalas - pasitikti Kairėnuose rododendrų žydėjimą gegužės gale, jurginų  įvairiaspalvius gaisrus spalyje, pervažiuoti  senų užmiestinių Pavilnio ar Pakaunės sodų gatvelėmis, pasigrožėti, kaip lietuvių   sodininkai-mėgėjai  išdailina  gėlynais, nusagsto dekoratyviais krūmais namų šventoves. Kaunas pirmauja privačių  sodų paveikslais, ir šunys ten - geriečiai, netrukdo stabtelti ir pamedituoti į autorių menines pastangas. Lietuviški sodininkai, drįsčiau teigti, kūrybingiausi tautinio kultūros paveldo vėliavnešiai,  jie reprezentuoja kraštą, ne viešieji ryšiai. 


Londono Kjū karališki sodai netviska prancūzišku geometriniu , Zuoko importuojamu Vilniun,preciziškumu . Nejaugi meras rimtai mano, kad jam pavyks įveikti Žemės ir Gamtos jėgas????Vilniuje medžiai niekada nebus vienodai suliniuoti,kiek juos bekarpytum, stiebsis ir  keros laisvai pagal savo, o ne jo norą, kiekvienas sau,  kaip Gedimino prospekto  plačialajės liepos,  galėjusios augti dar gerą šimtmetį ir vilioti ekoturistus .Kita čia Žemė, kitos augalų formos. Kas  reformatoriui  išdrįs paaiškinti, kad nekankintų augalų ????

Kew sodai -neišblizginti, nenudailinti,  be kerinčių kraštovaizdžių , be plano, bet su idėjomis  ir tam tikra magija, dovanoja deimančiukus, kuriuos reikia labai pasistengti atrasti :))). Teritorija, neapžvelgiama per vieną dieną, išsiskiria vienarūšių  medžių grupių plačiais  lopais ir oranžerijomis,  prikimštomis  egzotiškiausių  tropinių augalų. Kuo juos ten taip pertręšia? Patalpose palmių lapai kelia stogus, gigantiški paparčiai. Vertas dėmesio Augalininkystės tyrimų centras-muziejus ":Augalai +Žmonės". Kompiuterizuoti stendai su lavinamais žaidimais skirti skatinti eko- mąstymą ir gyvenseną, meilę augalams. Spausdama  mygtukus "taip ir ne" pasimokiau  atskirti kenksmingas trąšas nuo natūralesnių,  pavojingus apdailos lakus nuo organinių, jau su nanotechnologijomis..
        
http://www.kew.org/

Kultūrų  draugystė nuo vaikystės 

Pavasarinė Kew sodų paletė - akvarelinė: rausvos slyvų, baltos obelų ir violetinės magnolijos didelių žiedų bangos. Alėjomis tarp paviljonų davėsi suplūkusių vaikų būriai. Mokslininkai - botanikai sugalvojo žiniukams-smalsukams šventę, kuri vyko kasdien visą Velykų savaitę : "Majų šokolado kelias". Kiekvienas lankytojas iki 12 m įeidamas  gaudavo specialų  velykinį orientacininko žemėlapį .Su juo  reikėjo apibėgti visą sodą ir surasti paslaptingus stulpus su Majų Kalendoriumi, kuriame, beje, ir nužymėta 2012 Pasaulio Pabaiga:)))  Graudu net lyginti  mažų londoniečių  žaismingą pažintinę šventę  bundančios gamtos lopšyje   ir  - religiniais grauduliais-kvaituliais apdujintus  lietuviukus. .Britukai  lavėjo, pažino kūrybą gamtoje išvien su šeima, džiūgavo atradę su draugais naujus pasaulius.Jie šventę šventė. Kur vaikai  švenčia ir krykštauja - ten ir  gerąja Dievo režisūra lengviau patikėti bei įtikinti. :))))

Majų kelio pėdsekiai buvo apsiginklavę  spalvotais pieštukais. Kiekvieną  atspaudą nuo stulpo perpiešdavo  vis kita spalva. Jie trynė ir kolektyvines  fatalistines baimes, įspraustas jų pasąmonėje, neva 2012-ais visi urmu išgaruosim .Močiutės vos spėjo tursenti  iš paskos anūkams. Vigvamuose   jaunosios mokslininkės, apsirengusios Kolumbo laikų keliautojų drabužiais, mokė daryti  origamius iš popieriaus,  spalvinti  augalų trafaretus. Mokė  tik tuos, kurie praėjo  privalomą maršrutą, atsižymėjo prie augančių skirtinguose paviljonuose augalų , kurie naudojami šokoladinių kiškių gamybai. Mokė gaminti šokoladą rankomis. Mokė ištapyti veidą gyvūnų kaukėmis, kaip tikrų indėnų gentyse. Skirtingose metro stotelėse tą savaitę vis pasitaikydavo tėveliai su  laimingais,išsiviepusiais  vaikais, Jų veidai buvo ištapyti tigrais,kiškiais ir kitokiais miško žvėreliais.Laimingas, užsidegęs nauju pažinimu, vaikas nušviesina ir šeimos santykius . Laiminga šeima skleidžia šviesą  dar platesniu spinduliu.  Savadarbius origamius vaikai leido paviljone prie menamo Majų Dievo, tarp lotosų tupinčios Varlės. Materialus , išdrožtas ar ištapytas Dievas tėra kolektyvinių žaidimų  simbolinis stabas. Kew mokslininkai šią svarbią ateities kartų  tiesą dovanojo  įsimintinu žaidimu.     
 http://www.kew.org/news/a-maya-chocolate-adventure.htm

Marianos šventasis  kelias

.M.Nord galerijos vidinė pagrindinė salė 

Neįtikėčiausias atradimas soduose - Marianos Nord  galerija. Įėjus  praradau amą . Mariana, kaip tikra Skorpė, įgėlė į jautriausią vietą. Per 13 ka metų, keliaudama viena, be palydovų nutapė 848 retųjų augalų paveikslus. Vis atrodo, kad dar spėsiu, dar  vis rytoj kada nors, parengsiu  augalų astrotipologijos žinyną,  turėdama idealų  2 ha tyrimų poligoną ir šventą tikslą - pasidalinti žvaigždine augalų kalba, kurios jokie biologai ir ekologai  nežino, nes ilgai dar  niekins planetų  cikliškumo įtakas viskam, kas gyva po Saule. Delsti , vadinasi, smerkti artimiausioje ateityje vandenmėgius - išnykimui. Saulė danguje  nelaukia, plieskia vis aitriau, silpnina šalčio-peklos staigiais kontrastais, gėlo  vandens net žmonėms  ne visiems ateityje  užteks, ką jau čia eglėms, kurios labiausiai bijo  Afrikos karščių šiaurės platumose. 

Mariana Nord ,pagal Velykų savaitės mistinį kanoną prirakino "fitoinformatikės " kryžių: "Vilk,brangute, nes tik tu žinai ir gali". Sėdėjau jos koplyčioje-galerijoje viena, apšalusi. KAIP, KAIP ji TAI PADARĖ????  Kas suteikė tiek jėgų ? Meilė mirusiam tėvui, artėjančios  vienišos senatvės baimės ar pašaukimo galios, būsimų ekokatastrofų įžvalgos? Lyg naujųjų laikų apaštalė  nuo 1871 m. per 13 metų apkeliavo pasaulį  ir K-A-S-D-I-E-N, bet kokiu oru, tapė gamtoje, vienui viena  miškuose-džiunglėse-prerijose-savanose, be apsaugos ir skiepų, tarp aborigenų-dramblių-gyvačių-liūtų,  naująsias ikonas su augalų atvaizdais.  Spalvotos fotografijos dar nebuvo, ji fotografavo teptuku, įamžino  augaliją - vieną vertingiausių  Dievo dovanų , kurią  žmonija gavo  dykai, kaip neįkainojamą paveldą ir turtą. Lyg  neregiai-nežiniukai    niokojame  augalus cheminiais taršalais,  nekontroliuojamais ir nesuskaičiuojamais  elektromagnetinių bangų dažniais, vis klampėjančiu eteriu, GMA atakomis.      
      
Unikali biografija. Užaugo Kew soduose , apsupta tėvo draugų botanikų ir biologų,  bendravo su jo, garsaus UK politiko ir teisininko, draugais - Čarlzu Darvinu, poetu Longfelu. Daug keliavo su tėvu po pasaulį. Jo mirtis tapo sukrėtimu. Skausmui numalšinti, brangiausio žmogaus  atminimui įamžinti M.N. užsibrėžė nutapyti  egzotinius augalus, matytus Kew oranžerijose. Ji pasirinkdavo tuos, kuruos prisiminė iš  Kjū sodo vaikystės ar kurie ją pačią traukė originalia forma. Svarbiausia sąlyga -  kad jie augtų savo natūralioje terpėje, ekonišoje. Nei vienos tapytos gėlės ji nenuskynė, lenkėsi jai. Susigėdau. Viendienius skinu  ir merkiu į indus, net neklausdama jų, ar sutinka pozuoti ...Įdomu, ar Van Gogo saulėgrąžos atrodytų kitaip natūroje? JO aguonų laukų energetika išties kitokia, gyvesnė. Pasitikrinau per pojūčius - Londono nacionalinėje galerijoje prie jo darbo pastovėjau ilgiau.Marianos gėlės spinduliavo tiek meilės, kiek merktoms saulėgrąžoms nesisapnavo. Tačiau menininėse vertėse, nesiginčiju, Vincentas - be konkurencijos. Marianos realistinė precizika artimesnė  botanikos vadovėlių iliustracijoms, nei  savitiems menininams vaizdiniams. 
Idėja verta diskusijų. Kas žmogui yra reikalingesnis, labiau jaudina ir šildo  - ar jo vaiko pieštas su begaline meile primityvus darbelis, ar dailininko su vardu tūkstančiais įkainota drobė. Yra Vilniuje galerijų , kur sunku ilgiau išbūti, tiek ten kabo meistriškų, bet negatyvą spinduliuojančių, energetiškai  kenksmingų darbų.

M. Nord kelionių skrynia

Marianos, kaip menininkės, pasišventimui nežinau analogų. Keliavo viena, laivais, arkliais, drambliais, su didžiule medine skrynia . Tai buvo laikai, kai moteris viena į teatrą neturėjo moralinės teisės įžengti.Dažus  susirasdavo ar net pati pasidarydavo augalinius toje vietoje, kur apsistodavo. : Kanada, JAV, Tenerifė, Java, Ceilonas, N, Zelandija, Australija , Seišelai, Afrika ir kt...



 http://www.bbc.co.uk/news/science-environment-12925305 .

Šį augalą ji atrado, pavadintas M.N. vardu

Iš arti jos gėlės kaip gyvos, spinduliuoja jausmus ir emocijas.  Su fotoaparatu, kaip ir bet kokiu skaitmeniniu skaneriu jų taip fotografiškai tiksliai neatkartosi.Aliejinę tapybos techniką ir tam tikrą žanrinį formatą iš kartos į kartą perduodavo  Anglų karalienės sodo dailininkai, iš kurių  Mariana mokėsi. Jos  darbai  BOTANINĖS DAILĖS (BOTANICAL ART)  pasaulinėje istorijoje  - unikalūs, kaip senųjų meistrų.
Jei ateityje bioinformatikos bankuose išsitrins  kurio nors iš 848 jos augalų  genetiniai duomenys, juos visada bus galima atkurti, sumodeliuoti pagal Marianos paveikslus.
Pati suprojektavo jaukią galeriją, kuri pastatyta jos ir tėvo draugų lėšomis. Galerijos naujajame priestate daug albumų, specialiai skirtų botaniniam menui. A.Švėgždos  žali obuoliukai šalia žiūrėtusi daugiau nei kukliai . Tačiau jie  - brangesni už tulpių ar vilkdagių prašmatnias užsienines reprodukcijas vien todėl, kad savi, gimtoje žemėje užaugę, su atpažįstamu  rūgštoku vaikystės skoniu.
 
 Kjū sode  lengvai palaidojau kelias iliuzijas-žaltvyksles. Pirmoji, esą tapydama gėles atrasiu Ameriką, ją užkariausiu. Kai pamatai didelį knygyną, su vien britų knygomis ir  botaninio meno albumais, supranti, kad  tepajėgsi turškentis gimtojo gėlių darželio rėmuose, laiko neužteks įgusti. Panašus  apmaudo jausmas nelygu  atradus paauglystėje A.Cvetajevą :"jei negali geriau už ją , tai kam tada menkintis papėdėse???"  Antra iliuzija irgi išsisklaidė kaip dūmas. Kjū sode kasmet vyksta pasaulinės mėgėjiškos fotografijos konkursas augalų ar kraštovaizdžio tema su priziniais fondais. Buvo išeksponuoti pretendentai. Lygis,  kuris, tarkim, S.Paukščiui nesisapnavo (jei apskritai ką nors sapnuoja politikuojantys) .Wauuu, filtrai, technika, anturažas, tobula.... Turiu uoslę atrasti dar gražesnių vietų ir boružių obels žiede, gamta man mielai  rodo savo  natūralius menus. Tačiau  gilintis į fototechnikos instrukcijas, nesupainioti mygtukų su laideliais neišeis, apsirgsiu nervų liga. Jau dabar vos susilaikau netėškusi į betoną zoomer'inio Nikono, jis užprogramuotas   atsijungti lemiamu momentu, kai po kantraus  laukimo paukštis tupia  papozuoti rankos atstumu ar surandu, po ilgų tūpinėjimų,  gėlės rakursą . De facto -  technologijos vagia iš manęs auksinius kadrus....

Kew sode grožio, malonumo akiai ir patogumo pramogai -  mažoka, beveik nėra.Užtat idėjų, prasmingų ir įkvepiančių, ekskliuzyvinių dalykų - tik ieškok, ir rasi. Informacija sodininkams: parduodamos retų rūšių  sėklos su sertifikatais:))))..